Limitai nedarbingumo pažymėjimams? Po ilgalaikės traumos negalima susirgti net gripu? Skamba neįtikimai, kad mūsų demokratinėje valstybėje galiotų tokie įstatymai.

  Tačiau gyvenimiškos situacijos atskleidžia, kad, kai bėda viena nevaikšto, 153 kalendorinės dienos per metus yra asmens sirgimo laikotarpio terminas. Ar iš tikrųjų taip ir yra?

Negalima susirgti gripu?

  Į Seimo narę A. Zuokienę kreipėsi p. Dalia, kuri pakliuvusi į avariją buvo sunkiai sužalota, t.y. patyrė daugybinius kaulų lūžius. Po patirtos traumos moteriai buvo išrašytas nedarbingumas 5 mėnesiams. Tačiau pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui skausmai dėl lūžusių kaulų neišnyko, todėl p. Dalia buvo priversta pasiimti 30 dienų kasmetinių atostogų. Istorijos autorės teigimu, uždarius nedarbingumo pažymėjimą, ji dėl galiojančių įstatymų prarado teisę sirgti ateinančius 12 mėnesių, nes per metus galima sirgti tik 153 dienas.

  Tačiau istorija čia nesibaigia, p. Dalia susirgo infekcine liga, dėl kurios pakilo temperatūra ir atsirado galimybė užkrėsti kolegas darbe. Tačiau moters teigimu, gydytoja jai jau negalėjo išduoti nedarbingumo pažymėjimo, o kasmetinių atostogų p. Dalia taip pat nebeturėjo. Ar įstatymai neleidžia mums sirgti ilgai, o galbūt gydytojai mūsų neinformuoja apie egzistuojančias galimybes?

Tiesos paieškos atsakingose ministerijose

  Kadangi su tokia problema neabejotinai susiduria ir daugiau žmonių, Seimo narė A. Zuokienė kreipėsi į LR Sveikatos apsaugos ministeriją bei į LR Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją su prašymu įvertinti, ar po patirtos traumos gydymo laikotarpis neturėtų būti išeliminuotas, skaičiuojant nedarbingumo dienas per metus, ar galbūt yra numatytas kitas būdas padėti į tokias situacijas papuolusiems asmenims.

Sirgti galima ir ilgiau?

  Minėtos institucijos pateikė išsamius situacijos vertinimus ir galimybes, leidžiančias asmenims ta pačia liga sirgti ilgiau nei 153 kalendorines dienas per metus.

  Pirmiausia, praėjus įstatymuose numatytiems terminams, darbingo amžiaus asmenys, kurių darbingumas vis dar yra sutrikęs ir panaudotos visos galimos medicininės priemonės, tačiau jų sveikatos būklė neatitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijų, turi būti siunčiami į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (toliau - NDNT) po 122 kalendorinių dienų, jei darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai, ir po 153 kalendorinių dienų, jei darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių. Tuo tarpu į NDNT asmenys, sergantys tuberkulioze, turi būti siunčiami po 182 kalendorinių dienų (nepertraukiamas nedarbingumas) ir po 244 kalendorinių dienų (pertraukiamas nedarbingumas). Tokiems asmenims NDNT nustatys nedarbingumo lygį, kuriuo remiantis ta pačia liga bus galima sirgti ilgiau nei 153 dienas per metus.

  Antra, kai darbingo amžiaus asmenų darbingumo sutrikimas yra laikinas, tačiau jų sveikatos būklė neatitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijų, įstatymuose numatyti terminai netaikomi ir tokie asmenys į NDNT nesiunčiami. Šiais atvejais nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas ilgesniam laikotarpiui nei numatyta įstatymuose. Tokioje situacijoje asmens sveikatos būklę bei darbingumą vertina gydytojų konsultacinė komisija (toliau - GKK), kartu dalyvaujant ir specialistui iš Sodros. Jei ši komisija pripažįsta asmenį ir toliau laikinai nedarbingu, nedarbingumo pažymėjimas toliau išduodamas taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi 153 kalendorinių dienų laikinojo nedarbingumo terminas, jei nedarbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių, gali būti ir ilgesnis. Tačiau šis atvejis galioja tik tos pačios ligos gydymo termino pratęsimui.

Ar už pratęstą nedarbingumą mokama ligos pašalpa?

  Laikinojo nedarbingumo laikotarpiu asmenims garantuojama teisė gauti ligos pašalpas. Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ne tik pateisina neatvykimą į darbą, bet ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo išmoką. Ligos pašalpa mokama nuo trečios nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Ar apdraustajam asmeniui išduoti elektroninį pažymėjimą ir toliau tęsti gydymą sprendžia asmenį gydantis gydytojas ar GKK, įvertinę paciento sveikatos būklę. Svarstant klausimą dėl laikotrapio, už kurį būtų mokama ligos pašalpa, prailginimo, reikėtų vertinti Sodros galimybes.

  Jeigu gydytojas pacientą nusiunčia į NDNT nustatyti darbingumo lygį ar invalidumą, tada asmeniui, nustačius darbingumo lygį/invalidumą, ligos pašalpa toliau nebemokama. Nustačius darbingumo lygį/invalidumą asmeniui mokama netekto darbingumo pensija. Apdraustiems asmenims gaunantiems invalidumo pensiją, ligos pašalpa mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per metus.

Kita liga susirgti vis tiek negali...

  Nors ta pačia liga galima sirgti ilgiau nei 153 kalendorines dienas per metus (GKK pratęsia laikino nedarbingumo pažymėjimo terminą ar NDNT nustato nedarbingumo lygį), tačiau klausimas, ar po ilgalaikio nedarbingumo negalima susirgti kita liga, išlieka skausmingas ir aktualus.

  Jeigu žmogus po ilgalaikio nedarbingumo suserga kita liga, gydytojas iš tiesų negali išrašyti kito nedarbingumo pažymėjimo visus metus. Be to, susirgus, pavyzdžiui, gripu, ligos pašalpa sergančiajam taip pat nebus išmokama, jei jis tais metais jau išnaudojo savo 153 kalendorinių dienų ligos terminą kitai ligai gydyti.

  Ar jums toks sveikatos sistemos rebusas atrodo teisingas? Kaip įstatymo raidė gali reguliuoti žmogaus sveikatos sutrikimų dažnumą?