R.Jankevičiūtės nuotr.

    Visi suprantame, kad valgyti vaisius ir daržoves būtina, kad tai yra sveikatos šaltinis. Tačiau nerimą kelia vis dažniau pasigirstančios istorijos, kad įvežami ir pardavinėjami nesaugūs, sveikatai galintys pakenkti maisto produktai. Dažniausiai išgirstame apie vaisius ir daržoves, kuriuos ištyrus aptinkami pesticidai.

    Spaudoje nuolat mirga pranešimai apie įtartinus vaisius iš Turkijos ar Egipto, tačiau institucijos viešai patikino, kad po besikartojančių pažeidimų jau tikrinami visi vaisiai, atkeliavę iš Egipto. Tačiau ar kontrolė pradedama, kai kažkas iškyla į viešumą? Kiek įvežama ir realizuojama vaisių ir daržovių, kurie gali rimtai pakenkti sveikatai? Kodėl užtrunka tyrimai ir pažeidimai nustatomi tik tada, kai žmonės jau suvalgo pesticidais apnuodytus vaisus ir daržoves?

Laboratoriniai tyrimai

    Neretai nesaugių maisto produktų, ypač greitai gendančių, laboratoriniai tyrimai užtrunka pernelyg ilgai ir, kol gaunami jų rezultatai, produktai jau būna realizuoti vartotojams. Pvz. konkretus atvejis: 2009 m. Kėdainių rajono VMVT uždraudė realizuoti patikrintą baklažanų siuntą (700 kg), nuo baklažanų pateikimo į rinką iki laboratorinių tyrimų rezultatų gavimo dienos visi baklažanai jau buvo parduoti. Pesticidų likučių nustatymo tyrimai ir sprendimas dėl pavojingo produkto priėmimas užtruko itin ilgai.

    Seimo narė kreipėsi į atsakingas institucijas, siekdama išsiaiškinti, pagal kokią sistemą vykdoma maisto kontrolė ir dėl kokių priežasčių rinkoje atsiduria apnuodytas maistas.

    Per metus Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) atliekama per 600 000 įvairių laboratorinių tyrimų. Tad įdomu sužinoti, kiek dienų vidutiniškai trunka maisto produktų mėginių laboratoriniai tyrimai dėl saugos ir kokybės rodiklių.

    Pagal stebėsenos programą tiriami vietiniai, įvežti ir importuoti augalinio maisto produktai – daržovės (šviežios arba užšaldytos (taip pat ir šiltnaminės), vaisiai ir uogos (švieži arba užšaldyti), grūdai ir jų produktai, kūdikių maistas (iš perdirbtų grūdų), augalinio maisto produktai, užauginti ekologiniuose ūkiuose, ir kiti maisto produktai.

    VMVT paima į Lietuvą iš kitų ES valstybių narių įvežtų, importuotų iš trečiųjų šalių ir vietinių augalinio maisto produktų mėginius pesticidų liekanoms nustatyti. Importuotų produktų mėginiai imami produkcijos iškrovimo vietoje, muitinės arba importuotojo sandėliuose. Vietinių produktų mėginiai imami iš paruoštų realizuoti produkcijos partijų tiesiai iš gamintojo arba produktų, jau patiektų rinkai ir esančių parduotuvėse. Iš ES valstybių narių įvežtų augalinio maisto produktų mėginius pesticidų liekanoms nustatyti teritorinių VMVT inspektoriai ima jau prekyboje esančius produktus. Augalinio maisto produktų mėginiai pesticidų liekanoms nustatyti imami atsižvelgiant į rizikos kriterijus ir Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF sistema) gautus skubius pranešimus.

    Siekiant užtikrinti, kad vartotojus pasiektų tik saugūs ir kokybiški augalinio maisto produktai, o verslininkai nepatirtų nuostolių dėl greitai gendančių produktų sandėliavimo, stebėsenos programoje nustatyta, kad vietinių ir įvežtų augalinio maisto produktų mėginiai turi būti ištiriami ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų, o importuotų – per 2 darbo dienas nuo jų pristatymo į NMVRVI dienos. Šie terminai galioja, kai nereikia atlikti papildomų tyrimų. Todėl pasitaiko atvejų, kad, kol gaunamas mėginio tyrimo rezultatas, toks maistas jau būna realizuotas.

    Kai importuoto augalinio maisto produkto mėginyje randamas liekanų kiekis, artimas didžiausioms leidžiamoms koncentracijoms, ir šio mėginio paėmimo tirti akte nurodyta „importas – stebėsenos valstybinis mėginys“, tada tokio mėginio tyrimas kartojamas ir tyrimo terminas prasitęsia iki 10 darbo dienų. Kai augalinio maisto produktų mėginių tyrimai atliekami siekiant nustatyti visus ES rekomendacijose nurodytus pesticidus, tokių mėginių tyrimų terminas turi būti ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų. Kai augalinio maisto produktų mėginių tyrimus būtina atlikti skubos tvarka dėl objektyvių priežasčių, tokius mėginius paėmęs teritorinės VMVT pareigūnas informuoja NMVRVI Mėginių informacijos valdymo skyriaus vedėją, kuris priima sprendimą, atsižvelgdamas į darbo krūvį.

Loterija: tikrinama kas dešimta siunta

    Vadovaujantis nustatyta tvarka, visoms iš trečiųjų šalių importuojamoms negyvūninio maisto siuntoms pasienio veterinarijos poste atliekamas dokumentinis patikrinimas, kurio metu nustatoma, ar reikia daryti laboratorinius tyrimus. Atsižvelgiama į tai, ar yra rizika dėl galimos taršos ir pavojaus vartotojų sveikatai, ar yra gauti skubūs pranešimai RASFF sistema, ar importuojama prekė įtraukta į „jautrių“ prekių sąrašą, ar siuntoms taikomi specialieji ES teisės aktai dėl sustiprintos kontrolės. Jeigu siunta priskiriama kuriam nors iš šių aspektų, mėginiai atrenkami ES teisės aktuose numatytu dažnumu (10–100 proc.). Jei negyvūninio maisto mėginių atrinkimui dažnumas ES teisės aktuose nėra numatytas, tiriama viena siunta iš dešimties tos pačios šalies, to paties produkto, to paties siuntėjo siunčiamų siuntų pasirinktinai.

    Jeigu siuntos nepriskiriamos rizikos grupėms, patikrinami dokumentai, o mėginiai iš šių siuntų gali būti atrinkti rinkos kontrolės metu, t.y. tada, kai tie produktai jau yra prekyboje. Jei rinkos kontrolės metu iš negyvūninio maisto siuntų atrenkami mėginiai, tokios siuntos sulaikomos, kol bus gauti laboratorinių tyrimų rezultatai, ir tik gavus tyrimų rezultatus, šias siuntas leidžiama realizuoti. Jeigu laboratorinių tyrimų rezultatai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, sulaikytą negyvūninio maisto siuntą nurodoma išvežti iš ES teritorijos, sunaikinti arba kitaip apdoroti.

    Taigi, vartotojas, pirkdamas parduotuvėje vaisių ar daržovę, negali būti įsitikinęs, kad produktas yra ištirtas. Kai žmogus pasijunta blogai, kyla įtarimų dėl kokybės ir pranešama apie tai atsakingoms institucijoms, tada tik suskumbama tirti tuos produktus ir išiminėti iš parduotuvių lentynų.

    Vartotojui lieka loterija, kad pasiseks ir pavyks nusipirkti būtent tą vienos iš dešimties patikrintos siuntos vaisių ar daržovę, nes kitaip belieka tik tikėtis, kad valgo neužterštą apelsiną, bananą ar baklažaną.

Juoką keliančios ir neefektyvios baudos?

    2011 m. atsakingiems darbuotojams už teisės aktų reikalavimų nevykdymą gaminant, laikant, transportuojant ir tiekiant vartotojams maisto produktus iš viso skirtos 2577 baudos: 2416 (2010 m. – 2930) – 202140 Lt sumai (2010 m. – 378230 Lt sumai), įspėjimai – 161 (2010 m. – 461). Surašyti 1665 sprendimai (2010 m. – 1682), iš jų: sprendimai dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo – 289, sprendimai dėl ūkio subjekto veiklos uždraudimo – 42, sprendimai dėl produkto (-ų) teikimo į rinką sustabdymo – 269 (130,6 t maisto produktų), sprendimai dėl produkto (-ų) teikimo į rinką uždraudimo – 1019 (1795,6 t maisto produktų), sprendimai dėl nesaugaus produkto – 12 (65,3 t maisto produktų), sprendimai laikinai uždrausti teikti, siūlyti tiekti į rinką, demonstruoti produktą (taikyti, kai produktas buvo nesaugus) – 33.

    Jei net 2000 tonų, arba 100 vilkikų, maisto produktų buvo uždrausta tiekti į rinką, tai kiek mes suvartojame užterštų produktų, tikrinant kas dešimtą siuntą, ar atsitiktinai tyrimui paėmus produktą iš lentynos?

    Kyla klausimas, kokios baudos gresia gamintojams ar platintojams, užterštais maisto produktais nuodijantiems žmones? Sumos verčia susimąstyti, nes, kad ir konkrečiu jau minėtu baklažanų atveju, – buvo skirta 2 tūkst. litų bauda. Atrodytų, to tikrai mažoka, turint omenyje, kad visi baklažanai buvo parduoti ir žmonės juos suvartojo.

    Pagal galiojančią tvarką, gamintojui ar platintojui, pateikusiam į rinką pavojingą maisto produktą, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba skiria nuo 500 Lt iki 5000 Lt baudą. Jeigu, šie produktai padarė žalos vartotojo sveikatai, skiriama bauda nuo 5000 Lt iki 40000 Lt litų. Nustačiusi, kad pateikti į rinką pavojingi maisto produktai sukėlė vartotojo mirtį, Tarnyba tokių produktų gamintojams ir platintojams gali skirti nuo 20000 Lt iki 80000 Lt baudą.

    2010 metais VMVT buvo išnagrinėta 250 administracinių teisės pažeidimų bylų, o 2011 metais – 264 administracinių teisės pažeidimų bylos (iš jų 229 bylos, pasibaigusios surašant administracinį nurodymą, ir 35 by1os, išnagrinėtos priimant nutarimą). Tačiau pvz., Vilniaus VMVT vidutinis skirtas baudos dydis 2010 m. siekė 128, 63 Lt, o 2011 m. sudarė 72, 54 Lt. Vilniaus VMVT 2010 m. taikyta mažiausia bauda siekė 20 Lt, o 2011 m. – 10 Lt (nuo 2011 m. sausio 1 d. nustatyta galimybė sumokėti pusę minimalios baudos), o 2010 m. taikytos didžiausios baudos dydis sudarė 500 Lt, o 2011 m. siekė 1000 Lt.

    Kreipėmės į VTAT ir paprašėme pateikti informaciją, kokios konkrečiai įmonės ir kiek kartų nubaustos 2010 ir 2011 metais už pateiktus į rinką pavojingus maisto produktus bei kokios buvo paskirtos baudos.

    VTAT 2010 ir 2011 metais skyrė 47 baudas įmonėms bylose dėl Maisto įstatymo pažeidimo, taikant Produktų saugos įstatyme numatytą atsakomybę. Informacija apie išnagrinėtas bylas, konkrečias įmones ir skirtas baudas pateikiama pridedamose lentelėse.

    Kai kurios įmonės (pvz., UAB „Vičiūnai ir partneriai“ bausta 9 kartus, iš viso skirta 42 tūkst. Lt bauda) buvo baustos net keletą kartų už Maisto įstatymo pažeidimus, taikant Produktų saugos įstatyme numatytą atsakomybę. Tai leidžia daryti prielaidą, kad įstatyme numatytos sankcijos ne visais atvejais pakankamai efektyvios, kad užkirstų kelią pakartotiniams pažeidimams.

    Priverčia ne juokais sunerimti faktas, kad sąraše – net keletas lopšelių-darželių, susimokėjusių baudas po 7 ar 5 tūkst. litų. Jei net vaikų darželis nedaro išvadų ir kasmet ar net kelis kartus per metus susimoka baudą už tokius šiurkščius pažeidimus, galbūt baudos tikrai tik kelią juoką ir taikomos sankcijos yra tiesiog neefektyvios?