Gyvenimo tempas greitėja, jis tapo tokiu greitu, kad net neturime laiko pasigaminti maisto namie, kaip darė mūsų tėvai ir seneliai. Skubėdami tarp įvairiausių darbų ir užsiėmimų renkamės greitojo maisto restoranus ar perkame pusgaminius, kurių pagaminimas užtrunka 2-3 minutes.

  Nors susimąstyti apie tokio „maisto“ maistingumą ir priedų įvairovę teko kiekvienam, nes informacijos šiais laikais rasti nėra sunku, tačiau, nepaisant grėmingų pranešimų apie nesveiko maisto sukeliamus negalavimus, nutukimą, įvairias alergijas, širdies ir kraujagyslių ligas, mes vis tiek sąmoningai renkamės tokį maistą, o su juo ir vaistus nuo ligų bei alergijų ir net ligoninių palatas.

  Tačiau ar sąmoningai renkantis potencialiai sveikatai kenkiantį maistą susimąstome apie tai, kiek mūsų pasirinkimas būti nutukusiais ir sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, įvairiomis alergijomis ir kitais negalavimais kainuoja valstybei?

Storulių planeta

  Šnekant apie „nutukėlius“, pirmiausia, pagalvojame apie Jungtines Amerikos Valstijas (toliau - JAV), nes juk ten, JAV Nacionalinio sveikatos instituto duomenimis, kas trečias gyventojas yra nutukęs. Vadinasi, visi šie milijonai žmonių priklauso koronarinės širdies ligų, diabeto, insulto, vėžio ir kitų su nutukimu susijusių ligų rizikos grupei, kenčia nuo aukšto kraujospūdžio, per didelio cholesterolio kiekio. Be to, tokių ligonių sveikatos priežiūra kainuoja 117 mlrd. dolerių per metus, o kasmet su nutukimu siejamos ligos į kapus nuvaro net 400 tūkst. JAV gyventojų.

  Tokia problema kamuoja ne tik JAV, bet ir Europą. „Nutukimo“ epidemija kartu su greitojo maisto restoranais iš JAV persikėlė į likusį pasaulį, tarp jų ir į Lietuvą. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis dėl nutukimo kenčia bene pusė suaugusių Europos gyventojų. Tuo tarpu Lietuvoje, daugiausia dėl žalingų mitybos įpročių, kas trečias suaugęs žmogus turi antsvorį, o nuo 1980 metų nutukusių žmonių skaičius padidėjo dvigubai.    

  Tokia pasaulinė statistika liūdina ne visus – liekninamųjų gaminių pramonė per metus iš viršsvorį turinčių žmonių uždirba daugiau nei 100 mlrd. litų. Daugelis draudimo  kompanijų didina nutukusių žmonių draudimo įmokas, draužiantis gyvybės draudimu, nes jų mirtingumas išauga kelis kartus.

Kokių priemonių imasi pasaulio valstybės, kovojant su globaliniu nutukimu?

  Nors Danijoje yra tik apie 10 proc. nutukusių gyventojų ir apie dukart tiek kenčia dėl viršsvorio - tai vieni mažiausių rodiklių Europoje, tačiau Danija pirmoji pasaulyje 2011 metais įsivedė "riebalų mokestį". Visi maisto produktai, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų yra papildomai apmokestinti. Šalies valdžia taip siekia sumažinti riebalų vartojimą ir surinkti papildomų mokesčių sveikatos problemoms spręsti.

  Danijos Sveikatos apsaugos ministras Jakobas Axelis Nielsenas teigė, kad naujasis mokestis įvestas pirmiausia norint apsaugoti piliečių sveikatą. Kadangi Danijoje, kaip ir Lietuvoje, nėra privataus sveikatos draudimo, todėl visi gyventojai nuo pajamų moka mokesčius į Ligonių kasas, o šie paskirstomi visos šalies gydymo įstaigoms. Vadinasi, dėl vienų gyventojų pomėgio mėgautis itin riebiu maistu, už jo gydymą privalo mokėti visi.

  „Riebalų mokesčiais“ domisi ir kitos šalys, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, kurioje, lyginant su kitomis Europos šalimis, yra daugiausia nutukusių žmonių. Jei mokestis perdirbtam maistui, užkandžiams ir saldintiems gėrimams bus įvestas Didžiojoje Britanijoje, jis veiks panašiu principu kaip mokestis tabakui ir alkoholiui.

  Vengrijoje buvo svarstyta apie mokesčio, kuris pabrangintų daug cukraus arba druskos turinčius maisto produktus, įvedimą. Naujasis mokestis, pavadintas „mėsainių mokesčiu“, vėliau buvo pramintas „traškučių mokesčiu“ arba „riebalų mokesčiu“. Numatyta apmokestinti produktus, kurių sudėtyje yra „per daug“ druskos, cukraus arba riebalų.

  JAV Vašingtono valstija kiekvieną sodos vandens butelį apmokestina 2 amerikietiškais centais. Rumunija taip pat svarstė apie mokesčius, tačiau šį sumanymą atidėjo, nes šalyje smarkiai pakilo maisto kainos.

  Vokietijoje manoma, kad žmonės, kurie sąmoningai laikosi nesveiko gyvenimo būdo, turi susilaukti finansinės atsakomybės - dėl nutukimo kilusių ligų gydymas šalies biudžetui kasmet kainuoja apie 17 mlrd. eurų.

  2008 m. Japonija, siekdama išvengti nutukimo epidemijos, pradėjo matuoti gyventojų juosmens apimtis. Vyriausybė, norėdama gyventojų antsvorį sumažinti 10 proc. per ateinančius ketverius metus ir 25 proc. per ateinančius septynerius metus, taikys finansines nuobaudas įmonėms ir vietos valdžios institucijoms, kurios nesugebės to pasiekti.

  Tuo tarpu, apklausos duomenimis riebalų mokesčiui Lietuvoje pritartų 30,4% apklaustųjų, nepritartų - 61,4%.

Kokių iniciatyvų imasi Lietuva?

  Nors tiesiogiai įstatymais uždrausti per gausiai ir nesveikai maitintis valstybė negali, privalu kitomis priemonėmis vykdyti sveiko mitybos raciono skatinimo politiką.

  Siekiant užtikrinti sveikatai palankų mokinių maitinimą jau antrus metus bendrojo lavinimo mokyklose draudžiama prekiauti sveikatai nepalankiu maistu, t.y. bulvių traškučiais ir kitais riebaluose virtais gaminiais, saldainiais, šokoladais, konditerijos gaminiais su šokoladu ar kremu, sultinių koncentratais, rūkyta žuvimi,  konservuotais mėsos ir žuvies gaminiais, mechaniškai atskirta mėsa, kurioje gali būti ir kaulų likučių, maisto produktais, pagamintais iš genetiškai modifikuotų organizmų arba į kurių sudėtį įeina genetiškai modifikuotų organizmų bei maisto produktais, kurių sudėtyje yra maisto priedų: dažiklių E102, E104, E110, E122-124, E127-129, E131-133, E142, E151, E154, E155, E180, konservantų E200, E202, E203, E210-213, saldiklių E950-952, E954, E955, E957, E959, E962.

  A.Zuokienės registruota iniciatyva Maisto įstatyme nustatyti „nepalankaus maisto“ sąvoką buvo atmesta, nors tai padaryti būtina, turint omenyje prastėjančią nutukimo statistiką Lietuvoje. Sveikatai nepalankių produktų grupės išskyrimas, visuomenės sveikesnės mitybos politikos formavimas, t.y. sveika mityba ne tik mokyklose, bet ir darželiuose, ligoninėse, sanatorijose, ribojimai ir specialūs reikalavimai prekių išdėstymui pardavimo vietose, reklamos ribojimai, mokestinė politika ir pan., galėtų padėti pasiekti teigiamų sveikesnės Lietuvos gyventojų mitybos įpročių formavimo bei žmonių sveikatos, susijusios su mityba ir maistu, gerinimo rezultatų.

  Reikia paminėti, kad sveikatai nepalankaus maisto grupė yra išskiriama daugelyje ES šalių. Didžioje dalyje Europos Sąjungos šalių pridėtinės vertės mokestis (toliau - PVM) maistui yra žymiai mažesnis nei standartinis. Airijoje, Jungtinėje  Karalystėje, Maltoje – nulis procentų, Belgijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje - 4-6 proc. Tačiau šiose šalyse „sveikatai nepalankiems“ produktams PVM žymiai aukštesnis. Pavyzdžiui, Airijoje visiems produktams PVM yra nulis, išskyrus kepinius, kuriems PVM - 13,5 proc., o saldumynams, šaldytiems produktams – 21 proc. Ispanijoje dvigubai didesnis nei standartinis PVM prieskoniams, kuriuose daug sintetinių priedų, Italijoje 2,5 karto didesnis nei standartinis PVM dešroms, cukrui ir pan.

  Visgi, jei kitos šalys gali padidinti mokesčius sveikatai nepalankiems produktams, tai Lietuvoje tokios galimybės praktiškai nėra, nes skirtingai nuo kitų šalių, Lietuvoje maistui nustatytas itin aukštas PVM. Tačiau Seimo narė A. Zuokienė siūlo kitą išeitį - mažinti PVM „sveikatai palankiems“ produktams, t.y. vaisiams, daržovėms, ekologiškam maistui bei produktams su sertifikuotu ženklu „Kokybė“. Šie siūlymai vis dar svarstomi komitetuose.