Apie 20–28 tūkstančiams Lietuvos mažylių ikimokyklinis ugdymas – neprieinamas, nes lopšeliuose-darželiuose trūksta vietų. Dabar ikimokykliniame ugdyme dalyvauja tik 56% vaikų, iš jų - apie 75% mieste ir 20% - kaime. Net pokario Lietuvoje, kai visos pajėgos buvo skiriamos ekonomikai atstatyti, o socialinės lengvatos buvo minimalios, ikimokyklines įstaigas lankė daugiau Lietuvos vaikų  (64 proc. / 1967–1968 m.). Šiandien kelios dešimtys tūkstančių ikimokyklinio amžiaus vaikus auginančių šeimų, vienišų tėvų ir globėjų svarsto ką daryti: vieni rengiasi išeiti iš darbo ir ugdyti vaiką iki mokyklos namuose, kiti - perskirsto šeimos biudžetą ir ieško būdų susimokėti už auklės ar privataus darželio paslaugas, treti ruošiasi emigruoti...

      Ikimokyklinio ugdymo sistema Lietuvoje

     Ikimokyklinio ugdymo įstaigos - tai lopšeliai, lopšeliai-darželiai, darželiai, taip pat specialiųjų poreikių turinčių vaikų ikimokykliniam ugdymui skirti lopšeliai-darželiai, sanatorinės-reabilitacinės įstaigos. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programos vykdomos ir mokyklose-darželiuose bei bendrojo lavinimo mokyklose (ypač kaimo vietovėse, kur nėra lopšelių darželių).  Ikimokyklinis ugdymas - pagalbos šeimai forma: jis padeda tenkinti prigimtinius, kultūrinius, taip pat etninius, socialinius, pažintinius vaikų poreikius; priešmokyklinio ugdymas padeda pasirengti mokytis pagal pradinio ugdymo programą mokyklose.

     Dėl besikeičiančių ekonominių ir socialinių sąlygų, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, ikimokyklinis ugdymas patyrė didelių kiekybinių ir kokybinių pokyčių, kito ir pačių įstaigų būklė. 1990–1993 m. ikimokyklinių įstaigų Lietuvoje sumažėjo perpus iš 1681 - liko 748. Iš viso per pastaruosius 20 metų darželių sumažėjo iki 642 (2010 m.). 
 
     Darželius lankė mažiau vaikų ir dėl valstybės politikos: paramos šeimai (1991 m.), valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus (1994 m.) įstatymai suteikė tėvams pasirinkimo laisvę - kur ugdyti vaiką. 

     1997 m. valstybinių darželių poreikis, ypač didesniuose miestuose, vėl išaugo, buvo steigiamos priešmokyklinės grupės/klasės, negausiai radosi privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Darželių, o  ypač - priešmokyklinių grupių - lankomumas kasmet augo.

     Reformuotas ugdymo turinys pasiūlė krypčių ir metodų bei organizavimo formų įvairovę. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos pradėjo taikyti Valdorfo, Montessori, Suzuki ugdymo metodus, rengti savas programas, specializuotis pagal pasirinktas prioritetines ugdymo sritis – sveikatos stiprinimo, meninio ugdymo, etnokultūros, sporto ir kt.

      Vaikų ikimokyklinio ugdymo galimybės – ne visiems

     Remiantis 2008 metų savivaldybių duomenimis, 27 tūkstančių tėvų, besikreipusių dėl ikimokyklinuko priėmimo į darželį, prašymai buvo nepatenkinti. Šiemet – 28 000. Darželiuose trūksta vietų, o tuo tarpu tėvai priversti vaiką prižiūrėti ir ugdyti namuose patys, samdyti auklę arba mokėti didelius mokesčius privatiems darželiams.

     Jei mažylis nepatenka į valstybinį darželį, jis valstybės paramos negauna. Visi tėvai moka mokesčius valstybei, tačiau jeigu vaiką veda į valstybinį darželį - jo paslaugų kaina yra dotuojama, o jei į privatų – ne. O juk mokestis už privatų vaikų darželį Vilniuje siekia apie 1500 litų, auklės paslaugos sostinėje kainuoja apie 1000-1500 Lt (apie 5 kartus brangiau už valstybinio darželio paslaugas!). Legalių privačių darželių Lietuvoje  kol kas mažai. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2009 metais Lietuvoje veikė 649 valstybinės ir tik 10 nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Remiantis www.aikos.smm.lt informacija, šiuo metu Lietuvoje veikia tik 5 nevalstybiniai vaikų darželiai, iš jų 3 – Vilniaus mieste, ir 4 nevalstybiniai lopšeliai – darželiai, iš jų 3 – Vilniuje.

     Nors ugdymui skiriami pinigai ar paslaugos turi būti prieinami visiems, dabartinė sistema Lietuvoje negarantuoja socialinio teisingumo.

      Ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas

     Vesti vaikus į darželius ir priešmokyklines "parengiamukų" grupes nėra privaloma. Jei tūkstančiai vaikų, kurių tėvai tvarkingai mokėjo ir moka nemažus mokesčius valstybei, nepatenka į darželius, tuomet turi būti pasirūpinta, kad namuose ugdomi vaikai iki 7 m. ir jų šeimos gautų įvairiapusę švietimo pagalbą.

     Kol kas pagalbos šeimai veiksmų planai ir įgyvendinimo tvarkos -  „popieriniai“:  Švietimo ir mokslo ministerijos 2009 m. lapkričio 11 d. pranešime spaudai skelbiama, kad tėvams, auginantiems vaikus iki 7 metų amžiaus, savivaldybėse bus teikiama kompleksinė pagalba, t. y. sutelkta įvairių specialistų: vaikų gydytojų, socialinių darbuotojų, psichologų, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, specialiųjų pedagogų ir kt. pagalba.
 
     Planuojama, kad kompleksinė pagalba vaikams nuo gimimo iki privalomojo mokymosi pradžios ir jų šeimoms 2012 metais bus pradėta teikti ne mažiau kaip 20-yje savivaldybių.  Šiandien į darželius nepatekusių vaikų tėvams tai skamba kaip „kosmosas“, o pasitaikius sudėtingesniam atvejui, kai vaikui ir jo tėvams prireikia kompleksinės specialistų pagalbos, nėra aiškios savivaldybės įstaigų veiksmų schemos, atsakomybės pasidalijimo, neaišku, kas turėtų koordinuoti ir teikti tokią pagalbą.

 
      Kas padėtų įgyvendinti vaiko teisę į ikimokyklinį ugdymą?

     Iki šiol darželiai buvo finansuojami iš 2 šaltinių:  tėvelių mokesčiai + savivaldybės finansavimas.  Jei Lietuvoje būtų įvesta sistema „pinigai paskui vaiką“ (darželinuko krepšelis), kuri daugelyje šalių galioja jau seniai, darželiai būtų finansuojami iš trijų šaltinių:  tėvelių mokesčiai + savivaldybės finansavimas + „vaiko krepšelis“.
 
     Nors ta dalimi, kuria prisideda „vaiko krepšelis“, atimamas finansavimas iš savivaldybių, tačiau pinigai persiskirstys ir populiarios bei tėvelių labiau vertinamos įstaigos, kurias pasirinks daugiau tėvų, gaus didesnį finansavimą, o tos, kurias lankys mažiau vaikų – mažesnį. 
 
     Lietuvoje toks principas taikomas  pasirengimo mokyklai grupes lankantiems vaikams bei moksleiviams, o dabar atėjo eilė ir darželinukams.

     Praėjusį pirmadienį vykusiame Vyriausybės pasitarime buvo pritarta Švietimo ir mokslo ministerijos pasiūlymui nuo 2011 m. sausio 1 d. įvesti ikimokyklinuko krepšelį, kuris finansuotų 4 val. vaiko ikimokyklinio ugdymo. Numatoma, kad ikimokyklinuko krepšelio įvedimas paskatins ikimokyklinių įstaigų ir grupių plėtrą, naujų kūrimąsi.

     Siūlydami ikimokyklinio ugdymo sistemoje pradėti taikyti krepšelio modelį, siekiame, kad šeimos galėtų pasirinkti įvairesnių ir aukštesnės kokybės paslaugų, kad būtų skaidresnė ir aiškesnė įstaigų finansavimo tvarka, - teigia švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. – Kartu tai padėtų spręsti ir didelę vietų vaikų darželiuose bei lopšeliuose stygiaus problemą.“

     Darželinuko krepšelio finansavimo principas paskatintų ir valstybines, ir privačias mokyklas, todėl valstybės sektoriuje atsirastų konkurencija. Švietimo įstaigos orientuotųsi į tėvų ir vaikų poreikius suprasdamos, kad tik taip gali pritraukti vaikų. Valstybei įvedus darželinuko krepšelį, būtų steigiama daugiau privačių darželių, kurie sukurtų ir naujų darbo vietų rinkoje. Krepšeliuose ketinama numatyti ir pedagogų kvalifikacijos kėlimui būtinas lėšas.

      Planuojamas „darželinuko krepšelio“ dydis

     Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, ikimokyklinukų tėvai už darželį per metus sumoka apie 1,5 - 1,7 tūkst. litų. Savivaldybei kiekvieno darželinuko išlaikymas kainuoja vidutiniškai 5 tūkst. litų per metus (nuo 3,5 tūkst. iki 7 tūkst. litų, priklausomai nuo vaikų skaičiaus).
Nuo 2011 m. sausio 1 d. planuojamo įvesti ikimokyklinio ugdymo 4 valandų krepšelio dydis – 2555 Lt (plg. moksleivio krepšelis – 3310 Lt). Jei vaikai įstaigą lankys daugiau nei 4 valandas, susidariusį skirtumą apmokės savivaldybės.
 
     Šis krepšelis būtų vienodas visiems – nepriklausomai nuo grupės dydžio ar vietovės (miesto ar kaimo).

     Specialių poreikių vaikui skiriamas 30% didesnis krepšelis. 

   Nevalstybinėms įstaigoms ikimokyklinio ugdymo krepšelis būtų skiriamas per savivaldybę kaip tikslinė dotacija.

     Šiuo metu pagal panašų principą yra finansuojami „parengiamukai“ (nuo 2003 metų sudarytas specialus 4 valandų krepšelis priešmokyklinio amžiaus vaikams). Jei vaikas priešmokyklinę grupę lanko 6 ar 8 valandas, susidariusį skirtumą finansuoja savivaldybė.

      Kitų šalių patirtis

     
     Įvairiose šalyse taikomi skirtingi vaikų ugdymo finansavimo modeliai. Kai kuriose, kaip ir Lietuvoje, valstybės paramą gauna tik lankantys valstybinius darželius, kitose dotacija mokama ir nevalstybinių darželių vaikams, arba pinigus už vaiko ugdymą gauna tėvai, kurie patys nusprendžia, ką rinktis – valstybinį, privatų darželį ar auklę.

     Estijoje priešmokyklinis ugdymas finansuojamas darželinuko krepšelio metodu. Priešmokyklinis ugdymą organizuoja tiek viešasis, tiek privatus sektoriai. Privačios ugdymo įstaigos nustato mokestį. Nuo 2008 m. savivaldybės remia privačias įstaigas iš savo biudžeto tokia pačia suma, kiek kainuoja darželinuko vieta savivaldybės darželyje.

     Norvegijoje už ikimokyklinį ugdymą tėvai paprastai moka mėnesinį mokestį. Mažas pajamas gaunančių tėvų mokesčius sumoka savivaldybė. 2002 m. Norvegijos parlamentas iškėlė darželių finansavimo reformos tikslą - finansuoti iki 80 procentų išlaidų savivaldybės ir valstybės lėšomis ir atitinkamai sumažinti tėvų mokamus mokesčius, taip pat nustatyti maksimalią leistiną mokesčio sumą.

     Danijoje mokesčių mokėtojų pinigai „keliauja paskui vaiką“, lopšeliai darželiai, kiti vaikų priežiūros centrai finansuojami savivaldybių iš valstybės paskirstomų dotacijų. Vyriausybė apmoka didžiausią dalį (80–85 proc.) vaiko ugdymo kaštų. Tėvai apmoka likusią dalį - 15–20 proc. Turintiems finansinių sunkumų, gali būti taikomos lengvatos.

     Vokietijoje savivaldybės (komunos) privalo užtikrinti vietas dienos priežiūros centruose (angl. – „day-care centre“) visiems vaikams nuo 3 metų iki mokyklinio amžiaus.

     Olandijoje tėvai turi teisę rinktis tiek privačią, tiek nepriklausomą įstaigą. Pasiūla ir įvairovė - didelė. Lėšos ikimokyklinėms įstaigoms skiriamos pagal principą „pinigai paskui vaiką“. Mokyklų biudžetas priklauso nuo vaikų skaičiaus ir poreikio. Vyriausybė padengia visus ugdymo mokykloje kaštus. Tėvai gali mokėti už papildomą veiklą mokykloje. Mokyklos, kuriose yra daugiau vaikų iš nepalankios socialinės – ekonominės aplinkos,taip pat mokyklos įsikūrusios skurdžiuose rajonuose,  gauna didesnį finansavimą.

     Kiek lėšų Lietuva skiria ikimokyklinio ugdymo plėtrai?

     Tikslios sumos, kurios buvo planuotos skirti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programos įgyvendinimui kiekvienais metais, pradedant 2007 metais, buvo numatytos Vyriausybės nutarimu dar 2007-aisiais:

      Planuota 
 
2007 m. - 1297 tūkst. Lt.,
2008 m. - 27170 tūkst. Lt,
2009 m. – 33578 tūkst. Lt,
2010 m. - 42503 tūkst. Lt,
2011 m. –79207 tūkst. Lt
2012 m. – 18502 tūkst. Lt.

Iš viso priemonėms buvo numatyta 202,257 mln. Lt ( iš jų 60898 tūkst. Lt – iš valstybės biudžeto, likę 141459 tūkst. Lt – iš Europos sąjungos struktūrinių fondų).

      O kiek  buvo skirta?

     Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007-2012 metų programos priemonėms įgyvendinti iš LR VB buvo skirta lėšų:

2007 m. - 1 600 000 Lt
2008 m. - 3 200 000 Lt
2009 m. - 2 043 000 Lt
2010 m. - 0 Lt.

     Iš planuotų 2007-2009 m 7.4 mln. Lt, buvo skirta 6.8 mln. Lt. Deja, 2010 m. iš suplanuotų 4.2 mln, neskirta nė kiek.

     2011 metų valstybės biudžeto projekte ikimokyklinio ugdymo įstaigų plėtrai (naujoms grupėms finansuoti) numatyta 5,4 mln. litų. Be to, šiam tikslui numatoma skirti lėšų iš ES paramos.

     Seimas įpareigojo Vyriausybę iki šių metų spalio 1-osios parengti naują ikimokyklinio ugdymo įstaigų plėtros programą.  Vyriausybė nutarimu, kuriuo pritarė socialinio draudimo sistemos pertvarkai, pavedė Švietimo ir mokslo ministerijai iki šių metų spalio pateikti ikimokyklinio ugdymo tinklo plėtros programą.

Papildyta 2010 spalio 21 d.:

Netylek.lt išsiaiškino, jog šiuo metu vadovaujantis nauja Strateginio planavimo metodika siekiant išvengti programų gausos ir veiklų dubliavimosi ŠMM rengia ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007-2012 m. programos pripažinimo netekusia galios LRV nutarimo projektą ir jos pagrindu bus rengiamas Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros tarpinstitucinis veiklos planas 2011-2013 m., kuris, suderinus su kitomis ministerijomis, turėtų būti patvirtintas ŠMM ministro iki 2010 m. gruodžio 31 d.   

Dėl šios priežasties nėra parengta nauja ikimokyklinio ugdymo įstaigų plėtros programa.