Jau 15 metų Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo procedūros vyksta pagal pusės puslapio ministro įsakymą, tai reiškia, kad jokios atsakomybės, jokios kontrolės, jokios priežiūros. Todėl įstatymo priešininkai, kurie sakosi ginantys moralines vertybes neįvertina fakto, kad su nevaisingumo problemomis susiduria kas penkta pora ir kad negalim atstumti tiek daug šeimų, negalinčių susilaukti vaikų.

    Kartu su profesore V.M. Čigriejiene buvau parengusi Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, kuriame visa atsakomybė dėl veiksmų atitenka kūdikio susilaukti norinčiai šeimai. Nemanau, kad moralinius dalykus turime nustatinėti įstatymais, tai ne politikų darbas. Gaila, kad Seimas neišdrįso priimti įstatymo, šioje srityje nėra tvarkos, o dauguma porų dėl šių problemų vykstą į Airiją, Estiją, Angliją, Latviją.