„Netylėk.lt“ kasdien sulaukia šiame tinklalapyje užpildytų ir atsiųstų problemų. Dažniausiai jos susijusios su medicininių paslaugų problemomis, socialinėmis išmokomis, socialiniu būstu, valstybinių institucijų, (ne)priimtų įstatymų sukeliamomis problemomis ir kt.

  A.S. kreipėsi dėl darbingumo lygio nustatymo, kai asmuo dėl objektyvių priežasčių negali atvykti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – NDNT) posėdį. A.S. skundžiasi medikų niekinamu požiūriu į neįgalius žmones. Suprastėjus moters tėvo sveikatai, vyras nebegalėjo vaikščioti ir negalėjo pats atvykti į NDNT. NDNT darbuotojai kvietė vyrą atvykti į NDNT komisiją dėl neįgalumo patvirtinimo. Po kelių šeimos narių prašymų patiems NDNT darbuotojams atvykti pas ligonį į namus, jie informavo, kad atvažiuos pas ligonį, tačiau vyras jau buvo miręs.

  A.S. atsakiau, kad kreipiausi į NDNT, kad ji informuotų apie galiojančią tvarką, kada ir kokiais terminais NDNT darbuotojai atvyksta į sergančiojo namus ar kitą buvimo vietą. NDNT darbuotojai teigė, kad yra numatyta galimybė apžiūrėti asmenį jo namuose ar ligoninėje, kai yra sunkių asmens organizmo funkcijų sutrikimų ir kai asmens prognuozuojamas bazinis darbingumas yra 0-25 proc., ar nustatyti neįgalumą asmeniui nedalyvaujant, kai iš pateiktų dokumentų nekyla abejonių dėl neįgalumo lygio nustatymo. Šie sprendimai priimami per 15 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Be to, mane informavo, kad šiuo metu yra atliekamas patikrinimas dėl NDNT darbuotojų veiksmų šiuo konkrečiu atveju.

  R.S. kreipėsi dėl greitosios medicininės pagalbos paslaugų. Sunegalavus moters vyro širdžiai, moteris iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Atvykę medikai pasiūlė vežti vyrą į ligoninę. Nuvežus vyrą į Vilniaus universitetinę Antakalnio ligoninę, jo nepriėmė, nes nebuvo vietų. Nuvykus į Santariškių klinikas, vyro nepriėmė, nes jis buvo per jaunas. Tada greitosios pagalbos medikai nutarė R.S. vyrą nuvežti į Mykolo Marcinkevičiaus ligininę, kurioje jį galiausiai priėmė ir pasirūpino. Moteris klausė, kodėl greitosios medicininės pagalbos personalas nesusisiekia su ligoninėmis prieš atvežant pacientą?

  Dėl R.S. rašto kreipiausi į LR Sveikatos apsaugos ministeriją dėl greitosios medicininės pagalbos paslaugų, siekdama išsiaiškinti, ar egzistuoja tvarka, kuri užtikrina tikslingą greitosios pagalbos ekipažo vykimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

  LR Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai atsakė, kad greitosios medicininės pagalbos specialistai, nustatę sveikatos sutrikimą, turi vežti pacientą į artimiausią atitinkamo lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Kardiologijos sutrikimų turintį pacientą, koks tuo metu buvo R.S. vyras, greitosios medicininės pagalbos specialistai turėjo vežti į Respublikos lygmens ligoninę ar į Universitetinę ligoninę/kliniką. Tuo tarpu asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią pacientas yra siunčiamas dėl stacionarinių skubių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, priėmimo-skubios pagalbos skyriuje/padalinyje dirbantis gydytojas, apžiūrėjęs pacientą bei įvertinęs siuntimo duomenis, nusprendžia, ar reikia pacientą gydyti stacionare. LR Sveikatos apsaugos ministerijos raštą išsiunčiau R.S.

  G.S. kreipėsi dėl inkstų nepakankamumo ir specialiųjų poreikių statuso netekimo. 2009 m. vyro seseriai diagnozuotas inkstų nepakankamumas ir nustatytas nuolatinės priežiūros poreikis, kuris po dviejų metų buvo panaikintas. 2008 m. moteriai buvo nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, o 2009 m., pradėjus hemodializes, nustatytas jau 15 proc. darbingumo lygis. Moteris tris kartus per savaitę yra vežama į ligoninę atlikti dializę. Susilpnėjusį gebėjimą pasirūpinti savimi iš dalies kompensuodavo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, kuris nustatytas terminuotam dviejų metų laikotarpiui. Nors moters gydymo įstaiga į NDNT išsiuntė dokumentus, liudijančius blogėjančią sveikatos būklę ir Bartelio vertinimo lentelėje G.S. sesers savarankiškumą įvertino 50 balų, tačiau NDNT specialistai, skyrę moters apžiūrai vos kelias minutes, Bartelio indekso skalėje moters sveikatos būklę įvertino net 65 balais ir priėmė sprendimą nustatyti tik specialųjį transporto išlaidų kompensacijos poreikį. S.G. prašo padėti pateikti apeliacinį skundą teismui dėl NDNT komisijos priimto neadekvataus sprendimo nepaskirti specialiojo poreikio statuso jo seseriai, kuris jai labai reikalingas.

  S.G. atsakiau, kad apeliacinis skundas buvo paruoštas ir išsiųstas teismui.

  V.P. kreipėsi dėl Angiocell Plius papildo. Moteris šį brangų papildą perka savo šeimos nariui, kuris serga onkologine liga. V.P. rado mano kreipimąsi į LR Sveikatos apsaugos ministeriją dėl šio papildo, kuris Lietuvoje nenotifikuotas dėl E219 koncervanto, tačiau juo buvo prekiaujama visose vaistinėse. Moteris norėjo sužinoti, ar šis maisto papildas nėra kenksmingas sveikatai.

  Dėl V.P. klausimo kreipiausi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau - VMVT). VMVT informavo, kad 2009 metais maisto papilde „Angiocell plius“ buvo nustatytas E219 konservantas, kuris tuo metu buvo draudžiamas ir uždraudė šį papildą tiekti į rinką. 2011 metų duomenimis visos tais metais importuotos į Lietuvą minimo maisto papildo siuntos buvo saugios. 2012 metais į Lietuvą maisto papildai „Angiocell plius“ nėra importuojami.

  R. kreipėsi dėl paramos. Moteris augina du vaikus ir nedirba. R. turi įsiskolinimų už buto ir vaikų darželio paslaugas, todėl neturi pinigų sumokėti anstoliams už paslaugas dėl vaikų elementų išieškojimo. Moteris prašė padėti rasti išeitį iš susidariusios situacijos.

  R. atsakiau, kad išeitis visada yra, todėl nurodžiau visą informaciją dėl galimos socialinės pagalbos. Taip pat pasiūliau tarpininkauti dėl Maisto banko paramos maisto produktais.

  V.S. kreipėsi dėl gyvenamosios vietos. Moteris viena augina pusantrų metukų vaiką. Kadangi neturi nuosavo būsto, moteris nuomojasi kambarį. Atskaičius nuomos mokesčius moteriai lieka tik keli šimtai litų maistui. Moteris klausia, ar yra galimybė gauti ar pigiau išsinuomoti socialinį būstą Vilniaus mieste.

  V.S. nurodžiau reikalingą informaciją ir kontaktus dėl socialinio būsto gavimo Vilniaus mieste. Be to, kai kurios savivaldybės turi nuomojamą socialinį būstą, kurio nuomos kaina yra mažesnė nei komercinio būsto nuoma. Todėl moteriai patariau kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. Be to, nurodžiau informaciją, susijusią su įvairiomis socialinėmis išmokomis. Moteriai pasiūliau Maisto banko paramą maisto produktais ir nurodžiau kontaktus, kur kreiptis.

  J. kreipėsi dėl būsto problemų. Moteris augina septynis vaikus ir šiuo metu laukiasi dar vieno vaikelio. J. su vaikais ir vyru, kuris dirba nepilnu etatu, nuomojasi namą ir gauna socialinę pašalpą bei laukia eilėje dėl socialinio būsto. Moteris klausė, kaip jai pagerinti gyvenimo sąlygas ir greičiau įsikelti į nuosavą būstą. 

  J. atsakiau, kad, neturint finansinių galimybių įsigyti nuosavą būstą, lieka tik galimybė stoti į eilę dėl socialinio būsto gavimo. Moteriai pateikiau informaciją apie pajamas ir turtą, kuriam esant asmenys/šeimos gali pretenduoti į socialinį būstą. Taip pat informavau, kad kai kurios savivaldybės turi nuomojamą socialinį būstą, kurio nuomos kaina yra mažesnė nei komercinio būsto nuoma. Todėl J. pasiūliau kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

  R.B. kreipėsi dėl savivaldybei priklausančio buto privatizavimo. Moteris skundžiasi, kad kaimyninis butas bus privatizuotas, nors buto nuomininkai jame negyvena daugiau nei 10 metų. Moteris prašė patarti, kaip jai teisiškai sustabdyti šio buvo privatizavimą.

  R.B. atsakiau, kad privatizavimui reikalingos kelios sąlygos. Pirma, nuominikai turi būti bute išgyvenę ne mažiau nei trejus metus bei savivaldybei turi būti ekonomiškai nenaudinga labai nusidėvėjusį butą renovuoti. Todėl R.B. pasiūliau surinkti duomenis apie šių sąlygų netenkinimą ir kreiptis į savivaldybę su minėta informacija. Jeigu vyksta ikiteisminis tyrimas, savivaldybė turėtų sustabdyti šio buto privatizavimą.

  D. kreipėsi dėl nėščiosios teisių pažeidimų. Kai moteris pateikė darbdaviui pažymą, kad laukiasi ir negali dirbti sunkaus fizinio darbo, tada moterį iš kepėjos perkėlė dirbti į konditerijos skyrių pagalbine darbininke. Moters teigimu, darbdavys nebemoka algalapyje nurodyto atlyginimo, nesuteikia reikiamų drbo sąlygų. Moteris, klausia, ar nėščioji turi teisę į pastovias darbo valandas ar jas darbdavys gali nuolatos keisti.

  D. išsiunčiau Valstybinės darbo inspekcijos raštus dėl darbo sąlygų besilaukiančioms moterims.

  L.S. kreipėsi dėl psichologų etatų teismuose. L.S. yra psichologė ir ji domėjosi mano iniciatyva dėl kvalifikuotų psichologų etatų steigimo apygardos teismuose. Netylėk.lt tinklalapyje buvo pateiktas straipsnis šia tema. Straipsnyje minima, kad buvo pritarta 5 kvalifikuotų psichologų etatų įsteigimui, kurie turėjo būti skiriami nuo 2012 m. sausio 1 d. Neradusi informacijos apie skelbiamus konkursus psichologų etatams teismuose, moteris klausė, ar bus skiriamas finansavimas 5 kvalifikuotų psichologų etatams apygardų teismuose.

  L.S. atsakiau, kad, įsiklausius į mano siūlymus, buvo nutarta įsteigti penkių kvalifikuotų psichologų etatus apygardų teismuose nuo 2012 m. sausio 1 d. Šios pareigybės turėjo būti steigiamos tik skyrus papildomą finansavimą. Tačiau 2012 metų biudžete biudžetinėms įstaigoms buvo nurodyta sumažinti joms skiriamas lėšas, todėl teismuose buvo atsisakyta naujų 5 psichologų pareigybių finansavimo. Taigi apygardų teismuose, neturint tam skirtų lėšų, psichologų pareigybės nėra įsteigtos.

  V.M. kreipėsi dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo. Moteris dirba, o jos vaikai mokosi ir Amerikoje, ir Lietuvoje. Vaikai kelis mėnesius lanko Lietuvos mokyklą, o moteris turi verslą, kurį plėtoja Lietuvoje (gamina produkciją) ir Amerikoje (Lietuvoje pagaminta produkcija prekiauja). Moteris skundžiasi, kad negali įregistruoti savo verslo Lietuvoje, o jos vaikai negauna moksleivių pažymėjimų, nes V.M. lietuviškas pasas nėra pratęsiamas Kauno pasų poskyryje.

  V.M. atsakiau, kad LR Pilietybės įstatymo 29 str. numato, kad LR pilietybės dokumentus rengia, pilietybės klausimus pagal jiems nustatytą kompetenciją nagrinėja ir sprendžia Respublikos Prezidentas, Pilietybės reikalų komisija, LR Vidaus reikalų ministras, LR Vyriausybės įgaliota institucija ir Vilniaus apygardos administracinis teismas. Moteriai pasiūliau kreiptis į LR Vidaus reikalų ministrą, kuris priima sprendimus dėl LR pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.

  R.Š. kreipėsi dėl krūties vėžio tyrimų jaunai moteriai. Moters 24 metų dukra aptiko guzelį krūtinėje. Kadangi dukra studijuoja ir dirba Londone, sveikatos draudimą turi ir Lietuvoje, ir Anglijoje. Moteris ieškojo galimybių, kaip Lietuvoje per Velykų atostogas jos dukra galėtų pasitiktinti dėl krūties vėžio. Moters teigimu, galimybių yra, tik jos yra mokamos arba tenka ilgiau laukti. Moteris klausė, kaip pasitikrinti dėl krūties vėžio, jei negali mokėti didelių sumų tyrimams mamografu arba negali ilgai laukti.

  R.Š. atsakiau, kad statistiškai krūties vėžys moterims iki 30 metų pasitaiko itin retai. Dažniausiai ši liga nustatoma 55-65 metų moterims. Jei yra pakitimu ar apčiuopiamas guzelis, šeimos gydytojas ar ginekologas moteris iki 40 metų siunčia echoskopijos tyrimams. Jaunoms moterims tyrimas mamografu yra neefektyvus ir neinformatyvus. Todel moteriai pasiūliau dukrą nukreipti pas ginekologą ar šeimos gydytoją ir paprašyti siuntimo echoskopijos tyrimui, kuriam atlikti eilių nėra ir mokėti nereikėtų.

  V.D. kreipėsi dėl klevo lapo, klijuojamo ant transporto priemonės, kurią vairuoja dviejų metų vairavimo stažo neturintys asmenys. Moteris skundžiasi naujais Kelių eismo taisyklių pakeitimais, kurie nuo 2012 m. balandžio 1 d. sumažino klevo lapo dydį iki matmenų:  kvadrato kraštinės ilgis – nuo 100 mm iki 150 mm, apvado plotis – 1/10 kraštinės ilgio.

  Dėl V.D. prašymo kreipiausi į LR Susisiekimo ministeriją su prašymu pateikti paaiškinimą, dėl kokių priežasčių buvo nuspręsta pamažinti klevo lapo ženklo matmenis.

  J.Z. kreipėsi dėl vaikų darželio renovacijos. Moteris yra vieno Vilniaus miesto vaikų darželio direktorė. Ji teigė, kad prieš šešis metus, kai atėjo dirbti į šį darželį, jis buvo apleistas, tačiau darželio kolektyvo ir tevėlių pastangomis darželis buvo nuolatos remontuojamas. 2011 metais Vilniaus savivaldybė darželiui skurė papildomas lėšas fasado atnaujinimui. Parengus techninį projektą, šiais metais turėjo prasidėti remonto darbai, tačiau netikėtai buvo pranešta, kad nebėra remontui skirtų lėšų. J.Z. prašė padėti išsiaiškinti, kodėl nebėra remontui skirtų lėšų.

  J.Z. atsakiau, kad kreipiausi į Vilniaus miesto savivaldybę, kad ši pateiktų paaiškinimą dėl susidariusios situacijos.

  I.L. kreipėsi dėl pagalbinio apvaisinimo. Moteriai - 38 metai, todėl jai sunku natūraliai pastoti. I.L. tikėjosi, kad Seimas priims įstatymą dėl pagalbinio apvaisinimo ir bus kompensuojama dalis šios procedūros. Jauna šeima turi finansinių įsipareigojimų, todėl negali skirti didelės sumos pagalbinio apvaisinimo procedūrai. Moteris klausė, ar pagalbinio apvaisinimo įstatymas gali būti priimtas, ar jiems teks ilgą laiką taupyti, norint susilaukti vaikelio.

  I.L. atsakiau, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymas yra įtrauktas į šio pavasario Seimo darbų programą, tačiau asmeniškai labai abejoju, ar užteks politinės valios ir atsiras daugiau Seimo narių, kurie išdrįs palaikyti šio klausimo įtraukimą į darbotvarkę bei svarstyti tokį jautrų klausimą prieš rinkimus. Visad palaikiau ir palaikysiu nevaisingas šeimas ir jų siekį susilaukti vaiku, todėl tikėkimės, kad kada nors įstatymas bus priimtas.

  E. kreipėsi dėl Paplaujos tilto Užupyje. Moteris informavo, kad 2011 metų rudenį kažkas nuardė geros būklės krantinę ir išsivežė krantinės akmenis. E. prašė padėti išsiaiškinti, kas taip padarė ir kada krantinė bus atstatyta.

  E. informavau, kad šį skundą persiunčiau Vilniaus miesto savivaldybei, kuri atliks tyrimą.

  I.S. kreipėsi dėl 2 procentų paramos. Vyras nuoširdžiai susirūpino nevyriausybinių organizacijų nepasiekiančiais pinigėliais, kurių Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - VMI) nepervedė dėl 10 litų ribos. I.S. mano, kad nepelno siekianti organizacija galėtų bylinėtis su VMI dėl nepervestų pinigų, tačiau šioms organizacijoms yra sunku gauti informaciją apie paramą, nes ji yra gyventojo pajamų deklaracijoje, kuri yra slaptas dokumentas.

  I.S. atsakiau, kad tikrai sunku sužinoti kieno pinigai nepasiekė pinigų gavėjo, nebent pats pajamas deklaruojantis asmuo kreiptųsi į teismą ir taip būtų sukurtas precedentas. Be to, esu užklaususi Finansų ministerijos, kaip ir kada paramos gavėjų sąskaitas papildys dėl 10 litų ribos nepervesti pinigai. Finansų ministerija šiuos pinigus žadėjo pervesti iki lapkričio 15 dienos.