Lietuvoje labai paprasta žmogų pripažinti neveiksniu ir tokie žmonės nelabai rūpi, nes jie nebalsuoja. Visos iki šiol buvusios iniciatyvos Seime sužlugo, aš pati buvau viena iš išvadų rengėjų, kad nustatant neveiksnumą būtinai dalyvautų advokatas ir kad teisėjas pamatytų asmenį, kuriam nustatomas neveiksnumas. Jeigu reikia, kad net nuvyktų į namus. Taip pat siūliau, kad neveiksnumas būtų peržiūrimas kas kelerius metus ir kad ne tik reikėtų ne tik medicininės, bet ir socialinių darbuotojų pažymos.