Praėjusio savaitgalio Lyderių forumo diskusijoje dauguma politikų piktinosi, kaip galėjo nutikti, kad niekas neprižiūrėjo banko sutarčių ir daugybė žmonių nukentėjo, ypač jei kalbame apie indėlių sertifikatus. Seimo nariai nutylėjo, kad kaltas pats Seimas, nes iki šiol nėra prievolės Lietuvos bankui peržiūrėti sutartis. Labai gaila, kad Finansų ministerija, žadėjusi dar pernai lapkričio mėnesį pateikti įstatymų projektus, to nepadarė iki šiol, bet aš dar kovo mėnesį registravau projektą, jog Lietuvos bankas privalėtų peržiūrėti visas tipines sutartis su neprofesionaliais rinkos dalyviais.

    Paskelbus Snoro bankrotą atidžiai peržiūrėjau Lietuvos banko pateiktas paskutiniųjų ketvirčių bei metines ataskaitas, kuriose visiškai nebuvo matyti galimų banko nemokumo ženklų. Kreipiausi į Lietuvos banką, tačiau jie man iki šiol neatsakė, kodėl banko skelbiamose ataskaitose nurodomi vieni skaičiai, o jie tvirtina, jog rodikliai visai kitokie. Tai rodo, kad buvo didžiulė bankų priežiūros spraga. Tačiau šio banko bankrotinimą vertinu labai atsargiai ir nesu tikra, kad pasirinktas kelias buvo teisingas.