2011 01 18 Statistikos departamento duomenis, Lietuvos šalies gyventojų išlaidų struktūroje maisto produktai ir toliau sudaro didžiausią dalį - 34 proc. Tačiau pastebima, jog sunkmečiu imta taupyti sveiko maisto ir sveikatos sąskaita. Tyrimų duomenys rodo, jog vaisių ir daržovių lietuviai suvartoja perpus mažiau, nei rekomenduoja mitybos specialistai, o per mažo vaisių ir daržovių suvartojimo priežastimi daugelis nurodo per didelę jų kainą. Lietuvoje auginamų ekologiškų bei išskirtinės kokybės produktų, kuriuose yra daugiau vitaminų, ląstelienos ir kitų biologiškai vertingų medžiagų, kaina taip pat daugeliui tampa kliūtimi rinktis kokybiškesnį produktą. Vaisiai ir daržovės yra nepaprastai svarbi sveikos mitybos dalis. Tyrimų duomenimis, vaisiai ir daržovės apsaugo nuo išeminės širdies ligos, insulto, stemplės, skrandžio, storosios žarnos vėžio, diabeto ir kitų ligų, o kasdienis vaisių ir daržovių vartojimas (po 400 g.) naujų vėžinių susirgimų dažnį gali sumažinti 6-28 proc. Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad vaikų sveikata daugiau nei 50 proc. priklauso nuo mitybos. Deja, Lietuvos mokyklos vangiai dalyvauja „Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose“ programoje. Viena iš priežasčių - Lietuvos tiekėjų tiekiamų vaisių ir daržovių kaina švietimo įstaigoms per didelė ir tai padaro šią programą nepatrauklia. Apie tai Netylek.lt jau rašė temoje "Kodėl Lietuvoje „Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa“ neįsibėgėja?" Tyrimo apie mokinių kasdienį vaisių vartojimą ES bei kt. šalyse duomenys: Sveikas kokybiškas maistas – visų Europos gyventojų siekis ir prioritetas Daugybė Europos gyventojų turi viršsvorį: daugiausia jų gyvena D. Britanijoje - 24,5%, Lietuva taip pat - viena pirmaujančių (19,7%). Palyginimui Europos sąjungos vidurkis - 15,5%. Pasaulio sveikatos organizacija nuolat kelia šalims reikalavimą – vardan žmonių sveikatos keisti maisto produktų sudėtį, kovoti su menkaverčiu ir energiškai skurdžiu maistu. O Europos Komisija rekomenduoja “darbui imlioms” sritims taikyti sumažintą PVM. Ekologiškas ūkis, sodininkystė, daržininkystė – būtent tokios sritys. Nors sveikas kokybiškas maistas – visų Europos gyventojų siekis ir prioritetas, Lietuvoje kol kas visos iniciatyvos, susijusios su maisto kokybės gerinimu, atsitrenkia į sieną. Mums nedraudžiama priimti griežtesnius reikalavimus dėl tam tikrų produktų grupių ar patikslinti standartus, pvz., dėl mėsos gaminių, dėl jogurtų priedų, ir galėtume nustatyti, kokius produktus galima ženklinti su užrašu “vaikams”, tačiau Netylek.lt mėginimai atkreipti dėmesį į šias problemas nesulaukia institucijų palaikymo ir iniciatyvų jau visus metus. Išnaudojusi beveik visus instrumentus, lieka vieną išeitis – ekonominiai svertai, kurie gali tapti varikliu, pagaliau pakeisiančiu gamintojų mąstymą.
Seimo narė A.Zuokienė siūlo nustatyti lengvatinį PVM tarifą tiesioginės įtakos sveikai žmonių mitybai turinčių produktų grupėms Jei būtų sudaryta galimybė maistingesnius, sveikesnius produktus nusipirkti už mažesnę kainą, tai būtų ne lengvata, o investicija į žmonių sveikatą, kurios rezultatus biudžetas pajustų per gydymo išlaidų mažėjimą. Seimo narė A.Zuokienė parengė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 str. papildymo įstatymo projektą, siūlydama sudaryti sąlygas didesnei žmonių grupei įsigyti ir vartoti sveikesnius maisto produktus, kas, remiantis moksliniais tyrimais, teigiamai veiktų žmonių sveikatą ir leistų sutaupyti biudžeto lėšų sveikatos apsaugos srityje ateityje. Siūloma nuo 2012 m. sausio 1 d. taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą vaisiams, daržovėms, sertifikuotiems ekologiškiems ir išskirtinės kokybės maisto produktams, ir sudaryti sąlygos sveikesnius produktus įsigyti už mažesnę kainą.
Sertifikuoti ekologiški bei išskirtinės kokybės maisto produktai Ekologiškiems žemės ūkio ir maisto produktams keliami dideli reikalavimai. Žemės ūkio ministerijos patvirtintose Ekologinio žemės ūkio taisyklėse nustatyti reikalavimai ekologinio žemės ūkio produktų gamybai, perdirbimui, gabenimui, saugojimui ir realizavimui, bei ženklinimui. Jie yra sveiki (neužteršti hormonais, antibiotikais, genetiškai modifikuotais organizmais, juose mažiau sintetinių cheminių medžiagų likučių) ir vertingi savo maistine verte. Šiuo metu yra sertifikuotos 67 perdirbimo įmonės, apie 2630 ūkių. Visi jie gamina ekologišką produkciją. Išskirtinės kokybės produktų gamybos sistema sukurta siekiant padėti mažiesiems gamintojams atrasti savo vartotoją, pasinaudojant produkto privalumu – aukštesne ir sertifikavimu patvirtinta produkto kokybe, kuri vartotojui suteikia galimybę vartoti sveikesnius ir kokybiškesnius produktus. Pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus išskirtinės kokybės produktų gamintojai privalo gaminti ir (ar) perdirbti produkciją, laikantis specifikacijų reikalavimų bei produkciją (gamybos procesą) sertifikuoti. Perdirbant išskirtinės kokybės produktus, taikomi maistingumą išsaugantys perdirbimo būdai, nenaudojami sintetiniai maisto priedai, tausojama aplinka. Šiuos produktus galime atpažinti, nes jie ženklinami specialiu ženklu - „Kokybė“. Tačiau išskirtinės kokybės produktų gamintojų negausu: 2010 m. sertifikuoti 26 išskirtinės kokybės bitininkystės ūkiai, 6 išskirtinės kokybės vaisių, uogų ir daržovių augintojai.
Kitose šalyse Sumažintus PVM tarifus galime taikyti, kaip tai daro dauguma senbuvių ES šalių, remdamiesi PVM direktyva 2006/112/EB (Tarybos direktyva dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos). Maisto produktams sumažintų tarifų netaiko tik Pabaltijo šalys ir Slovakija bei Vengrija. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje maisto produktai neapmokestinami PVM. Tose šalyse, kur maisto produktams taikomi sumažinti tarifai, jie dažniausiai yra vienodi visiems maisto produktams su nedidelėmis išimtimis (pvz., ledai, šokoladas ir pan.). Belgijoje ir Nyderlanduose sumažintas PVM tarifas maisto produktams yra 6%, Vokietijoje - 7%, Čekijoje - 10%, Švedijoje ir Suomijoje - 12%. Lietuvoje mažesnis PVM tarifas ekologiškiems maisto produktams galiojo 2005-2008 metais, o pataisa sumažinti PVM tarifą Lietuvoje auginamiems daržovėms, vaisiams ir uogoms jau buvo priimta 2008 m. vasarį ir turėjo įsigalioti 2009 m. sausį, tačiau buvo atšaukta "naktinės mokesčių reformos“ metu.
PVM ateitis. Paprastesnės, stabilesnės ir veiksmingesnės PVM sistemos kūrimas 2010 m. gruodžio 1 d. Žaliojoje knygoje „PVM ateitis. Paprastesnės, stabilesnės ir veiksmingesnės PVM sistemos kūrimas“ (SEK(2010) 1455 galutinis) pripažįstama: „lengvatinius tarifus dažnai rekomenduojama taikyti kaip politikos priemonę, visų pirma dėl sveikatos, kultūros ir aplinkos apsaugos priežasčių, siekiant sudaryti lygias ir lengvas sąlygas gauti švietimo bei kultūros informaciją ir pagalbą plėtojant išteklių požiūriu veiksmingą augimą, pagrįstą ekologinėmis inovacijomis ir žiniomis“.
|
„Nors sveikas kokybiškas maistas – visų Europos gyventojų siekis ir prioritetas, Lietuvoje kol kas visos iniciatyvos, susijusios su maisto kokybės gerinimu, atsitrenkia į sieną. Mums nedraudžiama priimti griežtesnius reikalavimus dėl tam tikrų produktų grupių ar patikslinti standartus, pvz., dėl mėsos gaminių, dėl jogurtų priedų, ir galėtume nustatyti, kokius produktus galima ženklinti su užrašu “vaikams”, tačiau mano mėginimai atkreipti dėmesį į šias problemas nesulaukia institucijų palaikymo ir iniciatyvų jau visus metus. Išnaudojusi beveik visus instrumentus, matau vieną išeitį – ekonominius svertus, kurie gali tapti varikliu, pagaliau pakeisiančiu gamintojų mąstymą,“ - sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Agnė Zuokienė.
Seimo narės A.Zuokienės parengtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas:
Parlamentarės A. Zuokienės pranešimas spaudai: Tikiu, kad Seimas sugebės atskirti, kas yra lengvata, o kas investicija
Pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės mokesčio įstatymo 51, 14, 19,31, 32, 43, 49, 53, 57, 64, 66, 71, 78, 79, 80, 83, 92 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 711 straipsnio pavadinimo pakeitimo, 2 priedo papildymo, 82 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 631, 781, 891, straipsniais įstatymo projekto Nr. XIP- 3721