„Netylėk.lt“ kasdien sulaukia šiame tinklalapyje užpildytų ir atsiųstų problemų. Dažniausiai jos susijusios su socialiniu būstu, kūdikių besilaukiančių moterų problemomis darbe, smurtu prieš moteris, socialinėmis išmokomis bei greitosiomis paskolomis.  

 

  R. kreipėsi dėl psichologinio darbdavio spaudimo. Būsimoji mama darbdaviui pranešė, kad ji laukiasi, ir paprašė leidimo į darbo vietą atsinešti šildytuvą. Moteris dirba rūbų rūšiuotoja sandėlyje. Darbdavys nėščiajai pareiškė, kad ji dirba neproduktyviai ir pasiūlė jai greičiau išeiti dekretinių atostogų. Kitą dieną darbdavys moterį perkėlė į šiltesnę patalpą, kurioje ji rūšiuoja kojines. Tačiau moteriai reikia pasverti 10 kg maišus su kojinėmis, juos užkeliant ant svarstyklių. Gydytojas uždraudė moteriai kilnoti sunkius daiktus, tačiau dėl įtampos darbe ji bijo darbdaviui pasiskųsti. Moteris klausė, kas ją galėtų apginti.

  Kadangi moteriai svarbūs du aspektai, pirmas, jos, kaip būsimos mamos, ir jos vaikelio sveikata, antras, moters darbo garantijos, pasiūliau jai remtis DK nuostatomis, siekiant palengvinti bendravimą su darbdaviu ar ginant savo teises teisme. 

  Pirma, sunkus kilnojimas ir darbo vietos temperatūra nėra tinkamos sąlygos nėščiai moteriai, todėl remiantis DK 278 str. 1 d. nėščių moterų negalima įpareigoti dirbti esant tokioms sąlygoms, kurios gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Taigi darbdavys privalo nustatyti galimą darbo poveikį nėščios sveikatai, kad apsaugotų nuo pavojaus. Nesant galimybėms nėščios perkelti į saugesnę darbo vietą, nėščiai moteriai jos sutikimu suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų ir jų metu mokamas jai priklausantis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (DK 278 str. 5 d.).

  Antra, kadangi būsimoji mama dėl darbdavio veiksmų jaučia spaudimą išeiti iš darbo, nes, pasak jo, moteris dirba neproduktyviai, moteriai siūliau remtis DK 132, 146, 150, 154, 161, 162, 229 straipsniais, kurie reglamentuoja, kad su nėščia moterimi negali būti nutraukta darbo sutartis, be jos sutikimo draudžiama skirti viršvalandžius ar darbą naktimis, švenčių dienomis ir pan. Taip pat ji gali reikalauti dėl didelio darbo krūvio nustatyti darbą ne visą darbo dieną ar ne visomis savaitės dienomis.

 

  Nėščia moteris kreipėsi dėl pamaininio darbo. Moteris dirba pamaininį darbą, kuriame dažnai iš pirmos pamainos, kuri prasideda nuo 6 val. ir tęsiasi iki 14 val., reikia eiti į antrą pamainą, kuri prasideda nuo 14 val. ir tęsiasi iki 22 val., o kitą dieną vėl grįžti į pirmą pamainą. E. teiraujasi, ar galima taip dirbti ir kur jai kreiptis.  

  E. atsakiau, kad LR Darbo kodeksas nenumato konkrečios normos, garantuojančios teisę nėščiai moteriai pasirinkti darbo pamainos laiką, tačiau nėščiai moteriai draudžiama skirti viršvalandinius darbus be jos sutikimo.

  Be to, nėščių moterų negalima įpareigoti dirbti esant tokioms darbo sąlygoms, kurios gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Darbdavys nustatęs galimą neigiamą poveikį privalo imtis laikinų priemonių tokiai rizikai pašalinti. Tačiau nustatyti, ar asmuo gali atlikti pavestą darbą nepakenkdamas savo ir būsimo kūdikio sveikatai, gali tik gydytojas.

  Todėl moteriai rekomendavau kreiptis į gydytoją, kuris įvertinęs jos sveikatos būklę, nustatytų, ar  dirbamas darbas gali turėti neigiamą poveikį. Tada darbdavys turėtų perkelti moterį į kitą darbą (darbo vietą), neturintį neigiamo poveikio ar moters sutikimu suteikti atostogas iki nėštumo ir gimdymo atostogų ir jų metu mokėti jai priklausantį vidutinį mėnesinį darbo užmokestį.

 

  Moteris kreipėsi dėl vaiko priežiūros atostogų. Mama nurodė, kad į vaiko priežiūros atostogas išėjo iki 2011 m. liepos 1 d. pakeitimų, o vaikui šiuo metu yra 13 mėnesių. Moteris dėl asmeninių priežasčių planuoja nutraukti vaiko priežiūros atostogas ir grįžti į darbą. Ji klausė, ar gali jos sugyventinis, kurio pavarde vaikas įregistruotas, nuo 2012 m. vasario mėnesio išeiti tėvystės atostogų ir gauti išmokas iš Sodros. 

  Dėl moters klausimo kreipiausi į Valstybinio socialinio fondo valdybą (Sodra), kurie informavo, kad teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų, apdraustas ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Todėl tėvas gali išeiti tėvystės atostogų. Teisę į tėvystės pašalpą Sodra nustatys pagal vyro socialinio draudimo stažą, o pašalpos dydį pagal jo gautas draudžiamąsias pajamas.

 

  Ž.G. kreipėsi dėl diskriminacijos darbe. Moteris po dviejų metų dekretinių atostogų grįžo į darbą. Dirbant įmonėje kelių mėnesių laikotarpyje Ž.G. teko 5 kartus paimti nedarbingumo pažymėjimą dėl vaiko ir savo ligų. Moteris dirba įmonės priimamajame, kur žiemą yra vos 10 laipsnių šilumos. Darbdavys dėl dažno nedarbingumo pažymėjimų ėmimo moterį apkaltino nenoru dirbti ir motyvacijos stoka. Dabar Ž.G. bijo atsiprašyti iš darbo dėl asmeninių priežasčių, nes darbe jaučia psichologinį spaudimą. Moteris klausė, ar dirbanti mama yra ginama įstatymo, ar ji turi teisę atsiprašyti iš darbo dėl sergančio vaiko.

  Ž.G. atsakiau, kad, pirmiausia, reikia atvirai pasikalbėti su vadovu dėl savo padėties įmonėje. Darbdavys negali diskriminuoti ar kitaip žeminti asmens dėl imamų nedarbingumo pažymėjimų ar dėl to, kad augina mažametį vaiką.

  Kadangi moteriai tenka dirbti tik 10 laipsnių temperatūroje, dėl ko kenčia moters sveikata, moteris turi teisę darbdavio reikalauti sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Jei darbdavys nesudaro tokių darbo sąlygų, moteris turi teisę rašytiniu skundu kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.

  Be to, Ž.G. atsakiau, kad LR Darbo kodeksas nustato tam tikras darbo teisių apsaugos garantijas, pavyzdžiui, darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų, suteikiamos nemokamos atostogos iki 14 dienų, darbuotojams auginantiems du vaikus iki 12 metų , suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų – dvi dienos per menesį, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

 

  V. kreipėsi dėl skyrybų ir patiriamo smurto. Moteris yra susituokusi su lietuviu ir augina 9 mėnesių sūnų. Moteris su šeima gyvena Anglijoje ir nori skirtis su vyru, tačiau vyras naudoja psichologinį ir fizinį smurtą bei grasina neatiduoti vaiko. Šiuo metu moteris nedirba ir nežino, kur kreiptis pagalbos svetimoje šalyje. Moteris klausė, kas jai gali padėti išsiskirti ir neprarasti vaiko. 

  V. atsakiau, kad kreipiausi į moterų organizacijas Lietuvoje su prašymu pagelbėti ir patarti. Ši organizacija su moterimi susisiekė el. paštu.

 

  S.G. kreipėsi dėl įsiskolinimo už greituosius kreditus. Moteris į mane kreipėsi dar vasarą, tada aš jai nurodžiau, kaip reikia elgtis su greitaisiais kreditais. Šiuo metu moterį greitųjų kreditų įmonės yra padavę į teismą ir ji yra kaltinama pagal BK 186 str. dėl turtinės žalos padarymo apgaule. S.G. šiuo metu nedirba ir prašo padėti jai surasti advokatą.

  S.G. nurodžiau LR baudžiamojo proceso kodekso ištrauką, kurioje aprašyta asmens teisė turėti gynėją, ir atsakiau, kad gynėją moters pavedimu jai pakviesti gali bet koks asmuo (tėvai, pilnamečiai vaikai, pažįstami asmenys). Taip pat kreipiausi į VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinika“ dėl pagalbos S.G., tačiau jie neatstovauja baudžiamosiose bylose.  

 

  Moteris kreipėsi dėl greitųjų kreditų. I. iš greitųjų kreditų įmonės paėmė 1000 lt paskolą. Po kurio laiko ji gavo laišką, kuriame nurodytas įsiskolinimas jau buvo 1500 lt ir nurodyta, kad suma turi būti apmokėta per 7 dienas arba bus išieškota per teismą. Moteris su greitųjų kreditų įmone nesusisiekė, nes laukė, kol ši įmonė kreipsis į teismą. Po metų greitųjų kreditų įmonė atsiuntė kitą laišką jau su 2900 lt skola. Moteris klausė, ar greitųjų kreditų įmonė turi teisę nesikreipusi į teismą palūkanas skaičiuoti toliau.  

  Moteriai atsakiau, kad vartojimo kreditą suteikusi bendrovė turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į teismą. Jeigu įspėjusi apie kreipimąsi į teismą, bendrovė to nepadarė, tai neatima jos teisės kreiptis į teismą vėliau. Taip pat atkreipiau dėmesį, kad kreipimasis į teismą pats savaime nesustabdo palūkanų ir delspinigių skaičiavimo.  

 

  I.G. kreipėsi dėl antstolių reikalaujamos skolos už tėvų nesumokėtus mokesčius. Moteris nuo 14 metų gyveno su močiute, nes tėvai buvo asocialūs, tačiau visą laiką jos gyvenamoji vieta buvo deklaruota ten, kur gyveno jos tėvai. Kadangi tėvas miręs, o motina nedirba, teismas skolą sumokėti priteisė I.G. Moteris kreipėsi į teismą, įrodinėjo, kad su tėvais negyvena, tačiau bylą pralaimėjo. 

  I.G. atsakiau, kad pasitelkus nemokamą teisininko pagalbą (kreiptis į Vilniaus savivaldybę, VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinika“ ir pan.) reikia nutartį apskųsti, o jei skundo pateikimui terminas praėjo, reikia bandyti atnaujinti procesą.

  Praėjus kiek laiko moteris parašė dar vieną laišką, kuriame nurodė, kad nutartį apskundė Atskiruoju skundu, tačiau teismas nutartį paliko nepakeistą. Šio sprendimo moteris neapskundė, nes teismo nutartis buvo išsiųsta jos motinos adresu ir apie šią nutartį ji sužinojo per vėlai.

  Kreipiausi į teisininkus, kurie, pasidomėję I.G. atveju, konstatavo, kad I.G. byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta 2011 m. liepos 1 d. ir teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl vienintelė išeitis, praleidus terminą kasaciniam skundui pateikti, yra prašyti termino atnaujinimo dėl svarbių priežasčių (prašymą dėl termino atnaujinimo dar galima paduoti iki 2012 m. liepos 1 d.), pavyzdžiui, I.G. nežinojo apie paskutinį priimtą sprendimą, liga ar kitos aplinkybės. Tokiu atveju, advokatų teigimu, dar galima surašyti prašymą ir tikėtis palankaus teismo sprendimo dėl praleisto termino paduoti kasacinį skundą atnaujinimo. Teisininkai rado tinkamų argumentų ir šiuo metu ruošia ieškinį.

  

  J.A. kreipėsi dėl antstolių išieškomo įsiskolinimo. Moteris buvo laiduotoja, įmonei perkant automobilį. Įmonei nesumokėjus įsiskolinimo, teismo sprendimu moteris liko skolinga už įsigytą automobilį. Todėl darbdaviai, antstolio reikalavimu, iš moters atlyginimo išskaičiuoja po 20 procentų. Pagal civilinio kodekso 668 str. išeiškojimo negalima nukreipti į sumą, neviršijančią 1 MMA. Moters atlyginimas šiuo metu yra 200 lt per mėnesį. J.A. klausė, ar tai yra teisėta.

  J.A. atsakiau, kad LR Civilinio proceso kodekso 668 straipsnyje minimo išieškojimo negalima nukreipti į sumą, t.y. fiziškai pas skolininką esančią pinigų sumą, kuri neviršija 1 MMA.

  Tačiau kartu su 668 straipsniu taikomi ir kiti  kodekso straipsniai, tarp jų ir 736 straipsnis, nustatantis išskaitų dydį. 736 str. nurodyta, kad iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma po dvidešimt procentų, kol bus visiškai padengta išieškoma suma.

  

  I.T. kreipėsi dėl intensyvaus eismo darželio-lopšelio teritorijoje. Darželio teritorijoje rytais vyksta intensyvus eismas, kuris yra pavojingas vaikų sveikatai ir gyvybei. Tėvai kreipėsi į darželio vadovybę, skambino į policiją, rašė raštus į savivaldybę, Susisiekimo ministeriją, tačiau atsakymas buvo daugmaž toks: "Tada, kai kurį nors vaiką suvažinės, tada ir spęsime". Mama nenori, kad tas suvažinėtas vaikas būtų jos, todėl kreipėsi pagalbos.

  Dėl I.T. laiško kreipiausi į savivaldybę, seniūniją ir į darželio vadovybę. Ne iš karto, tačiau institucijų pažadas pastatyti ženklą – VAIKAI – buvo įvykdytas. Darželio vadovybė taip pat ėmėsi veiksmų, pradėjo griežčiau prižiūrėti vartus ir tvarką, įvažiuojant į darželio teritoriją.

  

  J.Č. kreipėsi dėl socialinės pašalpos negavimo. Mama augina du nepilnamečius vaikus ir darbo pilnu etatu susirasti negali. Šiuo metu moteris dirba 0,25 etato, todėl jai iki 2012 m. sausio 1 d. buvo skiriama socialinė pašalpa ir įvairios kompensacijos. Pagal naujai įsigaliojusį tėvystės nustatymo įstatymą moteris pašalpos nebegauna, nes pirmojo moters vaiko tėvystė nėra nustatyta. Mama su dviem vaikais šiuo metu gyvena iš kelių šimtų litų pajamų.

  J.Č. atsakiau, kad išeitis visada yra, tik reikia žinoti, kur kreiptis, todėl nurodžiau internetinę nuorodą su visų pašalpų sąrašu ir kita susijusia informacija. Dėl patiriamo nepritekliaus, susisiekiau su „Maisto banku“ dėl paramos maisto produktais.

 

  L.P. kreipėsi dėl materialinės pagalbos. Moteris viena augina tris vaikus. Šeimos pajamos yra mažos, o pinigų reikia vaistams, komunalinėms paslaugoms, vaikų drabužiams ir pan. Moteris prašė materialinės pagalbos.  

Kreipiausi į žmones, kurie galėtų atiduoti savo vaikų nebenešiojamus drabužėlius, avalynę, dviratį ar pagelbėti, nuperkant malkų, skalbimo miltelių ir kt. priemonių.

  

  M.B. kreipėsi dėl socialinio būsto. Vyras su motina gyvena socialiniame būste, kuris yra avarinės būklės. Vyras kreipėsi į savivaldybę, prašydamas būsto remonto, tačiau savivaldybė per aštuonerius metus sugebėjo pasirūpinti tik bendros visam namui kanalizacijos atvedimu. M.B. prašė savivaldybės, kad ji pakeistų socialinį būstą ar įvestų atskirą kanalizaciją jų butui, tačiau savivaldybė šiems prašymams įgyvendinti neturi pinigų. Vyras klausė, ar yra kokia kita įstaiga be savivaldybės, kuri rūpinasi socialiniais būstais.  

  M.B. atsakiau, kad kreipiausi į Šakių rajono savivaldybę dėl galimybės pagerinti jo ir jo motinos gyvenimo sąlygas, suteikiant kitą būstą ar padarant turimo būsto remontą. Savivaldybė atsakymą persiuntė M.B.

  Be to, vyrą informavau, kad pagal teisės aktus iš avarinės būklės savivaldybės pastatų gyventojai iškeldinami, suteikiant jiems kitas patalpas. Jeigu atliekamas būtinas kapitalinis remontas, kitos patalpos suteikiamos laikinai. Todėl dėl pastato avarinės būklės pripažinimo M.B. pasiūliau kreiptis į Šakių rajono savivaldybę ir į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos struktūrinį padalinį.

   

  Jauna Vilniaus mokyklos mokytoja kreipėsi dėl kopijavimo sąlygų mokykloje. Mokytoja už savo asmenines lėšas turi sau ir mokiniams spausdinti, šviesti metodinę literatūrą, uždavinių sąlygas ir kt. medžiagą. Moteris klausė, ar tokios sąlygos yra normalios.

  Kreipiausi į Vilniaus savivaldybę su prašymu pateikti informaciją dėl kopijavimo sąlygų ir taisyklių mokyklose. Išsiunčiau mokytojai savivaldybės atsakymą su patarimais, kaip spręsti mokykloje susidariusią situaciją.

 

  S.R. kreipėsi dėl narkotikų gaminimo daugiabučiame name. Moters manymu, viename iš butų gyvenantys asmenys gamina narkotikus. Apie šią situaciją yra rašęs vienas laikraštis, taip pat informacija nusiųsta ir generaliniam komisarui bei prokurorui. Moteris klausė, kur dar galima kreiptis pagalbos.  

Pagal S.R. prašymą kreipiausi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, Kauno rajono savivaldybės administraciją bei Kauno visuomenės sveikatos centrą. Atsakymus pateikiau S.R. Taip pat atkreipiau dėmesį, kad moteris greta tų institucijų, į kurias jau kreipėsi, gali dar kreiptis į Kauno rajono savivaldybės administraciją dėl neteisėto gyvenamųjų patalpų naudojimo komercinei veiklai, t.y. ne pagal paskirtį, bei į policiją dėl viešosios rimties trikdymo pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 str.