2010 12 08     

         6 metus „sieksim, tobulinsim, gerinsim“ -  už 121 mln Lt

     2010-11-04 Seimas patvirtino Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010–2016 metų programą,  kuriai skirta 121 milijonas litų. Programos tikslas – stabdyti ir mažinti neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pasiūlą ir paklausą, narkomanijos plitimą, stiprinant asmens ir visuomenės švietimą, sveikatą ir saugumą.

     Apmaudu, jog programoje tėra tik žodžiai "siekti, tobulinti, gerinti" ir nei vieno apčiuopiamo vertinimo kriterijaus. Parlamentarė A.Zuokienė užregistravo pasiūlymą, jog būtina aiškiai įvardinti konkrečius siektinus rezultatus - ką galima pasiekti su 121 mln. litų  per 6 metus?“, -  sako Agnė Zuokienė. Šiam Seimo narės A.Zuokienės pasiūlymui pritarė ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

     Seimo narės siūlymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau kaip Programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo pirmaisiais metais turėtų parengti ir patvirtinti Programos priedo pakeitimo projektą, kuriuo priedas papildomas numatant:
 
1)      svarbiausius Programos uždavinių vykdymo rodiklius;
2)      esamus Programos uždavinių rodiklius, nurodytus skaitine išraiška;
3)      siektiną šalyje pokytį 2013 metais pagal Programos uždavinių vykdymo rodiklius procentine išraiška;
4)      siektiną šalyje pokytį 2016 metais pagal Programos uždavinių vykdymo rodiklius procentine išraiška.

Seimo narės A.Zuokienės pasiūlymas Seimo nutarimo "Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010-2016 metų programos patvirtinimo" projektui

A.Zuokienes klausimai Ministrui Pirmininkui - dėl alkoholio tabako ir narkotikų kontrolės bei sveikatos programos įgyvendinimo

Narkotikų kontrolės departamento prie LRV atsakymas:

Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymas:

A.Zuokienės klausimai SAM - dėl Blaivybės metų programos priemonių:

SAM atsakymas:

 Netylek.lt


 


         Nelegaliai veisiami ir laikomi agresyvūs bei koviniai šunys

     Netylek.lt gavo šunų augintojos laišką, kuriame piktinamasi nekontroliuojama situacija – nors Lietuvoje draudžiama veisti ir dresuoti kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus bei jais prekiauti, tačiau siūlančių tokių šunų įsigyti - pilni skelbimų portalai, o nelegaliai veisiamų ir laikomų agresyvių bei kovinių šunų  grėsmingai daugėja.

     Pasak Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugos ir viešosios tvarkos departamento specialistų,  centralizuotai niekas nerenka statistinės informacijos, kiek iš viso Lietuvos savivaldybėse registruota agresyvių veislių šunų ir kiek išduota leidimų jiems laikyti, registrus turi keletas didžiųjų savivaldybių, tačiau Vilniuje registruotų agresyvių veislių šunų skaičius taip pat tėra „popierinis“ - 352.  Gyvūnų globos įstatymas numato, kas draudžiama, bet nenumato atsakomybės už  įstatymo nesilaikymą ir kas yra atsakingas už kontrolę, taip pat būtina detalizuoti agresyvių šunų konfiskavimo tvarką, identifikavus nelegalius veislynus.

     Pasak Lietuvos kinologų draugijos, šiuo metu pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei  naujas LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektas, kuriame mėginama pavojingų šunų klausimus reglamentuoti. Tačiau įstatymo taikymą apsunkina neapibrėžtumai sąvokose ir  poįstatyminiuose dokumentuose. Iki šiol buvo sudėtinga nustatyti, ar šuo,  neturintis kilmės liudijimo gali būti priskirtas agresyvių šunų sąraše  esančiai veislei ar ne, o būtent tokie šunys ir kelia daugiausiai problemų.  Todėl ir nebuvo vykdomas įstatymo reikalavimas sterilizuoti kovinių veislių  šunis, realiai niekas nedraudė jais prekiauti. Įstatymo projekte yra  pasiūlytas būdas, kokiu būdu priskirti konkretų šunį tam tikrai veislei ar  jos mišrūnams.

     Kad ir kokios geros būtų sukurtos tvarkos, taisyklės ir  įstatymai, turi būti užtikrintas jų įgyvendinimas, priešingu atveju jos neveikia.

     Netylek.lt


 

 

       Ar alkoholis gali būti maisto papildu?

     Netylek.lt gavo veiklios moters Vilmos, neabejingos Lietuvos žmonių ir savo šeimos sveikatos saugojimo problemoms, laišką, jog Lietuvoje prekiaujama maisto papildais, sudėtyje turinčiais net iki 70 procentų etilo alkoholio, ir šios "alkoholinės" tinktūros yra vadinamos maisto papildais. Juk maisto papildas ir alkoholis yra nesuderinami dalykai! Ar į alkoholį įdėjus vaistinių medžiagų jis tampa vaistu? O įdėjus maistinių medžiagų – alkoholis tampa maisto papildu? - Ieškodama atsakymų į šiuos klausimus moteris jau kreipėsi į įvairias institucijas - Sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą, Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą ir LR Seimo kontrolierių.

Įvairių institucijų atsakymai Vilmai

LR Seimo kontrolieriaus atsakymas į skundą:

     Netylek.lt taip pat domėjosi, ar VVSPT kada kreipėsi į Probleminių produktų priskyrimo maisto papildų grupei tarpžinybinę komisiją dėl produkto - tinktūrų ir ekstraktų su alkoholiu (etanoliu) - priskyrimo „maisto papildų“ grupei? Tinktūrose ir ekstraktuose etanolio tūrio procentas yra kaip stiprių alkoholinių gėrimų  - 50 – 70%, todėl iškyla klausimas – ar gali alkoholis būti maisto papildu?

 A.Zuokienės klausimai VVSPT - ar gali alkoholis buti maisto papildu? ir kt. 

VSPT atsakymas:

      Etanolis maisto papilduose nėra draudžiamas nei Europos sąjungos, nei nacionaliniais teisės aktais, o jeigu nėra draudžiamas, vadinasi, – leidžiamas. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 1170/2009 numatyta, kokius vitaminus ir mineralines medžiagas galima naudoti maisto papildų gamybai. Kitų medžiagų, tokių kaip etanolio, naudojimas iš viso nėra reglamentuotas, taigi jo naudojimas maisto papilduose leidžiamas. Nepaisant to, kad tinktūrose ir ekstraktuose yra didelė dalis etilo alkoholio, tiek pagal Europos sąjungos, tiek pagal Lietuvos teisę tinktūros, ekstraktai su etilo alkoholiu gali būti priskiriami prie maisto papildų.

      Beje, tokių maisto papildų sudėtyje esantis etilo alkoholis yra laikomas akcizine preke ir už jį būtina deklaruoti bei sumokėti akcizo mokestį.

      Nuo 2010 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V-161 panaikinus maisto papildų registravimą, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba gauna informaciją tik apie dalį į Lietuvos rinką tiekiamų maisto papildų -  pagamintų Europos ekonominei erdvei (toliau – EEE) nepriklausančiose šalyse. Todėl vykdyti veiksmingą Lietuvos rinkoje esančių maisto papildų sudedamųjų dalių monitoringą nebeturi galimybių, nors vien tik 2009 metais VVSPT į notifikuotų maisto papildų sąrašus neįtraukė informacijos apie 107 produktus iš EEE šalių bei dėl įvairių priežasčių neregistravo 55 maisto papildų iš Europos ekonominei erdvei nepriklausančių šalių.

      Netylek.lt pasidomėjo, kiek iš viso pažeidimų nuo š.m. kovo mėnesio užfiksavo maisto papildų rinkos priežiūrą dabar atliekanti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, lyginant su praėjusiais metais? Ir ar kontrolės duomenys rodo, kad  Lietuvos rinkoje daugėja maisto papildų, neatitinkančių teisės aktų reikalavimų?

VMVT atsakymas:

 

     Netylek.lt


       Transporto lengvatų neįgaliesiems teisinio reguliavimo problemos

     Į Netylek.lt kreipėsi epilepsija sergančiųjų integracijos asociacija „Lesia“ su skundu dėl neįgaliųjų, turinčių sutrikusią judėjimo funkciją, transporto lengvatų reguliavimo problemų.


     2009 m. gegužės 22 d.  priimtame LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. A1-120/V-346 „Dėl specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo, tvarkos aprašo ir pažymų formų patvirtinimo“ pakeitimo (Nr. A1-353/V-401) 2.1 punktu buvo nustatytas pirmosios redakcijos įsakymo 9 punkto pakeitimas.

     Nustatyta, kad „vienam asmeniui gali būti nustatomas tik specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, arba specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis, arba specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis.“.

     Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nuo 2009 m. birželio 1 d. pradėjo iš neįgaliųjų reikalauti, kad pastarieji pasirinktų: arba transporto išlaidų kompensaciją kas mėnesį, arba specialaus automobilio įsigijimo ar pritaikymo neįgaliajam išlaidų kompensaciją kartą per 6 metus.

A.Zuokienės klausimai Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministrams:

SAM atsakymas:

SADM atsakymas:

      Kadangi Transporto lengvatų įstatymas (7 straipsnis (Žin., 2000, Nr. 32-890) numato, kad neįgalieji, turintys sutrikusią judėjimo funkciją, turi teisę gauti abi kompensacijas (alternatyva įstatymo lygmeniu nėra nustatyta), Netylek.lt kreipėsi į LR Seimo kontrolierių įstaigą prašydama nustatyti, ar ministerija/-os poįstatyminiu aktu nepažeidė galiojančios teisės, ir kodėl poįstatyminiu teisės aktu ne detalizuojamos asmenims suteikiamos teisės ir jų įgyvendinimo tvarka, o keičiamas įstatymu nustatytas reguliavimas, t.y. poįstatyminis teisės aktas ribodamas įstatymu suteiktų teisių apimtį jam prieštarauja.

A.Zuokienės kreipimasis į LR Seimo kontrolieriu įstaigą dėl neįgaliųjų teisių, suteiktų įstatymu, ribojimo poįstatyminių lygmeniu

LR Seimo kontrolierius išnagrinėjęs skundą nusprendė, jog transporto lengvatų teisinio reguliavimo problemos išties pagrįstos, ir rekomendavo LR SADM ministrui D. Jankauskui įvertinti iškeltą problemą bei teikti savo siūlymus.

Seimo kontrolieriaus pažyma:

Seimo narės A.Zuokienės siūlymas SADM - dėl neįgaliesiems teikiamų lengvatų sistemos tobulinimo ir reglamentavimo tikslinimo

SADM atsakymas:

Netylek.lt


 

       Neteisėtas skiriamojo ženklo „Neįgalusis“ panaudojimas

      „Aš juk trumpam!“, „Nepastebėjau ženklo...“, „Nebuvo laisvų vietų“, - paprastai tarsteli sugėdinti automobilių vairuotojai, užėmę neįgaliųjų automobiliams skirtas stovėjimo vietas aikštelėse. Judėjimo negalią turintiems žmonėms arčiausiai įėjimų skirtos vietos automobiliui statyti, atvykus į gydymo įstaigą, prekybos centrą ar kitą įstaigą yra būtinas poreikis ir tam tikras savarankiškumo garantas, o ne jokia privilegija!

      Tačiau savo transportui skirtas stovėjimo vietas jie labai dažnai randa užimtas negalios neturinčių asmenų automobilių, arba turinčių negalią, kuri jiems netrukdo judėti, o žmogui, kuris „išlipti“ iš automobilio gali tik vežimėliu – neretai nėra kur sustoti, nepaliekama pakankamai vietos išlipti/įlipti. Vairuotojai „pamiršta“ Kelių eismo taisyklę - greta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtų automobilių savąjį privaloma pastatyti taip, kad netrukdytų įlipti (išlipti) neįgaliesiems. 

      Dar blogiau – kai visiškai sveiki asmenys, ant automobilio užsiklijuoja lipduką „Neįgalusis", ir įžūliai stato automobilius ne tik neįgaliesiems skirtose vietose, bet ir ten, kur pagal Kelių eismo taisykles stovėti ar sustoti draudžiama, tikėdamiesi, kad Policija nepatikrins ir nepareikalaus neįgalumą liudijančio dokumento.

     Parlamentarė A.Zuokienė siūlo numatyti didesnę atsakomybę už neteisėtą skiriamojo ženklo „Neįgalusis“ panaudojimą.   Praktikoje yra nemažai  atvejų, kai vairuotojai neteisėtai naudoja skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ ir stato transporto priemones neįgaliesiems skirtose vietose arba nesilaiko tų kelio ženklų (pvz.: “Eismas draudžiamas”, “Stovėti draudžiama” ir kt.) reikalavimų, kurie neprivalomi tik ženklu „Neįgalusis“ pažymėtų transporto priemonių vairuotojams.

      Šiuo metu įstatymo projekte numatytas baudos dydis yra neproporcingai mažas, palyginus su straipsnyje numatytais pažeidimais. Kad bauda išties atliktų savo  prevencinį vaidmenį, Seimo narė A.Zuokienė siūlys  padidinti atsakomybę už straipsnyje numatytus pažeidimus:

Netylek.lt


 

      Automobilių statymo vietos nėščiosioms vairuotojoms

     Lietuvoje automobilių aikštelėse nėra specialių vietų, rezervuotų nėščiosioms vairuotojoms ir joks teisės aktas nenustato  pareigos įrengti nėščiųjų automobiliams statyti skirtas vietas prie viešųjų pastatų: sveikatos priežiūros įstaigų, „Sodros“ teritorinių skyrių, prekybos ir pramogų centrų bei kt. Kai kuriose užsienio šalyse didžiųjų prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse dalis vietų yra pažymėtos specialiais ženklais, kai kur, „pagal nutylėjimą“, nėščiosioms ir su mažamečiais vaikais atvažiavusiems tėvams leidžiama  pasistatyti  automobilius neįgaliesiems skirtose vietose.

     Iniciatyvų įrengti nėščiųjų automobiliams skirtas statymo vietas Lietuvoje buvo ne viena ir įvairių institucijų lygmenyje, tačiau konkrečių realių sprendimų šiuo klausimu taip ir nebuvo priimta.

     36 proc. dalyvavusių liepos mėnesio Netylek.lt apklausoje – „Ar reikalingos specialios automobilių statymo vietos nėščiosioms?“ - atsakė: „Taip, tai palengvintų automobilio statymą būsimom mamom“, 41 proc. mano,  kad specialios automobilių statymo vietos reikalingos ne tik būsimoms mamoms, bet ir tėvams, auginantiems vaikus iki 3 m. taip pat.

     Autoledi.lt“ užsakymu rugsėjo mėn. atliktoje apklausoje internete dalyvavo 22740 įvairaus amžiaus moterų iš visos Lietuvos. Net 75 proc. moterų apklausos metu pritarė, kad automobilių stovėjimo aikštelėse būtų įrengtos specialios vietos vairuojančioms mamoms ir nėščiosioms. Beveik 60 proc. apklaustųjų pagrindine to priežastimi laiko patogumą su mažamečiais vaikais.

A.Zuokienės pasiūlymai bei klausimai Aplinkos bei Susisiekimo ministrams

Aplinkos ministro atsakymas:

A.Zuokienės pasiūlymas išspręsti nėščiųjų automobilių statymo problemą:

Netylek.lt


      Kiaulių auginimo fermų išmetamo mėšlo, kaip atsinaujinančių energijos išteklių, naudojimo galimybės Lietuvoje

     2010 m. gegužės 24 d. LR Vyriausybės pasitarimo protokolu Nr.37 LR Žemės ūkio ministerijai buvo pavesta iki 2010 m. liepos 1 d. pateikti LR Vyriausybei LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr.343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo projektą.

      Projektas buvo parengtas, tačiau derinant su ministerijomis (Sveikatos apsaugos, Aplinkos apsaugos bei Teisingumo) gauti prieštaringi pasisakymai, todėl Žemės ūkio ministerija pasiūlė Ministro Pirmininko Tarnybai atsisakyti nutarimo keitimo.

ŽŪM atsakymas ir įvairių ministerijų pastabos

     Žemės ūkio ministerija akcentavo,  jog „svarbu paskatinti gyvulininkystės įmones gamyboje diegti aplinką tausojančias bei kvapų intensyvumą mažinančias technologijas arba naudoti atsinaujinančių energijos išteklių technologijas, pagal kurias iš žemės ūkio gamybos atliekų būtų gaminamos biodujos, taip tausojant aplinką, mažinant energijos importo priklausomybę, taip pat ir mažinant taršą, sklindančią iš gyvulininkystės įmonių.“

A.Zuokienės klausimai LR Energetikos ministrui:

- ar yra numatytas tokio energijos perdirbimo skatinimo planas? ar yra svarstyta apie biojėgainių gaminamos energijos dalinį dotavimą?

- ar numatyta, kur tokias energijos perdirbimo jėgaines reikėtų planingai statyti?

LR Energetikos ministro atsakymas:

Biomasės panaudojimo energijos gamybai galimybės Lietuvoje - Lietuvos biomasės energetikos asociacijos “Litbioma”  skaidrės

Netylek.lt


       Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimo link

     Apie 15–20 proc. visų Lietuvos šeimų (kas penkta-šešta pora) negali susilaukti vaikų, tačiau  pagalbinio apvaisinimo reglamentavimas mūsų  šalyje tebesvarstomas jau ištisus vienuolika metų. Mūsų teisės aktai nenumato pagalbinio apvaisinimo procedūrų atlikimo ir kompensavimo.

     Šiuo metu Lietuvoje  pagalbinio apvaisinimo būdus, sąlygas ir principus minimaliai reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 248 „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“. 

     2010 m. lapkritį Seimas pritarė dviems iš principo  labai skirtingiems projektams: pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui Nr. XIP-2388  ir alternatyviam dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr. XIP-2502. Šiuo metu tebevyksta jų svarstymo procedūros, rengiami klausymai ir išvados.

Seimo narė A.Zuokienė pateikė pasiūlymą Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui XIP-2388:

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas:

Valstybinės ligonių kasos duomenys: pagal ligos kodus N97 (moters sterilumas), N98 (dirbtinio apvaisinimo komplikacijos), N46 (vyro sterilumas) paslaugų kompensavimas  iš PSDF biudžeto

2008 m. PSDF biudžeto lėšų apmokėtų nevaisingų pacientų gydymo atvejų skaičius

Netylek.lt


       Emigrantai moka už komunalines paslaugas, kuriomis nesinaudoja

     Netylek.lt pasiekė moters skundas: jog nors yra išvykus iš Lietuvos gyventi svetur ilgesniam laikui, iš jos reikalaujama susimokėti atliekų surinkimo ir tvarkymo mokesčius. Lietuvoje jai nuosavybės teise priklausančiame bute niekas  negyvena ir minėtomis paslaugomis nesinaudoja. 

     Šiuo metu galiojantis LR Atliekų tvarkymo įstatymas numato, jog savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, o savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą.

     Pagal LR Atliekų tvarkymo įstatymą bei LR Rinkliavų įstatymą savivaldybės turi teisę spręsti dėl mokesčio lengvatų taikymo, kiek tai susiję su komunalinių atliekų surinkimu ir tvarkymu.

A.Zuokienės klausimai Lietuvos savivaldybių asociacijai:

A.Zuokienės klausimai Aplinkos ministrui:

     Mokesčio lengvatų taikymo praktika, atsižvelgiant į vietos sąlygas bei aplinkybes, atskirose savivaldybėse nėra vienoda:

Savivaldybių asociacijos atsakymas: 

Aplinkos ministro atsakymas dėl komunalinių atliekų tvarkymo reglamentavimo:

Šakių r. savivaldybės administracijos atsakymas

Prienų r. savivaldybės mero atsakymas

Pasvalio r. savivaldybės administracijos atsakymas

Netylek.lt


      Vaikų išlaikymo fondas

     Statistika rodo, kad Lietuvoje alimentų vaikams išlaikyti nemoka apie 84 tūkst. tėvų, o antstoliai turi beveik 62 tūkst. bylų, kuriomis pradėtos priverstinio alimentų išieškojimo procedūros. Kas penktam vaikui, vienas iš tėvų neskiria jokio išlaikymo, tačiau realūs skaičiai gali būti dvigubai didesni.

     Nuo 2008 m. sausio 1 d. išmokoms mokėti iš biudžeto asignavimų panaudota per 74 mln. Lt, kuriuos gavo arba gauna apie 22 tūkst. vaikų. Iš Vaikų išlaikymo fondo galima gauti ne didesnę nei 187,5 Lt išmoką per mėnesį už vieną vaiką.

    Per dvejus metus fondas sugebėjo išieškoti iš alimentų nemokėjusių tėvų tik 290 tūkst. Lt. Kitaip tariant, skolų išieškojimas siekia vos 0,39 proc., palyginti su tuo, kiek Vaikų išlaikymo fondas išmokėjo alimentų.

     Estijoje, kaip ir Lietuvoje, veikia Vaikų išlaikymo fondas, tačiau estai ėmėsi ir prevencinės priemonės, skatinančios tėvus pareigingiau vykdyti savo pareigas vaikams - tėvų neišlaikančių savo vaikų  vardai, pavardės, asmens kodas bei nesumokėta suma paskelbiami viešai, Teisingumo ministerijos internetiniame puslapyje (kai  teismo sprendimas mokėti išlaikymą vaikui neįvykdomas per 60 dienų.).

     Lietuvoje galioja Vaikų išlaikymo fondo įstatymas, pagal kurio 14 straipsnio 2 dalį atveju, kai skolininko gyvenamoji vieta yra nežinoma, informacija apie Fondo administratoriaus sprendimą mokėti Fondo išmokas yra skelbiama „Valstybės žiniose“. Netylek.lt numone, turėtume numatyti nuostatą, kad valstybės skolininkų - vaikams alimentų nemokančių tėvų - pavardės būtų skelbiamos SADM tinklapyje.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atsakymas

LR Vaikų išlaikymo fondo įstatymas

 Estijos Ambasados klausėme:

Atsakymas apie piktybiškai nemokančius alimentų tėvus Estijoje:

Netylek.lt


       Grupės ieškinys. Teisinio reguliavimo tobulinimas

      Netylek.lt pasiekė  nukentėjusių nuo “Star1 Airlines” ir “Star Holiday” bendrovių asmenų iniciatyvinės grupės atviras laiškas.

      Viešajam interesui apginti gali būti reiškiamas grupės ieškinys. Tačiau tokia teisė negali būti realizuota, kol ieškinio įgyvendinimo mechanizmas nereglamentuotas teisės aktuose.

     Vyriausybė nutarė patvirtinti grupės ieškinio koncepciją ir pavesti Teisingumo ministerijai parengti pagal koncepciją parengtus teisės aktų projektus.

Seimo narės A.Zuokienės pastabos ir pasiūlymai redagavimui: 

Netylek.lt atlikta Kolektyvinių žalos atlyginimo mechanizmų ES šalyse apžvalga (skaidres)

Įvairių institucijų pasiūlymai Grupės ieškinio koncepcijai:

Netylek.lt


 

 

 

Būsimos Netylek.lt temos:

Neteisėtas skiriamojo ženklo „Neįgalusis“ panaudojimas
Transporto lengvatų neįgaliesiems teisinio reguliavimo problemos
Ar alkoholis gali būti maisto papildu?
Nelegaliai veisiami ir laikomi agresyvūs bei koviniai šunys
Ką galima pasiekti su 121 mln. litų  per 6 metus?
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimo link
Kiaulių auginimo fermų išmetamo mėšlo, kaip atsinaujinančių energijos išteklių, naudojimo galimybės Lietuvoje
Emigrantai moka už komunalines paslaugas, kuriomis nesinaudoja

Grupės ieškinys. Teisinio reguliavimo tobulinimas
ir kt.