Nemoralizuosiu, jog įstatymuose bei etikos kodekse labai aiškiai pasakyta, kad medikams turi rūpėti mūsų sveikata, jie turi dėti visas įmanomas pastangas, jog mūsų sveikata būtų išsaugota. Paradoksas, bet realiame gyvenime mes kalbame tik apie ligų gydymą, o ir biudžete būtent tam skiriama didžioji išlaidų dalis. Sveikatos biudžetas per 7 metų padidėjo daugiau nei 2 kartus. Ar kas nors dar, be farmacininkų, kuriems atitenka mūsų mokesčių „liūto dalis“, tai pajuto?

Pirmiausia, mūsų sveikata turėtų rūpėti šeimos gydytojui. Jog būtų paprasčiau ir nekiltų klausimų 2000 05 31 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 301 šeimos gydytojas turi atlikti neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarkoje nurodytus tyrimus. Nemokamai.
Tyrimų dažnis skiriasi pagal amžiaus grupes. Bet paimkim kaip pavyzdį mane. Man 43 metai.

Vadinasi, kasmet neatlygintinai ir neprašomas mano šeimos gydytojas apžiūrės mano periferinius limfmazgius,  atliks širdies elektrokardiogramą, pamatuotas  arterinį kraujospūdį, nustatys cholesterolio kiekio kraujyje, pamatuos akispūdį, apžiūrės burną. Kas dvejus metus man profilaktiškai bus atliktas bendras kraujo tyrimas, nustatytas gliukozės kiekis kraujyje, apžiūrėta oda ir matomos gleivinės, patikrintas regėjimo aštrumas. Be to patikrintos krūtys bei atlikta ginekologinė apžiūra.

Nuo seno žinoma formulė. Į profilaktiką investavus 1 eurą/dolerį/litą – grįžta šimteriopai. Juk visi žinome, kad ligą pastebėjus laiku, jos gydymas yra paprastesnis, pigesnis, lengvesnis.

Tik neatsakingas gydytojas gali neinformuoti apie profilaktinius tyrimus. Jei aš ateityje susirgsiu liga, kurios buvo galima išvengti ar sužinoti apie ją ankstyvoje stadijoje, daugiau išlaidų turėsiu ne tik aš, bet ir valstybė, apmokėdama visas ar dalį mano gydymo išlaidų, o gydytojas turės nuolat bijoti, jog aš vieną dieną kreipsiuos į teismą dėl padarytos mano sveikatai žalos. Nes neveikimas (šiuo atveju tyrimų nepaskyrimas) gali įtakoti paciento sveikatai atsiradusią žalą, į kurios atlyginimą gali pretenduoti žalą patyręs pacientas.

Pagal SAM įsakymu nustatytą neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarką:

Cholesterolis turi būti nustatomas kasmet visiems, vyresniems nei 19 metų pacientams.

Jei Jūs sergate ateroskleroze, skleroze, cukriniu diabetu, esate patyrę miokardo infarktą ar smegenų insultą, turite inkstų ar kasos patologiją, skydliaukės hiperfunkciją, sergate kepenų ligomis ar Jums nustatytas STH hormono trūkumas, svarbu prisiminti, kiek kartų iki ligos Jums buvo darytas bendras kraujo tyrimas bei tirtas cholesterolio kiekis.

Bendras kraujo tyrimas niekuo nesiskundžiantiems asmenims nuo 19 iki 65 metų atliekamas kas 2 metus, nuo 65 metų – kasmet.

Bendras kraujo tyrimas parodo uždegimus, mažakraujystę, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas.  Jei Jums nustatyta, pvz., anemija, kepenų pažeidimai, skrandžio ligos, virškinamojo trakto opos, tuberkuliozė, leukemija, inkstų navikai, reumatoidinis artritas  svarbu peržiūrėti ankstesnius kraujo tyrimus – ar jie buvo profilaktiškai atlikti ir jei taip, ar juose matyti nustatytos ligos požymiai.

Akispūdis vertinamas 1 kartą per 2 metus asmenims iki 41 metų, vėliau - kasmet

Jei Jums nustatyta glaukoma, svarbu įvertinti, kiek kartų anksčiau Jums buvo matuotas akispūdis. Mat, regos nervas silpnėja laipsniškai - nervinės ląstelės žūsta ir neatsistato. Šį negrįžtamą procesą dažniausiai sukelia padidėjęs akispūdis. Akyse kaupiasi per daug skysčio, nes sutrinka jo nutekėjimas, pablogėja drenažinė sistema. Akis sukietėja, tampa tarsi kietai pripūstas futbolo kamuolys. Šis akies vidaus spaudimas ir žudo regos nervą. Apmirusio regos nervo atgaivinti nebegalima. Niekas negali sugrąžinti prarasto regėjimo. Anksti diagnozavus glaukomą, taikant gydymą ir vykdant visus gydytojo nurodymus, galima išsaugoti regėjimą ilgai, kartais ir visą gyvenimą.

Klausos aštrumas vertinamas 1 kartą per 2 metus asmenims iki 41 metų, vėliau - kasmet

Jei Jums nustatytas klausos nervo uždegimas  labirintitas ar Menjero liga, svarbu įvertinti, kaip dažnai Jums buvo tikrintas klausos aštrumas.

Periferiniai limfmazgiai vertinami kasmet, kiekvieno profilaktinio tikrinimo metu.

Periferiniai (išoriniai) limfmazgiai yra kaklo, pažastų ir kirkšnių srityse, juos lengva apčiuopti, kai jie padidėja. Normalus organizmo ląstelių dalijimasis – tai kontroliuojamas procesas, tačiau kartais dėl įvairių priežasčių ląstelių dalijimasis sutrinka, jos ima daugintis nekontroliuojamai ir besidaugindamos suformuoja darinį, vadinamą naviku. Limfomos skirstomos į dvi pagrindines rūšis: Hodžkino ir ne Hodžkino. Jei Jums nustatyta limfoma, būtina įvertinti, kaip dažnai Jums buvo tikrinami periferiniai limfmazgiai iki ligos.

Elektrokardiograma (EKG) atliekama kasmet nuo 19 metų

EKG gali parodyti širdies ritmo sutrikimus - per greitą ritmą (tachikardija), per lėtą (bradikardija) ir per daug neritmišką (aritmija). Elektrokardiograma galima nustatyti daugelį ligų, pavyzdžiui, širdies ritmo ir laidumo sutrikimus, nepakankamą širdies raumens aprūpinimą deguonimi, širdies raumens sustorėjimą (hipertrofiją) ir kt. Jei Jums nustatyta širdies liga, svarbu įvertinti, ar kasmet Jums buvo atliktas EKG tyrimas.

Digitalinis tiesiosios žarnos tyrimas nuo 19 iki 50 metų atliekamas kas dvejus metus, nuo 50 metų – kasmet.

Digitalinio tyrimo metu galima apčiuopti apie aštuonis centimetrus tiesiosios žarnos virš dantytosios linijos. Gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, tačiau liga diagnozuojama tyrimo metu pajutus gleivinės šiurkštumą ar iškilimus ir juos ištyrus. Jei Jums diagnozuotas tiesiosios ar gaubtinės žarnos vėžys, svarbu įvertinti, kiek kartų iki ligos buvo atliktas digitalinis tyrimas.

Pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios turi būti  prieinamos, saugios ir veiksmingos bei atliktos tinkamu laiku. Paciento poreikiai ir lūkesčiai turi ne tik būti patenkinti, bet ir viršyti. Tai garantuoja įstatymas.

Šiuo metu pacientai, turintys teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises ir norintys gauti atlyginimą, kreipiasi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 2013 metais komisija įpareigojo  sveikatos priežiūros įstaigas atlyginti pareiškėjams 241 000 litų dydžio turtinę ir neturtinę žalą.

Visos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos privalo drausti savo civilinę atsakomybę. Paskaičiuota, kad 2010-2013 metais draudimo polisų įstaigos įsigijo už daugiau nei 25 mln. litų, tuo tarpu pacientams išmokėta bendra suma vos 1 mln. litų.

Jei Švedijoje, kurioje 9 mln. gyventojų dėl žalos atlyginimo kasmet kreipiasi 9000 pareiškėjų ir daugiau nei pusė skundų patenkinama,  Lietuvoje, kurioje 3 mln gyventojų, dėl žalos atlyginimo kasmet kreipiasi apie 120 pareiškėjų ir vos 15-20 proc. skundų pripažįstami teisėtais.
Kadangi civiline atsakomybe draudžiasi sveikatos priežiūros įstaiga, vis dažniau ginčai su pacientais sprendžiami  pačioje įstaigoje, dalyvaujant draudimo įmonių atstovams. 2013 metais taikos sutarčių sudaryta už 50145 lt.

Sudarant sutartis su draudimo bendrovėmis, skaičiuojama, kad atlygis už pripažintą draudiminį įvykį bus apie 10000 eurų. Deja, kaip rodo jau 10 metų istorija – dažniausia išmoka apie 1500 eurų. Dažnas pacientas tai vadina pasityčiojimu.

Kodėl pacientai negina savo teisių? Pirmiausia dėl to, jog tiek draudimo kompanijos, tiek medikai, tiek sveikatos priežiūros įstaigų vadovai bei ministerijos valdininkai deda visas įmanomas pastangas nuslėpdami klaidas ir saugodami tiek gydytojo, tiek įstaigos reputaciją.

Patekus į keblią situaciją, rasti sprendimą dažnai būna sudėtinga. Nuo ko pradėti?  Kokio tikėtis rezultato? Kiek tai užtruks? Kiek tai kainuos – laiko, pinigų, jėgų?

Jei manote, kad patyrėte žalą dėl sveikatos priežiūros specialistų veiksmų ar neveikimo rašykite el.paštu: nedelsk@nedelsk.lt arba paštu Nedelsk, Užupio g. 30, Vilnius LT01203.

Subūriau specialistų – tiek teisininkų, tiek medikų komandą, kuri pasirengusi įvertinti kiekvieną atvejį. Patyrusiems žalą turi būti atlyginta. Net neabejoju, jog mūsų laimėtos bylos daug ką pakeis – tiek medikų ir pacientus santykius, tiek sveikatos priežiūros įstaigų administracijos bei medikų, tiek medikų tarpusavio santykius.

Projekto „Nedelsk“ iniciatorė
Agnė Zuokienė