Lietuvos gyventojų pradelsti įsiskolinimai per šių metų rugsėjo mėnesį išaugo daugiau nei 89 mln. litų, iš kurių 30 mln. litų sudaro gyventojų, prieš tai neturėjusių skolų, įsiskolinimai, – vakar paskelbė kreditų biuras „Creditinfo“. Rugsėjį gyventojų pradelstos skolos, lyginant su rugpjūčio mėnesiu, didėjo 5 proc. sparčiau ir siekė 1,8 mlrd. litų.

Šiuo metu į bėdą pakliuvęs skolininkas gali likti tik su radijo imtuvu... Plačiau

„Šiuo metu į bėdą pakliuvęs skolininkas gali likti tik su radijo imtuvu. Manau, kad seniai baigėsi karo laikai ir neišieškomų daiktų sąrašas turi sudaryti sąlygas išsaugoti žmogišką orumą ir atitikti šiandieninius minimalius poreikius,“ – sako A.Zuokienė.

Pasiūlymas Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui... Plačiau

 

     Įvairūs papildomi įspėjimai etiketėse žymi maisto produktus, kuriuos gaminant ar pakuojant buvo panaudotos cheminės medžiagos, kurios gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, sukelti šalutinį poveikį, kai kurių žmonių - ypač vaikų - organizmui. Jau esame įpratę matyti gaminių ženklinime tokius užrašus, kaip: „Su saldikliais“, „Su cukrumi“, „Supakuota naudojant apsaugines dujas“, „Turi daug kofeino“ ir pan. Liepą Europos Parlamentas priėmė Reglamentą, pagal kurį maisto produktai, turintys dažiklių, ženklinami užrašais, įspėjančiais apie neigiamą poveikį vaikų aktyvumui ir dėmesio koncentracijai, todėl nuo šių metų liepos 20 d. tie maisto produktai ar gėrimai, kuriuose yra dažiklių - E 110, E104, E122, E 129, E 102, E124, - turi būti pažymėti specialiu įspėjimu: „Gali neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį!“... Plačiau

„Lenkiu galvą prieš anglus, kurie užsispyrė ir pasiekė, jog nuo žalingų priedų būtų apsaugoti ne tik jų, bet ir visos Europos Sąjungos vaikai. Lietuvoje kol kas visos iniciatyvos, susijusios su maisto kokybe, atsitrenkia į sieną. Mums nedraudžiama priimti griežtesnius reikalavimus dėl tam tikrų produktų grupių ar patikslinti standartus, pvz.,  dėl mėsos gamybos, dėl jogurtų priedų ir pan., nustatyti, kokius produktus galima ženklinti su užrašu “vaikams” ar pritarti geroms europinėms iniciatyvoms nelaukiant iki paskutinės minutės. Manau, jog šiuos klausimus turėtų spręsti Sveikatos apsaugos, o ne Žemės ūkio ministerija, atmetanti visus mano siūlymus,” – sako LRS Sveikatos reikalų komiteto narė Agnė Zuokienė.

VMVT atsakymas:... Plačiau




     Nors socialiai remtini žmonės iš savivaldybių gauto socialinio būsto negali  įsigyti, o pagerinę savo turtinę padėtį, privalo jį grąžinti, tačiau neseniai per visą Lietuvą nuskambėjusi tauragiškių Survilų šeimą ištikusi bėda, - kai nežinodami išsinuomojo socialinį butą, o atskleidę piktnaudžiavimą Savivaldybei, neteisėtai būstą pernuomavusios moters buvo išmesti į gatvę, - parodė, jog po to, kai prieš dvejus metus Valstybės kontrolė audito metu atskleidė faktus apie socialinio būsto naudojimo administravimo ir kontrolės mechanizmo trūkumus, mažai kas pasikeitė. ... Plačiau

„Nustačius nemažai neteisėtų socialinio būsto pernuomojimo atvejų, bei sunkmečiu padaugėjus besikreipiančių asmenų socialiniam būstui gauti,  socialinio būsto politikai įgyvendinti būtina ieškoti naujų sprendimų. Siūlau papildyti LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą nuostata jog: „socialinio būsto nuomininkas neturi teisės socialinį būstą subnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis kitam asmeniui. Pažeidus šią sąlygą ar nustačius, jog socialiniame būste negyvenama ilgiau nei 3 mėnesius, sutartis nutrūksta. Terminas trumpas, tačiau realybėje jis truks metus ar ilgiau – kol bus gauta informacija, kol bus registruotas ir išnagrinėtas pažeidimas ir t.t.”, - siūlo Seimo narė Agnė Zuokienė.

Pasiūlymas dėl LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 4, 6, 8, 10, 11, 12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 11 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIP- 1567(2)

... Plačiau


 

     Vis daugiau jaunųjų kelių eismo dalyvių - motorolerių vairuotojų - nesilaikydami saugaus eismo reikalavimų, tampa eismo įvykių aukomis ir kaltininkais, o „juodoji“ statistika verčia sunerimti ir kuo greičiau priimti sprendimus: vien tik per pirmus aštuonis 2010 metų mėnesius net 1 188 KET pažeidimai buvo padaryti motorolerių vairuotojų.... Plačiau

„Visiškai nesuprantama, kodėl jauniesiems motorolerių vairuotojams pakanka sėkmingai išlaikyti tik teorinių žinių patikrinimo egzaminą. Jei mopedas priskiriamas motorinių transporto priemonių grupei, o mopedų  vairuotojai yra lygiaverčiai eismo dalyviai, prieš išvažiuojant į gatves, turi būti įvertinti ir jų praktiniai vairavimo įgūdžiai. Kadangi egzaminų tvarką nustato Susisiekimo ministerija, kreipiausi į ją su siūlymu - norintiems motorolerį vairuoti asmenims iki 18 metų įvesti ir praktinį vairavimo egzaminą bei neišlaikius egzamino pirmą kartą, numatyti 3 mėnesių pertrauką prieš bandant antrą kartą - taip siekiant pakeisti jaunųjų vairuotojų požiūrį į egzaminus", - sako susirūpinusi jaunųjų kelių eismo dalyvių ir aplinkinių saugumu Seimo narė Agnė Zuokienė.

Siūlymas LR Susisiekimo ministerijai

A.Zuokienės užklausa Kelių policijos tarnybai

Kelių policijos tarnybos pateikta informacija

A.Zuokienės užklausa „Regitrai"

„Regitros“ pateikta informacija

 

Nuo A(H1N1) gripo viruso, dar vadinamo kiaulių gripu, pasiskiepijo 42,2 mln. europiečių, iš jų – apie 5 tūkstančiai  Lietuvos žmonių. Pirmosiomis savaitėmis buvo skiepijami tik medikai ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, o kai didžioji dauguma medikų pavėluotai nupirktų vakcinų atsisakė, - skiepijami ir visi norintys. Pasiskiepijus nuo pandeminio gripo per keletą savaičių žmogaus organizmas įgyja imunitetą, saugantį jį nuo sveikatai pavojingos ligos tol, kol egzistuoja šio tipo virusas. Vakcina skirta tik pandeminio gripo profilaktikai, ją galima naudoti tik kilus pandemijai, kurią Pasaulio Sveikatos organizacija paskelbė 2009 m. birželio 11 dieną. ... Plačiau

“Ir šiandien manau, kad Lietuva neprotingai pirko vakciną. Kai buvo nuspręsta jos įsigyti, pandemija jau rimo, tačiau mes nesiderėjome ir nupirkome iš Nyderlandų vakciną už  visą kainą, nors akivaizdu, jog buvo prasidėjęs “išpardavimo” metas. Juo labiau, nors vakcina galioja 2 metus, mes įsigijome seniausią partiją – tą, kurios galiojimas baigsis jau po kelių mėnesių”, - sako Seimo narė Agnė Zuokienė.

Klausimas SAM

Sveikatos apsaugos ministro atsakymas

A.Zuokienės pasiūlymas ES specialiajam įgaliotiniui Afganistane V.Ušackui ir LR Sveikatos apsaugos ministrui R.Šukiui

ES atstovybės Afganistane vadovo V.Ušacko atsakymas... Plačiau

     Apie  LR Darbo kodekse įtvirtintą lengvatą dirbantiems tėvams - „mamadienius“ ir „tėvadienius“ - Lietuvoje žino dar ne visi.  Jei turite 2 ir daugiau vaikų, arba auginate neįgalų vaiką, papildomų laisvadienių darbdavio galite prašyti ir jūs! Tokią lengvatą Jums numato 214-as LR Darbo kodekso straipsnis:... Plačiau

„Auginu vidutinį neįgalumą turintį vaiką. Ar man priklauso viena papildoma laisva diena per mėnesį? Vadovai man jų nesuteikia. Neva mano specialybė yra specifinė (mokytoja), ir nėra kam už mane tą dieną dirbti. Ar vadovai teisūs? Juk mums pas gydytojus reikia važiuoti ne vien atostogų metu... Kaip pasielgti?“ - netylek.lt klausia mama Rasa.

Klausimas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai:

Seimo narės A. Zuokienės pranešimas spaudai: Apie įstatymu garantuojamus „mamadienius“ daugelis dirbančiųjų tik svajoja

Laiškas iš mamos, auginančios vieną vaiką

Laiškas iš vyro, apie "tėvadienius"

Valstybinės darbo inspekcijos atsakymas Seimo narei A.Zuokienei

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės atskymas

Lygių galimybių kontrolierės atsakymas

... Plačiau

     Lietuviams vis labiau „skauda“, kad valgo gausiai  maisto priedais prikimštą maistą. Visuomenėje kilęs didžiulis nepasitikėjimas gamintojais, pamažu verčia juos persiorientuoti – jie dabar kaip įmanydami demonstruoja, kad sugeba pagaminti gaminį be kai kurių maisto priedų. Žinoma, sunkiai besiverčiančiam pirkėjui šiuo metu mažiausiai rūpi maisto gaminių sudėtis - kiek juose sintetinių maisto priedų, mėsos pakaitalų, ar krakmolo, - svarbu,  kad tik būtų kuo pigesni. Ir kuo skurdesnė šalis - tuo daugiau  maisto priedų jos produktuose.  Tačiau kodėl nebeliko pasirinkimo? ... Plačiau

"Kreipiausi į įvairias ministerijas bei Vyriausybę, kuri sudarė darbo grupę iš biurokratų bei mėsos pramonės atstovų, o ne mokslininkų ir specialistų. Dėl to nestebina ir rezultatas. Nuspręsta, kad lietuviškų mėsos gaminių kokybės ir saugos reglamentavimo tobulinti nereikia. Viena priežasčių - gamintojų siekis, kad kuo daugiau produktų galėtų turėti „aukščiausios rūšies“ ženklą, nes kas 4-tas pirkėjas renkasi tik tokius gaminius, " - sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė A.Zuokienė.

Lietuvos standartizacijos departamento atsakymas dėl maisto priedų reglamentavimo aukščiausios rūšies mėsos gaminiuose

A.Zuokienės pasiūlymas Žemės ūkio ministerijai:

Žemės ūkio ministerijos atsakymas:

A.Zuokienės pasiūlymas Sveikatos apsaugos ministerijai:

Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymas:

A.Zuokienės kreipimasis į Ministrą Pirmininką dėl darbo grupės sudarymo:

Darbo grupės posėdžio protokolas:

LR ŽŪM atsakymas Ministro Pirmininko tarnybai:... Plačiau


     Apie 20–28 tūkstančiams Lietuvos mažylių ikimokyklinis ugdymas – neprieinamas, nes lopšeliuose-darželiuose trūksta vietų. Dabar ikimokykliniame ugdyme dalyvauja tik 56% vaikų, iš jų - apie 75% mieste ir 20% - kaime. Net pokario Lietuvoje, kai visos pajėgos buvo skiriamos ekonomikai atstatyti, o socialinės lengvatos buvo minimalios, ikimokyklines įstaigas lankė daugiau Lietuvos vaikų  (64 proc. / 1967–1968 m.). Šiandien kelios dešimtys tūkstančių ikimokyklinio amžiaus vaikus auginančių šeimų, vienišų tėvų ir globėjų svarsto ką daryti: vieni rengiasi išeiti iš darbo ir ugdyti vaiką iki mokyklos namuose, kiti - perskirsto šeimos biudžetą ir ieško būdų susimokėti už auklės ar privataus darželio paslaugas, treti ruošiasi emigruoti...... Plačiau

 

Sužinojęs apie darbuotojos nėštumą, darbdavys savavališkai sumažino atlyginimą, spaudė savo noru išeiti iš darbo, neišleido atostogų, nemokėjo priedų ir premijų, – tokių ir panašių skundų galima rasti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje. Palyginus su ankstesniais metais, sunkmečiu besilaukiančios moterys darbdaviais skundėsi kur kas dažniau.

Jei anksčiau į tarnybą nėščiosios kreipdavosi vos 1-2 kartus per metus, tai vien per pirmąjį 2009 metų pusmetį buvo gauta net 10 skundų. Sulaukiama ne tik skundų raštu: bijančios prarasti darbo vietą ar sulaukti neigiamos darbdavio reakcijos, darbe diskriminuojamos nėščiosios vengia oficialių pareiškimų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, tačiau skambina telefonu, ar klausia elektroniniu paštu. Dar daugiau yra tokių, kurios tyliai kenčia, nes turi per mažai žinių apie savo teises ir įstatymines garantijas.... Plačiau

„Kreipiuosi į Netylek.lt norėdama daugiau sužinoti apie besilaukiančių moterų teises.  Kokie darbo kodekso punktai yra aktualūs nėščiosioms? Ar besilaukianti darbuotoja turi teisę į laisvadienį, jei tądien lankosi pas akušerį-ginekologą? Taip pat domina ir rizikos faktoriai,  į kuriuos darbdavys turėtų atsižvelgti,“ – ieško atsakymų būsima mama Tania.

... Plačiau

     Nors ši tema ne apie garsųjį brolių Coen‘ų filmą (“No Country for Old Men”), bet daugelis neįgaliųjų Lietuvoje jaučiasi panašiai – šioje šalyje nėra vietos neįgaliems, nebeliko vietos geriems ketinimams... Nepritaikyta aplinka, nepagrįstos diskriminuojančios darbdavių nuostatos, bendruomeninių paslaugų ir socialinių darbuotojų pagalbos namuose stoka, kompensuojamų techninės pagalbos priemonių trūkumas ir dar daugybė kitų (ne vien socialinių) problemų ir skaudulių švietimo, kultūros ir visose kitose gyvenimo srityse neįgalius asmenis paverčia prašytojais, o ne teisių turėtojais.... Plačiau

"Neįgaliųjų teisių konvencija LR Seimui buvo pateikta ratifikuoti prieš pusantrų metų, tačiau "užstrigo" mūsų biurokratiniuose koridoriuose. Neįgalieji turėjo vaikščioti į komitetus ir ginti šį dokumentą - neįgaliųjų konstituciją - kuri nesukuria jokių privilegijų neįgaliesiems, tik užtikrina teises, kuriomis mes visi seniai naudojamės. Šį dokumentą galima pavadinti revoliucingu mūsų šaliai, nes mokys keisti požiūrį į neįgalųjį: nesvarbu, kokio jis amžiaus, bet nėra vienas - šalia yra artimieji, šeima, aplinka. Konvencija kviečia neišskirti neįgaliojo, o žiūrėti daug plačiau, dokumente visur kartojama - „neįgalieji ir jų šeima“," - sako Agnė Zuokienė.... Plačiau

 

     Vaikučių turinčius pirkėjus parduotuvių lentynose vilioja „pabiručiai“, „kodėlčiukai“, „tigriukai“, „eurekutės“, „pinokiai“, „pasakėlės“ ir dar daugybė kitų žaismingai pavadintų mėsos gaminių. Kiekvienas vaiką auginantis linki jam sveikatos, ir ieško išskirtinių maisto produktų. Todėl pamatę užrašus: „vaikams“, „vaikų“, „tinka vartoti vaikams nuo 3 metų“ – visiškai pagrįstai tikisi, kad tokie gaminiai bent jau sudėtimi skiriasi nuo įprastų. Šį įspūdį dar labiau sustiprina vidutiniškai 24 proc. didesnė jų kaina. ... Plačiau

 

                                                                     Justo Venslovo nuotr.

      Šiuo metu Seimo narys gauna 6,9 tūkst. litų atlyginimą (iki mokesčių) bei 2,1 tūkst. litų išlaidoms,  susijusioms su Seimo nario parlamentine veikla,  kurios yra atlyginamos iš valstybės biudžeto. Labai daug žmonių mano, kad pastarosios parlamentarų išlaidos „pieštukams“ – dar viena alga.... Plačiau

"Per 4 mėnesius darbo Seime sutaupiau daugiau nei 12 000 lt biudžeto lėšų, skirtų man, kaip parlamentarei. Jei sutaupytos lėšos būtų kaupiamos atskiroje sąskaitoje kaip Parlamento pagalbos fondas, manau, kad žymiai daugiau Seimo narių atsakingiau leistų kiekvieną parlamentinėms išlaidoms skirtą litą. Šiandien taupyti žinant, kad tavo pastangos bus įvardintos kaip "nepanaudotas likutis" ir sutaupyti pinigėliai bus grąžinti į bendrą valstybės biudžeto "katilą", motyvacija menka". 

                                                                                                                   Agnė Zuokienė

Seimo Pirmininkei I.Degutienei perduotas A.Zuokienės pasiūlymas

Klausimai Seimo Kanceliarijos Finansų departamentui

LRSK Finansų departamento ataskaitos

LRS Kanclerio atsakymas dėl pasiūlymo... Plačiau

 

                                                                       Justo Venslovo nuotr.

     Rusai sako: „Любишь кататься, люби и саночки возить!“, leiskite perfrazuoti – „Mėgsti taurelę – susimokėk ir už išblaivinimą!“ O gal už šią paslaugą turėtų sumokėti alkoholio pardavėjai?... Plačiau

„Manau, kad į ligoninę atvykusių girtų asmenų gydymas turėtų būti apmokestintas. O jei į ligoninę pateko girtas žmogus,  kuris nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, – jam reikėtų skirti baudą arba viešųjų darbų. Reikėtų sudaryti specialų fondą – apmokestinant licenciją, ar atskiriant akcizo dalį nuo alkoholio pardavimų, - ir prie priklausomybės centrų, o jei jų nėra - prie ligoninių, steigti specialius išblaivinimo skyrius asmenims, kuriems nereikalinga ypatinga medicininė pagalba. Juose turėtų dirbti socialiniai darbuotojai, nes išblaivinimas – socialinė, o ne medicininė paslauga“, - sako Agnė Zuokienė.... Plačiau

 

     „Kodėl virtos dešros ir dešrelės vadinamos „pieniškomis“, jeigu jose nėra pieno? Prieš daugiau nei keletą dešimtmečių  į tokias dešreles iš tiesų dėdavo pieno miltelių, tačiau šiais laikais jos tikrai nėra pieniškos -  išlikęs tik pavadinimas <...>“ - Tai – vienos diskusijos apie maisto kokybę ištrauka, paskatinusi mus ieškoti konkretaus atsakymo. Įminkite šią mįslę ir Jūs:

„Pieniškos“ dešrelės = aukščiausios rūšies
Aukšiausios rūšies = ne daugiau kaip 3% pieno miltelių sudėtyje
-----------------------------------------------
Tai kodėl tuomet dešrelės  „Pieniškos“?... Plačiau

„Tai, kad gamintojai rūpindamiesi kuo mažesne gaminio savikaina pieno miltelių naudoja kuo mažiau, bet giriasi, jog dešrelės yra „pieniškos“, - tik dar vienas vartotojus klaidinantis triukas. Manau, kad „pieniškas“ gaminys  turi būti išties pieniškas, neapsiribojant 3%“, – sako Agnė Zuokienė.

VMVT klausėme:

VMVT atsakė:... Plačiau

1-14 ... 71-84 85-98 99-112 113-124