Pastaruoju metu pasaulyje daug diskutuojama apie Prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu (toliau - ACTA). Ši diskusija neaplenkė ir Lietuvos, kadangi šių metų sausio 26 dieną Lietuva kartu su kitomis ES šalimis narėmis (22 iš 27) Japonijoje pasirašė ACTA susitarimą. Lietuvos atstovą Algirdą Dambrauską (LR ambasados Japonijoje įgaliotasis ministras) pasirašyti susitarimą dėl ACTA dekretu įgaliojo LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Susitarime, pasirašant ACTA, taip pat dalyvavo Australija, Kanada, Japonija, P. Korėja, Meksika, Marokas, Naujoji Zelandija, Singapūras, Šveicarija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.  

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=417316&p_query=&p_tr2=2

Kas yra ACTA?

  ACTA susitarime numatyta, kad šia sutartimi siekiama nustatyti aiškią tarptautinę sistemą, kuri padėtų susitariančių šalių intelektinės nuosavybės teisių turėtojams veiksmingiau kovoti su nelegalia prekyba produktais, pažeidžiančiais intelektinės nuosavybės teises. Tačiau tiek Lietuvos, tiek ES teisinėje bazėje yra pakankamai įstatymų, ginančių intelektinės nuosavybės teisės. Todėl kyla klausimas, kodėl reikia dar vieno susitarimo ir kas yra suinteresuotas ACTA pasirašymu? ACTA susitarimo lobistų ir rėmėjų visame pasaulyje yra daug, tarp jų yra muzikos autorių, kino pramonės atstovų, siekiančių kontroliuoti, ką ir kaip naudojame savo kompiuteriuose, stambių genetiškai modifikuotų organizmų korporacijų ir kt. Galbūt todėl valstybės pilnai neperskaičiusios ir neįsigilinusios į slaptai rengtos ACTA sutarties tekstą puola ją pasirašyti? Tuo tarpu ACTA kritikų nuomone, šis susitarimas gali suvaržyti asmenų laisves ir teises internete ir už jo ribų.

Kas Lietuvoje buvo atsakingi už ACTA susitarimą? 

  LR Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, rengiant Lietuvos Respublikos pozicijas dėl ACTA susitarimo dalyvavo 14 institucijų: Užsienio reikalų, Teisingumo, Vidaus reikalų, Kultūros, Finansų, Ūkio, Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijos, Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinis patentų biuras bei Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos. Tačiau nei viena iš šių institucijų galutiniam ACTA susitarimo tekstui esminių pastabų neturėjo ir pritarė jos pasirašymui. Ar tikrai nei viena iš šių institucijų neturėjo pastabų sutarties tekstui, kuris sukurs prielaidas interneto vartotojų privatumo pažeidimams?

Koks dabar yra ACTA statusas Lietuvoje?

  Nors ši daugiašalė sutartis buvo pasirašyta Lietuvos Respublikos įgaliotojo atstovo Japonijoje A.Dambrausko, tačiau daugiašalės sutartys neįgauna įstatymo galios, kol jos nėra ratifikuojamos. Sutarties ratifikavimas yra būdas leisti piliečiams pasisakyti dėl jų valstybės vykdomos veiklos užsienio politikoje. ACTA sutarties ratifikavimas Lietuvoje turi tris žingsnius: pirma, Vyriausybė turi priimti nutarimą, kuriuo kreipsis į LR Prezidentę, kad ji pateiktų LR Seimui ratifikuoti Lietuvos pasirašytą ACTA susitarimą, antra, LR Prezidentė paskelbs dekretą, kuriuo teiks LR Seimui ratifikuoti ACTA susitarimą, trečia, Seimas priims įstatymą dėl ACTA ratifikavimo. Tačiau, dėl  kilusio visuomenės nepasitenkinimo ir protestų bangos, vasario 15 dieną LR Vyriausybė nusprendė neskubėti ratifikuoti ACTA sutarties ir pavedė Užsienio reikalų ministerijai organizuoti viešas diskusijas dėl šios sutarties būtinumo. Taigi ACTA sutarties ratifikavimas kol kas sustabdytas pirmajame žingsnyje.