Naujienos

Sulaukiu daug klausimų apie rūkymą balkonuose, kuris aplinkiniams kaimynams kelia daug nepatogumų, nemalonių pojūčių, trikdo sveikatą. Žmonės skundžiasi, kad gyvena su uždarais langais, nes kaimynai nuolat rūko. Neįmanoma prasivėdinti namų, o jei tą bando padaryti, yra priversti nuodytis tabako dūmais. Net naktimis negali ramiai išsimiegoti, nes nuolat pabunda nuo tabako dūmų.

Žmonės klausia, kiek dar teks kentėti, kada bus svarstomas įstatymas dėl uždraudimo rūkyti balkonuose, kodėl nerūkoma bendruose balkonuose ar kiemuose specialiai įrengtose teritorijose. Kodėl žmonės, besirūpinantys savo sveikata, turi pasyviai rūkyti, uostydami kitų žmonių dūmus, žmonių, kurie ne tik save nuodija, bet lėtai žudo ir kaimynus.

 

Kreipiausi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą, klausdama, kokia situacija, kada bus svarstomas, priimtas rūkymą balkonuose draudžiantis įstatymas.

    

  Ketvirtadienio, birželio 16 d., Žinių radijo laidoje nepriklausomas ekspertas, Nacionalinio vėžio instituto fitoterapeutas Juoza Ruolia pritardamas, kad ministerijų sintezė saugant žmonių sveikatą – svarbiausias ir šiandien visiškai apleistas aspektas, piktinosi, kaip šiuo metu valstybinės institucijos, galinčios reikšmingai prisidėti saugant Lietuvos žmonių sveikatą, rodos, snaudžia. „Važiuodamas į savo gimtąją Ignaliną matau žydinčius laukus, purškiamus herbicidais, populiariai vadinamais „randapu“. Kur Aplinkos apsaugos ministerijos akys, kur pareigūnai, nematantys, kaip augalai purškiami prieš pat jų nurinkimą?“ – piktinosi ekspertas.

Kaip projekto „Nedelsk“ iniciatorė ir vadovė esu sunerimusi, kadangi tokie purškimai lemia ir maisto kokybę, perduodamos kancerogeninės medžiagos, kurios organizme sukelia ar paskatina vėžinių auglių vystymąsi.

Kreipiausi į Aplinkos ministeriją ir paprašiau mane informuoti, ar tikrai nėra priežiūros ir ar tikrai ūkininkai neviršija leistinų grafikų ir normų, kaip tai kontroliuojama.

Papildyta: 2016 07 22

Gavau Aplinkos ministerijos atsakymą-nukreipimą į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir į Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Kreipiausi į šias tarnybas, tikiuosi bus atsakyta į klausimus.

Papildyta: 2016 08 24

Iš institucijų gavau atsakymus, paaiškinimus, kaip kontroliuojamas laukų purškimas, kokios yra nustatytos normos ir kaip vykdoma kontrolė. Atrodo, viskas kontroliuojama, bet tikriausiai visada atsiranda išimčių.

Birželio 16 dieną, 9.10 val., projekto „Nedelsk“ iniciatorė ir vadovė Agnė Zuokienė dalyvavo Žinių radijo laidoje, kurioje buvo keliamas klausimas, kaip reanimuoti Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą.

Pokalbyje dalyvavo buvęs sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatas į Seimą Justiniškių apygardoje Algis Čaplikas, Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovė, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatė Nevėžio apygardoje Violeta Grigienė, Vilniaus universiteto Lietuvos onkologijos instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia.

Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai kaip niekada reikalingi pokyčiai – nuolat kylant gydymo išlaidoms, senstant šalies populiacijai, valstybė turi neatidėlioti ir reformuoti piliečių lūkesčių neatitinkančią ir esminių sveikatos problemų nesprendžiančią sistemą.

Gydytojas Juozas Ruolia išreiškė paramą ir pagarbą Agnei Zuokienei už jos misiją – projekto „Nedelsk“ atliekamą darbą. Gydytojas pasakojo, kad dažnai moterys pasakoja, jog tyrėsi rožiniame „Nedelsk“ autobusėlyje. Gydytojas pokalbio metu netgi kreipėsi į prezidentę, prašydamas įteikti A.Zuokienei medalį už tai, kad ji „savanoriškai, geravališkai, neįžeidinėdama moterų ir neapšaukdama jų tinginėmis, važinėja po Lietuvą ir organizuoja saugą nuo krūtų vėžio neatsiradimo ir nepasikartojimo“. Gydytojas klausė, kodėl politikai ir kiti su sveikatos apsauga susiję valstybės pareigūnai nesiima tokių iniciatyvų, ragino imti pavyzdį iš A.Zuokienės ir jos veiklos, pasimokyti iš jos altruizmo, intuicijos, meilės savo profesijai.

http://www.ziniuradijas.lt/epizodas/2016/06/16/atviras-pokalbis/58957

LIETUVOS PILIEČIŲ KREIPIMASIS

 

DĖL KOMPENSUOJAMŲJŲ VAISTŲ KAINŲ IR PRIEMOKŲ SUMAŽINIMO

 

 

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui                                    

gerb. Algirdui Butkevičiui

 

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui

gerb. Jurui Požėlai

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui

gerb. Sauliui Urbanavičiui

 

2015 m. kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartojo apie 1,2 mln. pacientų, t. y. 40 proc. visų Lietuvos gyventojų. Gyventojų priemokos už kompensuojamuosius vaistus didėja – 2015 m. jos sudarė daugiau nei 53 mln. eurų. Lyginant su 2011 m. gyventojų priemokos išaugo 25 proc.  

Lietuvoje, skirtingai nei kitose valstybėse, papildomos išlaidos priemokoms paskirstomos netolygiai. Daugiausia priemokų – net 63 proc. – sumoka širdies ligomis sergantys pacientai. Lietuvoje valstybė dosniausiai remia vaistus nuo nervų sistemos ligų, todėl ir perkama bei suvartojama jų gerokai daugiau nei kitose šalyse, tačiau vaistai nuo virškinamojo trakto sutrikimų Lietuvoje kompensuojami mažiau nei svetur. Sunkiau sergantys ir didžiulius skausmus kenčiantys Lietuvos piliečiai nuskausminamųjų gauna perpus mažiau, o cholesterolio kiekį kraujyje mažinančių vaistų net 4 kartus mažiau nei latviai ar estai. 

Lietuvoje pacientas nežino, kiek turės primokėti už vaistus, nors ir yra patvirtinti oficialūs kainynai. Farmacinės kompanijos ir didmenininkai gali „remti“ vaistines savo dotacijomis, o vaistinės – minėtų kompanijų produkciją reklamuoti kaip tą, kuriai taikomos nuolaidos. Dažnai tas pats vaistas skirtingose vaistinėse ar toje pačioje vaistinėje skirtingomis dienomis kainuoja dvigubai brangiau, nors mažmenos ir didmenos antkainius reguliuoja valstybė. Tačiau niekas nereguliuoja farmacinių kompanijų priemokų, kurias jos tiesiogiai moka vaistinėms, todėl pacientas pats turi ieškoti, kur pigiau. Keista, kai su receptu, kuris kompensuojamas 50 proc., pacientas turi primokėti daugiau, nei turintis nekompensuojamą receptą. Valstybė reguliuodama vaistų kainas bei antkainius, palieka spragą - tiesioginius farmacinių didmenos kompanijų bei vaistinių susitarimus, todėl kainininkuose kainos padidintos. Lietuvoje deklaruojamų vaistų kainyne per 5 metus nepasikeitė nei vieno vaisto kaina – priežasčių daug ir dalis jų akivaizdžiai korupcinės.

Pasaulyje inovatyviesiems ir originaliems vaistams tenka 80–90 proc. vaistams skirtų išlaidų, kai Lietuvoje jos sudaro tik 58 proc. Įprasta pasaulinė praktika – pasibaigus originalaus vaisto patentinės apsaugos laikotarpiui ir tą patį vaistą pradėjus gaminti generinėms kompanijoms, vaisto kaina krenta 70–80 proc., o Lietuvoje tik 30 proc. Pagal visas vaistų grupes Lietuvoje gyventojai permoka už generinius vaistus.  

Lietuvoje kompensuojamiesiems vaistams taikomas tik 5 proc. PVM, o aplinkinėse šalyse – 9–12 proc. Visgi, vaistų kainos Lietuvoje vidutiniškai 20 proc. didesnės nei užsienyje. Pavyzdžiui, lyginant Lietuvos ir Lenkijos kainas, mūsų šalies gyventojai už kai kuriuos vaistus sumoka net iki 65 proc. daugiau.

Daliai pacientų skiriami itin brangūs vaistai, kainuojantys 200–500 tūkst. eurų.  Kaip matyti iš ataskaitų, pacientų skaičius nedidėja, tačiau vos ne dvigubai didėja skiriamos brangiausių vaistų dozės. Kadangi istorijų, kai dalis pacientų turi už itin brangius vaistus susimokėti patys nemažėja, svarbu, jog itin brangių vaistų skyrimo tvarka būtų labai aiškiai reglamentuota (kaip pvz., Latvijoje dėl vaistų brangesnių nei 4270 eur).

 

Kreipimosi motyvai ir prašymai

Vyriausybės programoje numatyta, jog bus sumažintos vaistų kainos, nors jau 3 metai tai nevyksta. Šiuo kreipimusi reiškiame didelį susirūpinimą dėl 2015 metų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainyno pakeitimų bei 2016 metų kainyno.  

P r a š o m e: 

• peržiūrėti šiuo metu galiojantį  kainyną ir 30–50 proc. sumažinti gyventojų priemokas.

• informuoti visuomenę apie priemokų sumažėjimą konkretiems kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms.

 • informuoti, kaip vykdomas Valstybės kontrolės įpareigojimas derėtis su farmacininkais dėl kainų mažinimo ir įvardyti, kokiems vaistams sumažinta deklaruojama kaina.

• informuoti, kiek Lietuvoje nėra įtrauktų į kompensuojamųjų vaistų sąrašą vaistų, kurie yra kompensuojami bent 10 kitų ES šalių daugiau nei 2 metus?

• informuoti, kiek pacientų mirė 2015 metais dėl komplikacijų (kraujo krešėjimo) chirurginių operacijų metu? 

 

Piliečių parašai pridedami atskirame sąraše.

 

Piliečių atstovė Agnė Zuokienė

 

Agnė Zuokienė lankėsi Vilniaus Šeškinės rajono ugdymo įstaigose, skaitė paskaitas apie sveikatą, kalbėjo apie svarbą laiku tikrintis, rūpintis savimi. Diskutavo su mokiniais, tėvais ir pedagogais, rengė vėžiu sergančių moterų atsiminimų skaitymus Šeškinės bibliotekoje. Šeškinės ugdymo įstaigose lankėsi rožinis autobusėlis, kuriame buvo tikrinamos pedagogės.

 Gegužės 5 dieną aplankyta Levo Karsavino vidurinė mokykla ir lopšelis-darželis „Zylutė“. Agnė Zuokienė mokykloje skaitė paskaitą 9,10, 12 klasių mergaitėms. Pradinių klasių mokiniai kartu su auklėtojomis bei technologijų mokytoja lankstė gerveles, kaip priminimą: nedelsk ir būsi sveikas. Gerveles vaikai išplatino mamoms, primindami, kad sveikata – didžiausias turtas.


Gegužės 12 dieną aplankyta Radvilų gimnazija ir lopšelis-darželis „Sveikuolis“. Darželyje buvo sukviestos mamos į paskaitą apie sveiką gyvenimo būdą, pasakojama, kaip reikėtų rūpintis savo sveikata, kad mamos galėtų džiaugtis savo vaikais, o vaikai džiugintų savo pasiekimais.


Susitikime gimnazijoje dalyvavo 1-4 klasių merginos. Čia jos išgirdo, kaip keitėsi moterų padėtis visuomenėje per 100 metų, sužinojo, kokios įtakingiausios moterys padarė didžiausią įtaką pačiai Agnei Zuokienei,  taip pat gavo daug vertingos informacijos apie rūpinimąsi savo sveikata bei meilę sau.

Gegužės 13 dieną aplankytas lopšelis-darželis „Ozas“.

Gegužės 24 dieną projekto „Nedelsk“ Rožinis autobusėlis apsilankė Žemynos gimnazijoje, Levo Karsavino pagrindinėje mokykloje ir lopšelyje-darželyje „Zylutė“ Vilniuje. Džiugu, kad pedagogės noriai tikrinosi. Buvo patikrintos 69 moterys, galimų krūties vėžio įtarimų nerasta.

 

Birželio 1 dieną Šeškinės bibliotekoje surengti vėžiu sergančių moterų atsiminimų skaitymai.