Praėjusių metų pabaigoje Lietuvą sukrėtęs banko „Snoras“ nacionalizavimas ir po jo paskelbtas šio banko bankrotas tiesiogiai ar netiesiogiai palietė didžiąją dalį Lietuvos gyventojų. Seimo narė Agnė Zuokienė sulaukė daug laiškų iš žmonių, kurie buvo apgauti, klaidinami melaginga informacija ir prarado savo santaupas, investuotas banke „Snoras“. 

  Banko „Snoras“ nemokumo problema palietė ne tik tuos banko klientus, kurie turėjo šiame banke indėlių ar banko sąskaitas, į kurias buvo pervedami žmonių atlyginimai, pensijos, pašalpos, bet ir tuos banko klientus, kurie buvo privilioti neteisingos informacijos, kurią skleidė apgaulinga banko reklama ir banko darbuotojai.

Privilioti apgaule

  Viena moteris, kuri po bankas „Snoras“ nacionalizavimo raštu kreipėsi į parlamentarę A. Zuokienę, nurodė, kad jai atvykus į „Snoro“ filialą Kauno mieste ir tariantis su klientų vadybininke dėl turimų lėšų kaip terminuoto indėlio padėjimo į banką, jai banko darbuotoja pasiūlė įsigyti obligacijų. Moteriai kilo įtarimas, ar šios obligacijos yra apdraustos, tačiau klientų vadybininke banke „Snoras“ dirbanti moteris patikino, kad obligacijos yra draudžiamos. Ši nuostata buvo įrašyta į sutartį. Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, toks draudimas nėra taikomas.

  Seimo narė kreipėsi į Lietuvos banką, LR Vertybinių popierių komisiją bei į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su klausimais, kaip banko „Snoras“ darbuotojai galėjo neteisingai konsultuoti banko klientus bei kaip sutarties sąlygos, kurios patvirtina banko prisiimamų įsipareigojimų (obligacijų) draustumą, galėjo būti įtrauktos į sutartis. LR Vertybinių popierių komisija atsakė, kad darbuotoja, suteikdama banko klientei paslaugas ir siūlydama įsigyti obligacijas, turėjo atidžiau ir aiškiau išdėstyti esamas sąlygas. Kadangi šiuo metu yra vykdoma banko „Snoras bankroto procedūra, Komisija neturi galimybių atlikti išsamesį tyrimą ir nubausti kaltus asmenis, tačiau ši situacija bus įvertinta ir bus imtasi atitinkamų priemonių.  

Seimo narės Agnės Zuokienės iniciatyva

  Nesulaukusi konkrečių veiksmų iš atsakingų institucijų, parlamentarė Agnė Zuokienė inicijavo įstatymo projektą dėl LR finansų įstaigų įstatymo papildymo. Šią iniciatyvą paskatino nusivylusių ir pasipiktinusių banko „Snoras“ klientų laiškai, kuriuose nurodoma, kad banko sutartyse buvo pateikiama klaidinanti informacija apie platinamus finansinius produktus.

  Nors finansų įstaigos, t.y. bankai, kredito unijos ir kt., turi šimtus tūkstančių klientų, su kuriais sudaro sutartis, tačiau šių įstaigų parengtos sutartys ne visada atitinka įstatymų nuostatas. Kadangi banko ar kitos finansų įstaigos klientai neturi galimybės derėtis dėl sudaromų sutarčių sąlygų, be to, teisminė interesų gynyba ne visiems yra prieinama dėl finansinių ir laiko kaštų, todėl būtina sukurti prevencinį mechanizmą, kuris apsaugotų šių įstaigų klientus dar sutarties sudarymo stadijoje. Seimo narės A. Zuokienės siūlymu, tokiu prevenciniu mechanizmu galėtų būti bankų ir kitų finansų įstaigų parengtų sutarčių standartinių sąlygų išankstinis derinimas su priežiūros institucija, t.y. Lietuvos banku.  

  A.Zuokienės siūlomame įstatymo projekte numatoma, kad bankas ar kita finansų įstaiga privalo derinti sutarčių standartines sąlygas su priežiūros institucija (Lietuvos banku), jeigu sutarties objektas yra indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas, skolinimasis, skolinimas ar investicinių paslaugų teikimas neprofesionaliems rinkos dalyviams.

  Šiuo metu galiojančiame Finansų įstaigų įstatyme numatyta, jog neprofesionalūs rinkos dalyviais yra visi asmenys, išskyrus Lietuvos banką, finansų įstaigas, draudimo įmones, taip pat kitus asmenis, kurie gali kvalifikuotai įvertinti skolinimosi riziką. Įstatymo projekte minimas prevencinis mechanizmas yra itin aktualus profesionalių žinių apie finansų įstaigų teikiamas paslaugas ir produktus neturintiems bankų ir kitų finansų įstaigų klientams, todėl šiuo mechanizmu siekiama apsaugoti neprofesionalių finansų įstaigų klientų interesus ir jų santaupas.

  Rengiant projektą gauti Lietuvos banko ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos  raštai, kuriuose pritariama iniciatyvoms tobulinti finansinių paslaugų teikimo reglamentavimą, siekiant apsaugoti finansų įstaigų neprofesionalių klientų teises ir interesus.