Moterys Lietuvoje pirmąjį vaiką vidutiniškai gimdo tik sulaukusios 28,5 metų. Viena iš sprendimo vėlyvai kurti šeimą priežasčių – noras pirmiau pabaigti studijas ir sukaupti reikiamą stažą. Jau vien atsižvelgiant į visuomenės senėjimą bei didesnę gimdymo komplikacijų riziką gimdant vyresniame amžiuje – galima konstatuoti, kad trūksta sisteminio požiūrio.

    Pagal dabartinį reguliavimą 12 mėnesių stažo per paskutinius 24 mėnesius reikalavimas nėra taikomas apdraustosioms, kurios yra iki 26 metų amžiaus ir ligos bei motinystės reikiamo socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad stažo skaičiavimo laikotarpiu mokėsi bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal baigimą įrodantį dokumentą), kol jos taps apdraustosiomis, t.y. įsidarbins, neviršija 3 mėnesių. Tačiau esu įsitikinusi, kad siekiant skatinti nenukelti šeimos kūrimo ir skatinant besilavinančius studentus, išimtinė socialinė apsauga turėtų galioti ir studentėms, kurios nespėja baigti studijų bei įsidarbinti. Žinoma, tokiems pakeitimams reikalinga visuomenės diskusija ir juos įtvirtinant būtų numatytos tam tikros sąlygos.

    Kadangi šios iniciatyvos, manau, turėtų ateiti iš Švietimo ir mokslo ministerijos, kreipiausi į šią ministeriją su paklausimu, ar nebuvo kompleksiškai svarstytas šis studenčių socialinės apsaugos srities klausimas, siekiant, kad nebūtų tokia aštri „išsilavinimo įgijimo ar šeimos kūrimo“ dilema.