Įstatymo užkarda mažylio kelyje į garsų pasaulį (papildyta)
2010 03 09
2010 sausį, portale lrytas.lt paskelbus apie vienerių metų Kornelijaus iš Lazdijų raj. bėdas, – berniukas negali matyti ir girdėti - daugybė geros valios žmonių iš Lietuvos ir užsienio paaukojo mažyliui 105 tūkstančius litų klausos implanto operacijai ir reabilitacijai. Tai nepaprastai jaudinantis ir gražus tarpusavio supratimo ženklas bei įrodymas, kad gerumo mumyse yra daug. Norintys prisidėti prie šios labdaros akcijos, berniuko operacijai aukoja į specialią banko sąskaitą.
Kaip gali būti, jog valstybė mažam jos nariui visiškai negali padėti, jog jo gyvenimo kokybė turi priklausyti nuo geros valios žmonių?
Peržiūrėjus šūsnį dokumentų, buvo matyti, jog Kornelijui medikų rekomenduotas specialus kochlearinis implantas (elektroninis klausos reabilitacijos įrenginys, chirurginiu būdu įsriegiamas į vidinę ausį ir veikiantis klausos nervą elektriniais impulsais) vaikams iki 18 metų kompensuojamas jau nuo 2004-ųjų metų. Tiesa, iš pradžių buvo kompensuojama 38 850 lt suma, nuo 2006-ųjų metų – 42 tūkst. suma. O nuo 2009 m. gruodžio kompensuojama 54 100 suma (įskaitant pridėtinės vertės mokestį) – būtent tokia yra bazinio implantų komplekto kaina. Pacientas visada gali pasirinkti PSDF biudžeto lėšomis perkamą implantą. Jei pacientas ar jo tėvai vietoj kompensuojamojo pasirenka brangesnį kochlearinį implantą, turi sumokėti kainų skirtumą.
Kiek iš viso vaikų šiuo metu laukia tokios operacijos, Valstybinės ligonių kasa mums negalėjo atsakyti, tačiau paaiškino tvarką: ligoninė, kurioje bus atliekama operacija, kreipiasi į ligonių kasą, o ši per 20 dienų duoda atsakymą ir tuomet su šiuo atsakymu ligonis per 3 mėnesius turi kreiptis į ligoninę (Lietuvoje tokių ligoninių dvi – Kauno Medicinos Universiteto klinikos bei Vilniaus Universitetinė Santariškių ligoninė). Šiuo metu apie 20 asmenų jau yra išduoti dokumentai, kad jiems atlikus operaciją bus kompensuota bazine kaina, tarp jų - ir vienerių metukų Kornelijui.
Kadangi Kornelijus ne tik negirdi, bet ir nemato, tėveliai norėjo kuo geresnės kokybės implanto, kurio kaina Lietuvoje - 78 000 litų, todėl susidariusį skirtumą – apie 25 000 litų, jiems teko sumokėti papildomai iš paaukotų pinigų. Likusius pinigus, kurie paaukoti į asmeninę šios šeimos sąskaitą, tėveliai skirs berniuko reabilitacijai.
Paaukotos lėšos ir mokestinės prievolės
Iš pradžių Balčių šeima iš Valstybinės mokesčių inspekcijos Lazdijų skyriaus gavo teorinę informaciją, kad nuo Kornelijaus operacijai paaukotos sumos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Valstybinei mokesčių inspekcijai jiems reikės sumokėti 15 procentų pajamų mokestį. Įstatyme aiškiai nurodytas atvejų sąrašas, kada galima nemokėti pajamų mokesčio, ir Kornelijaus tėveliai, deja, į jį nepatenka. Šis mokestis netaikomas tik bažnytinėms ir politinių partijų aukoms.
Vis dėlto, įvertinus visas aplinkybes, didžiulį visuomenės pasipiktinimą ir vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais, išimties tvarka nuo mokesčio buvo atleista ir Kornelijų auginanti Balčių šeima.

Jei lėšų rinkimas būtų organizuotas per paramos statusą turinčią įstaigą ar labdaros fondą, gautos lėšos nebūtų apmokestintos. O jei įstaiga, per kurią renkamos lėšos, dar būtų ir PVM mokėtoja, tai būtų sutaupyta ir PVM suma, jei paslaugos ar prekės, kurioms naudojami paaukoti pinigai, būtų apmokestintos pridėtinės vertės mokesčiu. Prieš pradedant organizuoti paramą kitiems ar patiems bandant pritraukti kilniems tikslams lėšų, būtina išsiaiškinti, kiek ir kokių mokesčių reikės sumokėti bei pasirinkti patį efektyviausią ir skaidriausią paramos rinkimo kelią.
Labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ pateikė siūlymą - panašiems į Kornelijaus atvejams pajamų mokesčio įstatyme taikyti mokestinę išimtį. Tai išties puiki iniciatyva, tačiau tuo pačiu ir pavojinga, nes ja gali bandyti pasinaudoti ir piktų kėslų turintys asmenys, todėl bendromis jėgomis bandysime ieškoti geriausio sprendimo. Įstatymą pakeisti ar išimtis pritaikyti nėra taip sunku, kaip sudėtinga pakeisti požiūrį į labdarą, jog viskas būtų skaidru, aišku ir sąžininga.
Paaukotų lėšų apmokestinimą nustatanti tvarka galioja jau aštuonerius metus. Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko M.Kaseliausko paklausėme, kiek per 2009 metus pasitaikė panašių į Kornelijaus atvejų – kai Valstybinei mokesčių inspekcijai teko vadovautis ne sausu įstatymo žodžiu, o protingumo ir teisingumo kriterijais bei individualiai įvertinti: ar į didžiulę nelaimę patekusio ar negalią turinčio žmogaus sąskaiton, o ne per labdaros ir paramos organizacijas, suaukotas paramos lėšas apmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu, ar atleisti nuo šios mokestinės prievolės? -Sulaukę atsakymų iš VMI, būtinai paviešinsime juos www.netylek.lt
2010 07 09 Netylek.lt pasiekė džiugi žinia, kad Kornelijui jau atlikta kochlearinė implantacija, o gerų žmonių suaukotos lėšos Kornelijaus operacijai nebuvo apmokestintos. Tėveliai labai džiaugiasi, jog berniukas po operacijos jau pradeda girdėti ir tai skatina bendrą vaiko vystymosi raidą.

Mažyliui Ridui jau atlikta kochlearinė implantacija!
Vienerių metukų Ridas labai nori bendrauti, tačiau iki kochlearinės implantacijos klausai atstatyti jis negalėjo išmokti kalbos, nes negirdėjo mus supančio pasaulio. Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Otorinolaringologijos skyriaus gydytojai 2010 03 20 Ridui Kryžanauskui nustatė gilaus laipsnio neurosensorinį klausos pažeidimą ir rekomendavo kuo greičiau atlikti kochlearinę implantaciją klausai atstatyti.
Kaip ir Kornelijaus iš Lazdijų raj. tėveliai, Rido Kryžanausko tėvai savo negirdinčiam mažyliui taip pat norėjo nupirkti ne bazinės komplektacijos kochlearinį aparatą, o pažangesnę, kokybiškesnę ir patogesnę kochlearinio implanto sistemą su užausiniu kalbos procesoriumi, kuri implantuojama visam gyvenimui, padeda girdėti kokybiškesnius garsus, lengviau programuojama.
Ligonių kasos apmokėjo dalį sumos - 54 100 lt., o Rido tėveliams teko prašyti geros valios žmonių paramos, kad galėtų primokėti trūkstamą sumą. Nors tikėtasi, kad operacija bus atlikta birželį, ją teko paankstinti ir Ridui Kryžanauskui implantacija buvo atlikta gegužę. Pasak docento E. Lesinsko, operacija pavyko puikiai, prabėgus mėnesiui po operacijos, berniukui buvo pajungta išorinė implanto dalis - procesorius. Šiuo metu kaip tik prasidėjo abilitacija - Ridas mokosi girdėti!
Šis aukų rinkimas taip pat buvo organizuojamas ne per paramos statusą turinčią įstaigą ar labdaros fondą, tačiau pasimokius iš Kornelijaus istorijos, buvo iškart kreiptasi konkrečių patarimų ir konsultacijų į Valstybinės mokesčių inspekcijos Švietimo ir konsultavimo skyriaus specialistus.

Vien per pirmąją aukų rinkimo savaitę geri žmonės į Rido sąskaitą buvo paaukoję apie 14 000 litų. Berniuko tėveliai dėkoja visiems už paramą ir palaikymą.
Rido tėvelių Ritos ir Ryčio Kryžanauskų kontaktiniai duomenys:
tel.: 8620 52823, 8614 70356,
krytis@gmail.com
2011 m. sausį paskelbtas dar vienas pagalbos prašymas - vienerių metukų Valdonė iš Elektrėnų taip pat laukia kochlearinės implantacijos operacijos, nes nuo gimimo negirdi abiem ausytėm. VUL Santariškių klinikų gydytojų konsiliumas įvertinęs tyrimų duomenis nustatė, kad dėl esamo kurtumo mergaitei progreso klausos aparatais nėra, todėl 2011 m. vasarį numatė atlikti kochlearinės implantacijos operaciją. Mergaitei reikalingas implantas kainuoja 100 000 Lt. Valstybinė ligonių kasa kompensuoja apie 55 000 Lt, todėl Valdonės tėveliai kreipėsi pagalbos į geros valios žmones padėti skubiai surinkti lėšų, kad įstengtų sumokėti skirtumą - apie 45 000 Lt.
Svarbu! Apie kochlearinius aparatus:
Pagal naujai patvirtintus padidintus apmokėjimo įkainius paremtus bazine kaina – tai yra, jog pacientui nereikėtų nieko primokėti, jei jį tenkina bazinė komplektacija: kochlearinis implantas 54 100 Lt (anksčiau 42 000 Lt) BAHA įsriegiamas kaulinis implantas – 22 000 Lt (anksčiau tiek pat), atsarginis kochlearinio implanto procesorius – 14 700 Lt (anksčiau 12 000 Lt)), atsirado naujovių. Nuo šiol bus kompensuojama – vidurinės ausies klausos sistemos „Vibrant Soundbridge“ bazinė kaina – 39 900 Lt (į nurodytą kainą jau įskaičiuotas PVM (5proc.)).
O taip pat, jei iki 2009 metų gruodžio implantai buvo kompensuojami tik vaikams iki 18 metų, dabar dėl jų gali kreiptis ir suaugusieji.
Kochlearinius aparatus Lietuvoje parduoda dvi įmonės: UAB "Surdotechnika" IR UAB "Medicus Audiology".

Kainoraštis

Kainoraštis
Operacijos atliekamos Kauno Medicinos Universiteto klinikose bei Vilniaus Universitetinėje Santariškių ligoninėje. Už pačią operaciją papildomai mokėti nereikia, paslaugą finansuoja Valstybinė ligonių kasa.
Tiek bazinės komplektacijos, tiek brangesniems įrenginiams, per metus prireiks skirti dar apie 1000 litų baterijoms.
Implantą prireiks sistemingai programuoti. Pirmasis programavimas atliekamas po transplantacijos operacijos praėjus maždaug mėnesiui, antrasis - dar po 2 savaičių, o vėliau girdimumas kas trys mėnesiai palaipsniui stiprinamas. Paprastai, kuo mažesnis pacientas - tuo intensyvesnė priežiūra ir kontrolė vyksta pirmaisiais metais po operacijos, o vėliau jau pakanka kontrolės kas 3-6 mėnesius. Implanto programavimas trunka apie valandą. Kuo pažangesnė sistema - tuo greičiau ir lengviau ją sureguliuoti ir programuoti. Aparatą pavyksta sureguliuoti greičiau, jei vaikas turi tik klausos negalią ir nėra kitų papildomų negalių.
Implantas - visam gyvenimui. Pasak specialistų, nėra žinoma atvejų, kad būtų prireikę jį keisti, ar būtų pasireiškusi atmetimo reakcija.
Kalbos ir klausos reabilitacijos procesas yra labai ilgas. Kochlearinį implantą naudojančio vaiko reabilitacija taps kasdienio gyvenimo dalimi, tik tėveliams prireiks išmokti naudotis įvairiomis įgūdžių, gebėjimų lavinimo strategijomis, technikomis ir būdais. Paprastai vienas iš tėvelių kartu su vaikučiu ilgą laiką ir reguliariai lankosi užsiėmimuose, dienos centruose, kur su surdopedagogu ir kitais specialistais lavinama vaiko kalba ir klausa, taip pat laukia ir ilgas, atkaklus kasdienis darbas namuose.
Iki 2009 -ųjų, kol Valstybinė ligonių kasa finansuodavo tik dalį bazinės komplektacijos kochlearinio implanto kainos, o likusią dalį sumos turėdavo padengti tėveliai, šeimos sulaukdavo bendrovės "Omnitel" paramos. Dvidešimties klausos negalią turinčių vaikų operacijoms ir reabilitacijai buvo paaukota daugiau kaip pusė milijono litų.

Apskaičiuota, kad Lietuvos poreikis – apie 30 implantacijų per metus vaikams. Šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai per metus atliekama apie 20 kochlearinių implantacijų.
Kodėl 60-80 proc. tėvų renka papildomas lėšas implantui, jei Valstybinė ligonių kasa kompensuoja visą bazinės komplektacijos implanto kainą?
Kochlearinis implantas, kurio visą kainą (54 100 Lt) kompensuoja Valstybinė ligonių kasa, iš esmės yra tinkamas ir užtikrintų klausos ir kalbos įgūdžių vystimąsi, tačiau tik santykinai pakankamas vaikų klausos reabilitacijai. Šie implantai yra senos kartos, iš principo pasenusios technologijos, Vakarų Europos šalyse nebenaudojami. Šiuo metu jau yra atsiradę 2 naujesnių kartų implantai, kurie kainuoja apie 80 000 -100 000 Lt.
Skirtumas tarp pigiausio ir vidurinės kartos implantų - labai didelis
Pasak VUL SK ANG centro direktoriaus Eugenijaus Lesinsko, su pigesniu, Valstybinės ligonių kasos kompensuojamu, implantu mažieji pacientai galės susišnekėti ir patys išmoks kalbėti, tačiau niekada nesupras, kas yra muzika, sunkiai susišnekės telefonu, nesupras televizijos ir radijo garso. Kadangi aparatas implantuojamas visam gyvenimui, tėvai stengiasi suteikti vaikui kuo pilnavertiškesnį gyvenimą ir įsigyti modernesnį aparatą.
Anot specialistų, skirtumas tarp senos kartos kompensuojamo ir naujesnių kartų aparatų yra garso kokybė. Su pigiausiu implantu vaikas gali gerai suprasti vieno asmens kalbą arba tylioje aplinkoje šnekančių kelių žmonių kalbą iš arti, garso kokybė ne visada natūrali. Brangesnieji naujesnės kartos aparatai užtikrina natūralesnę garso kokybę ir leidžia girdėti ir suprasti garsą komplikuotose situacijose: žmogaus kalbą grupėje, triukšme, pokalbį telefonu, užsienio kalba, užsienio kalba telefonu, televiziją, radiją, iš dalies - muziką.

Netylek.lt toliau aiškinasi, ar medicinos priemonėmis prekiaujančios bendrovės nepiktnaudžiauja kochlearinių aparatų kainomis?
Kol iki 2009-ųjų Valstybinė ligonių kasa finansuodavo tik dalį bazinės komplektacijos implanto kainos, likusią dalį – iki 54 tūkst. sumos - turėdavo padengti pacientai. Dabar, kai Ligonių kasa kompensuoja jau visą bazinę implanto kainą (54 100 Lt), pacientų priemokos neišnyko. Kyla abejonių dėl kochlearinių aparatų kainų ir galimo pardavėjų piktnaudžiavimo.
Kitos šalys kompensuoja naujesnius kochlearinių implantų modelius ir moka mažiau
Paaiškėjo, kad bazinės komplektacijos kochleariniai implantai, už kuriuos pacientams nieko papildomai primokėti nereikia, tik santykinai pakankami vaikų klausos reabilitacijai, be to, už kochlearinius implantus mokame gerokai brangiau, nei kitos šalys.
Šokiruoja žinia, kad per brangiai mokėdama, Lietuva kompensuoja tokio implanto ir procesoriaus komplektą, kuris Vakarų šalyse jau nebenaudojamas, atsiradus net dviejų naujesnių kartų implantams, ir šiuo metu implantas "Pulsar" bei kalbos procesorius Tempo+ dar naudojamas tik Bosnijoje ir Lietuvoje.
Kitos šalys nenaudoja ir kochlearinio implanto "Freedom" sistemos, kuriai Lietuvoje organizuojamos geros valios rinkliavos, kai pačiam pacientui reikia primokėti apie 30 000 Lt. Tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje bei Čekijoje naudojama "Nucleus5" sistema, kurios kaina litais 79-80000 lt, o Lietuvoje ši sistema kainuoja apie 100 tūkst. litų. Baha sistema, už kurią Lietuvoje kompensuojama 22 000 lt, Čekojoje kainuoja 16 787 Lt.
Atkreipus dėmesį į susidariusią situaciją, Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa žada šiemet iš naujo svarstyti kochlearinių implantų įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką ir bazines kainas.
Papildymas 2012 03 15:
Gera žinia laukiantiesiems kochlearinės implantacijos – pasikeitus kochlearinių implantų bazinėms kainoms, atsirado galimybė gauti naujo modelio implantus be priemokos. Už I ir II tipo implantus klausos negalią turintiems pacientams sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
„Tai pamokanti istorija. Galima piktintis dėl netobulų įstatymų, tačiau su įvairiomis organizacijomis ir specialistais peržiūrėjome ne vieną pasiūlymą ir kol kas nerandame tokio sprendimo, jog naujoji įstatymo pataisa neapmokestinti piniginių aukų medicininėms reikmėms neliktų be landų ir ja pasinaudoti negalėtų nesąžiningi žmonės.
Taip pat visus, kurie planuoja organizuoti lėšų rinkimą labai raginu pasidomėti, kokiems implantų modeliams ir kokią sumą finansuoja Valstybinė ligonių kasa. Šokiruoja žinia, kad už kochlearinius implantus mokame gerokai brangiau, nei kitos šalys,” – sako Agnė Zuokienė.