2011 05 09  Pateiktas pasiūlymas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektui

Smurtas daro poveikį ne tik aukoms, bet ir jų šeimos nariams, visai visuomenei ir valstybei. Smurto atveju, šeimoje ypatingai didelį žalingą poveikį patiria vaikai. Vaikai, net ir nebūdami tiesioginiais smurto liudininkais, beveik visuomet yra psichologinės įtampos, kilusios šeimoje dėl panaudoto smurto, aukos; daugeliu atveju jiems taip pat, kaip ir vaikams, buvusiems smurto liudininkams, gali būti reikalinga pagalba. Svarbu visuotinis pripažinimas, kad kenčia ne tik pats nukentėjusysis, kuriam smurtas sukelia sunkias psichines ir socialines pasekmes bei žaloja sveikatą; smurto aukos patirta žala savo ruožtu turi įtakos, pvz., sveikatos apsaugos sistemai, darbo rinkai; taip pat kenčia ir artimiausiai su nukentėjusiuoju susiję asmenys, ypač vaikai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnyje nustatyta “Valstybės, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos.” Tuo remdamasi, Seimo narė Agnė Zuokienė pasiūlė smurtą patyrusiu asmeniu laikyti ne tik vaiką, tapusį smurto šeimoje tiesioginiu liudininku, bet ir vaiką augantį šeimoje, kurioje buvo smurtauta, nes jam lygiai taip pat gali būti reikalinga pagalba, numatyta šiame įstatymo projekte.

Vaiko teisių apsaugos skyriai turėtų būti informuojami apie atvejus: kai šeimoje vaikas tiesiogiai savo atžvilgiu patiria smurtą; kai būna smurto šeimoje liudininku; kai auga šeimoje, kurioje buvo panaudotas smurtas, tačiau tuo metu vaiko namuose nebuvo ar pan., nes kiekvienu iš šių atvejų vaikas patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus.

Siekiant užtikrinti efektyvią smurto aukos apsaugą iškart po smurtinio įvykio iki teismo proceso, kurio metu bus sprendžiamas smurto patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių klausimas, turi būti  aiškiai įtvirtinta policijos pareigūnų pareiga atvykus į įvykio vieta ir nustačius, jog buvo smurtauta, atskirti smurtautoją ir nukentėjusį asmenį.

Iškraustymas ir laikinas draudimas sugrįžti yra efektyvi policijos taikoma priemonė, kuri padeda nuraminti auką, išlaisvinti ją iš skriaudėjo įtakos sferos, tiek ir realiai užkerta kelią smurtautojo tolesniems smurtiniams veiksmams.

Seimo narė A.Zuokienė pasiūlė  nustatyti papildomą priemonę, taikomą policijos pareigūnų, užfiksavusių smurto faktą - šalia teismo galimo skirti ilgesnio laikotarpio apsaugą užtikrinančio įpareigojimo laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, taip pat numatyti ir policijos teisę konkrečiai situacijai išduotu orderiu įpareigoti asmenį 24 valandas negrįžti į namus, nesiartinti prie aukos bei jokiais kitais būdais neieškoti ryšio su ja. Išduodamo orderio galiojimo laikotarpis – 24 valandos, ne ilgesnis nei būtina užtikrinti aukos apsaugą iki teismo proceso, kurio metu bus svarstomas tolesnės smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo klausimas. 

Daugiau pasiūlymų Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektui: