Apie  LR Darbo kodekse įtvirtintą lengvatą dirbantiems tėvams - „mamadienius“ ir „tėvadienius“ - Lietuvoje žino dar ne visi.  Jei turite 2 ir daugiau vaikų, arba auginate neįgalų vaiką, papildomų laisvadienių darbdavio galite prašyti ir jūs! Tokią lengvatą Jums numato 214-as LR Darbo kodekso straipsnis:

     Jei esate 3 ir daugiau vaikų tėvai, tačiau ne visų jų, o tik dviejų amžius – iki 12 metų, tuomet jums priklauso 1 papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 val./savaitę).

     Žinoma, tėvų dėmesio reikia visiems vaikams – nepriklausomai nuo to, kiek jų yra šeimoje. Tačiau Darbo kodeksas lengvatą numato tik tiems darbuotojams, kurie augina du ir daugiau vaikų. 2006 m. Seimo narė Milda Petrauskienė buvo pateikusi Seimui Darbo kodekso pakeitimo projektą, kuriuo norėta lengvatą įtvirtinti ir vieną vaiką auginantiems tėvams. Tačiau projektą nuspręsta atmesti, argumentuojant, kad jis diskriminuotų daugiavaikes šeimas ir pareikalautų nemažų papildomų lėšų.

      Laisvadienis neįgalių vaikų tėvams

     Neįgalaus vaiko auginimas reikalauja ir didžiulės psichologinės stiprybės, ir daugiau priežiūros, slaugos, dažnesnių vizitų pas gydytojus ir kt., todėl neįgaliuosius vaikus iki 18 m. auginantiems tėvams suteikiama lygiai tokia pati lengvata, kaip ir auginantiems 2 vaikus - 1 papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 val./savaitę).

     Kai kurie neįgalius vaikus auginantys tėvai abejoja, ar turi teisę į lengvatą, jei jų vaikui nustatytas „vidutinis“  ar „lengvas“, o ne „sunkus“ neįgalumas. Jei vaikui iki 18 m. yra nustatytas neįgalumas, – nesvarbu kuris lygis – jį auginantys mama ir tėtis turi teisę į 1 papildomą poilsio dieną per mėnesį.

      „Tėvadieniai“

     Vaikams būtinas ne vien mamos dėmesys.  Papildomais laisvadieniais kas mėnesį gali naudotis ne tik mamos, bet ir tėčiai. Po papildomą poilsio dieną per mėnesį priklauso abiems – ir  tėčiui, ir mamai. Lietuvoje vis daugėja vyrų, kurie eina tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų (per pirmus tris 2010 m. mėnesius tėvystės atostogų  išėjo apie 4 tūkst. vyrų), o apie galimybę pasinaudoti „tėvadieniais“ daugelis dar nėra girdėję. Kiti nedrįsta užsiminti darbdaviams apie įstatymu numatytą lengvatą, nes baiminasi prarasti darbą, ar prarasti pajamų už laisvadienius, nors iš tiesų, už su vaikais praleistas poilsio dienas (ar sutrumpintą darbo laiką) yra mokamas vidutinis darbo užmokestis, o darbo laiko apskaitos tabeliuose šis laisvadienis pažymimas raide „M“.

     Ar ši lengvata taikoma tėčiui, kuris yra išsiskyręs ir turi du vaikus iki 12 metų, tačiau vienas iš jų gyvena atskirai, su motina?

Netylek.lt kreipėsi į LR Valstybinės darbo inspekcijos (toliau - VDI) Teisės skyrių ir gavo institucijos nuomonę šiuo klausimu: LR Aukščiausiojo Teismo Senatas 2003 12 29 Nutarimu Nr. 44 išaiškino, kas yra darbuotojai, vieni auginantys vaikus (įvaikius) - tai darbuotojai, kurie faktiškai vieni augina vaiką/-us (įvaikį/-ius) iki 16 m. amžiaus. Tad VDI specialistų nuomone, LR darbo kodekso 214 str. vartojama sąvoka "augina vaikus" turėtų apimti  tuos darbuotojus, kurie faktiškai augina neįgalų vaiką iki 18 m. amžiaus, arba ne mažiau kaip du vaikus iki 12 m. Darbuotojas, kuris yra išsituokęs su vaikų motina, ir gyvena tik su vienu iš vaikų, VDI Teisės skyriaus specialistų nuomone, neturėtų būti laikomas faktiškai auginančiu  du vaikus iki 12 m., todėl Darbo kodekso 214  str. numatyta lengvata jam neturėtų būti taikoma.

VDI atsakymas:

      Lengvata nepriklauso nuo šeiminės padėties

     Jei maždaug trečdalis naujagimių tėvų Lietuvoje negali išeiti tėvystės atostogų todėl, kad nėra vedę savo kūdikių motinų, tai  „tėvadieniais“ gali naudotis visi turintys du ir daugiau vaikų (iki 12 m.), nepriklausomai nuo šeiminės padėties. Papildomi laisvadieniai priklauso ir vienišoms mamoms, ir vienišiems tėčiams.

     Skirtingų profesijų darbuotojams lengvata - vienoda

     LR Darbo kodekse (214 str.) nėra numatyta kokių nors išimčių atskirų specialybių žmonėms. Į netylek.lt atsiųsta mokytojos Rasos problema liudija, kad kai kurių specialybių darbuotojams - sunkiau išsikovoti papildomus laisvadienius. Mokytojai Rasai paprašius, mokyklos vadovas turėjo ieškoti būdų, kaip išspręsti pavaduojančio mokytojo klausimą ir parašyti įsakymą dėl 1 papildomos laisvos dienos per mėnesį (arba poros sutrumpintų darbo valandų per savaitę) skyrimo, tačiau to nepadarė.

     Pasak Valstybinės darbo inspekcijos Piliečių prašymų tyrimo ir analizės skyriaus vedėjo J.Griciaus, „toks darbdavio neveikimas vykdant darbo įstatymų reikalavimus yra neteisėtas ir baudžiamas. LR DK 214 str. teisinė norma yra imperatyvi ir nekvestionuojama.“ Mokytoja Rasa turetų kreiptis į teritorinį VDI skyrių ir jos teisės bus apgintos.

     Kokių profesijų darbuotojai dažniausiai skundžiasi, jog negali pasinaudoti šia lengvata, pasidomėjome Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijoje, ar mokytojai ir mokytojos naudojasi įstatymu jiems garantuojamais „mamadieniais“ ir „tėvadieniais“ -  Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungoje. Gavę atsakymus, būtinai juos čia paviešinsime.

      Kad lengvata neliktų tik „popierinė“

     Naudotis papildoma galimybe daugiau laiko praleisti su vaikais mūsų šalyje, ypač sunkmečiu, išaugus nedarbui, nėra populiaru. Daugelis darbdavių neskuba skatinti darbuotojų pasinaudoti lengvata, o yra ir negirdėjusių apie 214 Darbo kodekso straipsnį.  Šios garantijos turi būti vykdomos ir jų nepaisymas yra darbo įstatymų pažeidimas. Dėl nesuteiktų „mamadienių“ ir „tėvadienių“ darbuotojai skundžiasi, tačiau ne taip dažnai, kaip dėl kitų darbo įstatymų pažeidimų:

     - per 2009 metus Valstybinė darbo inspekcija gavo iš viso 13771 nusiskundimą darbo įstatymų pažeidimų klausimais, 53 iš jų - dėl DK 214 str. - papildomų lengvatų asmenims, auginantiems vaikus (0,38%). 

     - per pirmuosius penkis 2010 m. mėnesius iš viso gauti 3833 nusiskundimai ir tik 11 iš jų (0,28%) - dėl lengvatų asmenims, auginantiems vaikus.

     Papildomų laisvadienių turite raštu paprašyti darbdavio patys. Turėtumėte žinoti, kad šie papildomi laisvadieniai negali būti suteikiami už praėjusį laikotarpį, jie taip pat negali būti kaupiami ir jungiami prie kasmetinių atostogų, o nepanaudoti negali būti kompensuojami pinigais.

     Vienose darbovietėse sutariama, jog prašymas parašomas vieną kartą ir galioja, kol vaikui sukaks dvylika metų. Pavyzdžiui, mama paprašo suteikti jai papildomą laisvadienį kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį. Kitur, darbuotojai, norėdami gauti papildomą laisvadienį, kiekvieną kartą turi rašyti vis naują prašymą. O jei darbuotojas dirba darbą pagal nustatytą grafiką, paprastai, prašymas galioja iki kito grafiko. 
 
     Išnagrinėjęs darbuotojo prašymą, vadovas pasirašo įsakymą, kuriame nurodo, kokia tvarka suteikiamos laisvos dienos (ar valandos) ir iki kada galioja įsakymas.

      Darbdavio atsakomybė

     Vaikus auginantys mamos ir tėčiai dažnai susiduria su profesinio gyvenimo ir šeimos pareigų derinimo problema, ir  neretai priversti rinktis – kartu su vaikais praleisti papildomi laisvadieniai, ar geri santykiai su darbdaviu. Daug darbdavių kol kas nesuvokia, kokią ekonominę naudą gali sukurti nediskriminavimo politika ir šeimai palankių priemonių taikymas. Svarbiausia  – kalbėtis ir tartis su darbdaviu.

     Jei darbdavys nesileidžia į kalbas ir atsisako suteikti jums priklausančią lengvatą, siūloma jam įteikti prašymą raštu, o sulaukus neigiamo atsakymo, belieka sudėtingesnis kelias – nagrinėti ginčą Darbo ginčų komisijoje, teikti skundą Valstybinei darbo inspekcijai arba ieškinį teismui.
 
     Darbo ginčų komisija – tai nuolatinis organas įmonės viduje, nagrinėjantis darbo ginčus, sudarytas iš vienodo skaičiaus darbuotojų ir darbdavio atstovų – komisijos narių, kurie išrenkami ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui. Darbuotojų atstovus renka darbuotojų susirinkimas, o darbdavio atstovus savo įsakymu (potvarkiu) skiria pats darbdavys. Jeigu įmonėje iki tol nebuvo sudaryta darbo ginčų komisija, darbdavys, gavęs Jūsų prašymą, adresuotą darbo ginčų komisijai, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo prašymo padavimo dienos, privalės paskirti darbo ginčų komisijos raštvedį ir inicijuoti darbo ginčų komisijos sudarymą.
     Jei darbuotojas nepatenkintas komisijos sprendimu, ar šalys nesusitaria, darbo ginčas gali būti nagrinėjamas teisme.

     Jei kreiptumėtės į Valstybinę darbo inspekciją (į teritorinį VDI skyrių),  pareigūnai teiktų darbdaviui privalomą vykdyti reikalavimą ir įpareigotų darbdavį vykdyti įstatymus. Jei darbdavys ignoruotų teisėtus VDI pareigūnų reikalavimus, būtų taikoma administracinė atsakomybė. Nuobaudų dydžius reglamentuoja Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Darbo inspektoriai turi teisę Valstybinės darbo inspekcijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims – iki 2 tūkst. litų, skyrių vyresnieji darbo inspektoriai – iki 3 tūkst. litų; Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius– iki 5 tūkst. litų (ATPK 233 str.).

     Jei kreiptumėtės į teismą, teismui priėmus palankų sprendimą, darbdavys turėtų suteikti jums priklausančią laisvą dieną ir sumokėti neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas.

Rašinių konkursas - "Šauniausias mano "mamadienis" / "tėvadienis"!"

Seimo narės A.Zuokienės Pranešimas spaudai:

Apie įstatymu garantuojamus „mamadienius“ daugelis dirbančiųjų tik svajoja

Nors 214-ame LR Darbo kodekso straipsnyje jau seniai įtvirtinta nuostata, jog ir tėčiui, ir mamai auginantiems 2 vaikus (iki 12 metų) kiekvieną mėnesį priklauso viena papildoma laisva diena, o auginantiems 3 ir daugiau mažų vaikų – 2 laisvadieniai per mėnesį, tačiau reikalauti įstatymu garantuojamos lengvatos ir daugiau laiko praleisti su vaikais mūsų šalyje nėra populiaru.

Net 56% internetinio priimamojo Netylek.lt apklausoje dalyvavusių respondentų atsakė, jog nedrįsta net užsiminti darbdaviams apie jiems priklausančius „mamadienius“, 31% apklaustųjų iš viso nebuvo girdėję apie tokią lengvatą. Bedarbystės akivaizdoje vaikus auginantys tėvai dažnai susiduria su profesinio gyvenimo ir šeimos pareigų derinimo problema ir  yra priversti rinktis – kartu su vaikais praleisti papildomus laisvadienius ar užtikrinti gerus santykius su darbdaviu.

Dėl nesuteiktų papildomų laisvadienių darbuotojai skundžiasi, tačiau ne taip dažnai, kaip dėl kitų darbo įstatymų pažeidimų: pernai Valstybinė darbo inspekcija gavo 53 tokius skundus, o per pirmuosius penkis 2010 m. mėnesius – 11 nusiskundimų.

„Gavau laiškų, kad darbdaviai nenoriai išleidžia tėvus praleisti ,,mamadienius“su vaikais. Štai neįgalų vaiką auginanti mokytoja, skundžiasi, jog mokyklos vadovas atsisako jai suteikti papildomą laisvadienį kartą per mėnesį, arba atitinkamai sutrumpinti darbo laiką dviem valandomis per savaitę, nors tokia lengvata teisėtai priklauso visiems auginantiems neįgalų vaiką iki 18 m. Direktoriaus motyvai - neva mokytojos profesija specifinė ir nėra kam ją pavaduoti. Toks darbdavio neveikimas vykdant darbo įstatymų reikalavimus yra neteisėtas ir baudžiamas,“ – sako Seimo narė Agnė Zuokienė.

LR Darbo kodekse nėra numatyta kokių nors išimčių atskirų specialybių žmonėms. „Mamadieniais“ ir „tėvadieniais“ gali naudotis visi turintys du ir daugiau vaikų (iki 12 m.) – ir tėčiai, ir mamos nepriklausomai nuo šeiminės padėties, t.y. ir vedę, ir išsiskyrę, ir nesukūrę šeimos.

„Interneto klube tėvams Supermama.lt inicijavau rašinių konkursą – „Šauniausias mano mamadienis“, tikėdama, kad gražūs tėvų pasakojimai padės plačiau paskleisti žinią ir įkveps vis daugiau dirbančių mamų ir tėčių drąsiai prašyti darbdavių suteikti papildomų poilsio dienų, kurias praleistų kartu su vaikais. Dauguma mamų atsiuntė rašinius apie savo svajonių mamadienius. Skaudu, kad  mamos svajoja apie joms priklausančius, bet nesuteiktus papildomus laisvadienius, per kuriuos galėtų nuvežti  vaikus pas gydytojus ar užsuktų į mokyklas pasikalbėti su mokytojomis apie vaikų pasiekimus, o jų darbdaviai vis dar nesuvokia, kokią ekonominę naudą gali sukurti nediskriminavimo politika ir šeimai palankių priemonių taikymas,“ – sako Agnė Zuokienė.

Kai darbdaviai nesileidžia į kalbas dėl teisės į papildomas laisvas dienas, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją, Valstybinę darbo inspekcijos teritorinį skyrių arba teismą.

Aurelija Dermantė
Seimo narės Agnės Zuokienės padėjėja,
Tel. 8 5 239 6700  
 

Papildyta 2011 -11 -15

Laisvadieniai vienturčių vaikų tėvams - uždraustas vaisius

  Nors „mamadienių“ tema pradėta plėtoti jau seniai, tačiau į internetinį priimamąjį www.netylėk.lt nuolat plaukia susirūpinusių mamų ir tėčių laiškai. Tai rodo, kad tema vis dar aktuali, ir kad dirbantys tėvai negauna pakankamai informacijos apie sutrumpintą darbo laiką ar poilsio dienas, kurių jie turi teisę  pareikalauti iš darbdavio, jei augina du ir daugiau vaikų iki 12 metų. Už minimas poilsio dienas ar sutrumpintas valandas atidirbti nereikia, o pasirinktas laisvadienis ar pasirinktos sutrumpintos valandos yra apmokamos darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu.
  Tėvai, auklėjantys po vieną atžalą, kelia klausimą, kodėl tik tėvams, auginantiems du ar daugiau vaikų, kiekvieną mėnesį gali būti suteikiami vienas ar keli laisvadieniai arba atitinkamai sutrumpintas darbo laikas. Tuo tarpu šeimos, auginančios vieną vaiką, jaučiasi nuskriaustos. Jos taip pat norėtų daugiau laiko praleisti su savo mažyliais. 
 Į „Netylėk“ laiškų dėžutę atkeliavo ir mamos Simonos laiškas. Ji viena pati augina 8 - erių metų sūnų. Moteris teiraujasi, ar yra kokių nors lengvatų vienišoms motinoms, auginančioms vieną vaiką. Nusivylusi mama klausia, kodėl tokioms motinoms nepriklauso „mamadieniai“. Ji jau kreipėsi į daugelį institucijų, tačiau iš nė vienos ji atsakymo nesulaukė.
  Šiuo metu kiekvienas iš tėvų, auginančių du vaikus iki 12 metų, turi galimybę gauti po 12 „mamadienių“ ar „tėvadienių“ per metus, o auginantys tris ir daugiau vaikų – po 24, tuo tarpu tėvai auginantys tik vieną vaiką – nei vieno. 
 LR Darbo kodekso 214 straipsnyje nurodytai lengvatai būtina sąlyga - faktiškas dviejų ir daugiau vaikų iki 12 metų auginimas, todėl kitokios faktinės aplinkybės, tokios kaip, vienišas tėvas ar vieniša mama, auginantys vieną vaiką iki 12 metų, nesudaro prielaidų šia lengvata pasinaudoti. 
 

Bergždžia kova su vėjo malūnais

  Dar 2007 metais Seime buvo pateiktas LR Darbo kodekso 214 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas - papildyti LR Darbo kodekso 214 straipsnį taip, kad ir vieną vaiką auginanti šeima turėtų teisę į vieną papildomą poilsio dieną per mėnesį arba būtų sutrumpintas darbo laikas dviem valandomis per savaitę. Tačiau LR Seimas šiam LR Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektui nepritarė.
 Seimo narė Agnė Zuokienė įregistravo pasiūlymą LR Seimui, dėl laisvos dienos rugsėjo 1 -ąją, tėvams, auginantiems vieną vaiką iki 12 m. Priėmus šį pasiūlymą, šeimos, auginančios ir vieną vaiką, būtų galėjusios bent kartą metuose kartu su savo atžalomis pasidžiaugti prasidėjusia nauja Mokslo ir žinių švente. 
 Parlamentarė mėgino iškovoti tėvams, auginantiems vieną vaiką iki 12 m., bent vieną „mamadienį“ per metus, tačiau kova baigėsi nesėkmingai. Šis klausimas LR Seime buvo svarstomas šių metų rugsėjo pradžioje bei spalio viduryje, tačiau spalio 11 dieną pasiūlymas buvo atmestas ir vieną vaiką auginantiems tėvams laisvadieniai - nesuteikti.

Ar „netikriems“ tėčiams priklauso laisvadieniai?

 Laiškus į „Netylėk“ priimamąjį siunčia ir tėčiai. Matyti, kad vyrams, taip pat kaip moterims, rūpi šeima bei vaikai ir kad „tėvadieniai“  darbuotojams lygiai taip pat aktualūs, kaip ir „mamadieniai“. Tėčiai, kurie augina ne tik savo vaikus, bet ir žmonų atžalas iš jų pirmųjų santuokų ar ankščiau buvusių šeiminių ryšių, klausia ar jiems priklauso „tėvadieniai“. Nors jie vaikų nėra įsivaikinę, tačiau visi kartu gyvena bendrą šeimyninį gyvenimą.

 Kalbant apie tėvus, kurie augina bendrus vaikus ir savo antrųjų pusių atžalas iš ankstesnių santuokų, svarbu paminėti, jog vien tai, kad darbuotojas gyvena kartu su sutuoktine bei jos vaikais iki 12 metų, jam nesuteikia teisės į LR Darbo Kodekse nustatytą papildomo poilsio laiką. Tad tėvai, norintys gauti laisvadienių, turėtų įsivaikinti savo sutuoktinių ar gyvenimo draugių, vaikus iš pirmųjų jų santuokų, LR Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Jei vaiko tėvai negali pasirūpinti savo atžala įstatymų nustatyta tvarka, tai vaikui yra skiriama globa, ir šiuo atveju, tėvų teises ir pareigas vykdo paskirti globėjai. Pažymėtina, kad vien tai, jog darbuotojas gyvena kartu su sutuoktine bei dviem ar daugiau  jos vaikų iki 12 metų, nesuteikia jam teisės į papildomo poilsio laiką.

 Kitą rūpimą informaciją darbo įstatymų vykdymo klausimais galima rasti Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje adresu www.vdi.lt , skiltyje - „Klausimai“.