Kai per praėjusius Seimo rinkimus mane iš 141 vietos sąraše reitingavo į 7-ą, tačiau likau pirma už brūkšnio, mano pažįstami sakė, kad tokia Dievo valia. Man nereikia nei postų, nei titulų. Daryti prasmingus darbus galima ir be jų. Visgi Seimo nario mandatas suteikia žymiai daugiau instrumentų. Tad prieš 2,5 metų įsiliejusi į Seimo darbą bei dirbdama Sveikatos reikalų komitete, daugiausia laiko ir dėmesio skyriau sveikatos ir socialinėms problemoms bei pasimetusios teisybės paieškoms.

    Niekada nepriklausiau jokiai partijai ir neklausiau žmonių, su kuriais teko dirbti, apie jų politinius įsitikinimus. Idėjinės nuostatos išties labai svarbu, tačiau aš, rinkdamasi partnerius visuomeniniams projektams, pirmiausia žiūrėjau, ar tai tėra plepantis žmogus, ar jis geba kažką iki galo padaryti. Visą laiką dirbau su realiomis problemomis ir jas sprendžiau. Žinau, kad iš nedidelių epizodų susideda didesnis paveikslas, todėl niekada netikėjau jokiais stebuklingais pažadais – ar juos sakytų pavienis politikas, ar jų grupė.   

    Kiekvienas Seimo narys prieš rinkimus privalo atsiskaityti – ką konkretaus jis padarė ir kokius teigiamus poslinkius inspiravo jo nuveikti darbai. Netiesa, kad būnant opozicijoje neįmanoma pateikti projektų ar idėjų.

    Seimas yra pritaręs daugumai mano pasiūlymų: griežčiau sureguliuota greitųjų kreditų rinka, įteisintas Rugsėjo pirmosios laisvas pusdienis tėvams, auginantiems vaikus iki 12 metų. Tuo metu, kai visa Lietuva diskutavo apie Garliavos istoriją, išklausiusi prokurorų ataskaitos, supratau, jog įrodymų ir įkalčių byloje nėra dėl spragų įstatymuose. Džiaugiuosi, kad per kelerius metus pavyko teisinti, jog iki tol buvę ribojimai tirti seksualinius nusikaltimus prieš vaikus – jau panaikinti.

    Taip pat Seimas pritarė mano siūlymui uždrausti energinius gėrimus neatlygintinai dalyti vaikams iki 18 metų per reklamines akcijas bei nurodyti juos kaip rėmėjus ugdymo įstaigose organizuojamuose renginiuose. Be to, buvo peržiūrėta moksleivių maitinimo mokyklose tvarka, įtvirtinta teisė atsisakyti telefonu užsisakytos prekės. Įstatymu nustatyta, jog viešosios įstaigos privalės ataskaitoje pateikti, kiek lėšų išleido valdymui, numatyta atsakomybė už ūkinės veiklos vykdymą, nenustačius sanitarinės apsaugos zonos. Civilinio proceso kodeksas papildytas nuostata, kad išieškant turtą, būtina skolininkui palikti buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis, būtinus vaikų ir neįgaliųjų daiktus. Daug teko dirbti prie smurto artimoje erdvėje įstatymo ir įtvirtinti daug auką ginančių nuostatų bei smurtą patyrusiu asmeniu laikyti ir vaikus, tapusius smurto šeimoje tiesioginiais liudininkais ar aukomis bei vaikus, augančius šeimoje, kurioje buvo smurtauta.

    Smurto artimoje aplinkoje aukos galės kreiptis ne tik dėl tiesioginės (sugadinto turto, sveikatos sužalojimo, kt.) žalos atlyginimo, bet ir dėl neturtinės žalos...

    Atsakingas Seimo narys negali sau leisti žadėti žmonėms stebuklų. Net ir menkiausio įstatymo pakeitimo pateikimas, svarstymas ir priėmimas kartais užtrunka ne vienerius metus. Labai retai Seimas vieningai pritaria kokiam klausimui ir procesas neužsitęsia.

    Jei būsiu išrinkta į Seimą, norėčiau dirbti Audito arba Sveikatos reikalų komitetuose. Dirbantys su manimi jau galėjo įsitikinti, jog esu atsakinga, kruopšti ir biudžeto planavimo klaidos, ataskaitų „išgalvoti“ argumentai itin dažnai man užkliūna.

    Jei ir toliau dirbčiau Sveikatos reikalų komitete, siekčiau, kad būtų peržiūrėti paslaugų bei tyrimų įkainiai, pirminės priežiūros grandyje atsirastų „atvejo vadybininkai“, būtų padidintas pirminės sveikatos priežiūros grandies balas, išplėstos slaugytojo kompetencijos, atsirastų e. receptas. Didžiulė mūsų sistemos piktžaizdė – eilės pas antrinio lygio specialistus, priemokos už paslaugas, specialistų trūkumas rajonuose ir, žinoma, vaistų politika. Europos Sąjungos ekspertai mūsų šalies sveikatos apsaugą kritikuoja dėl nesudarytų sąlygų pacientą siųsti gydytis užsienyje, kai mūsų šalyje negali būti suteiktas toks gydymas, dėl nevienodų kokybės reikalavimų gydymo įstaigose ir jų kokybės reitingų nustatymo, dėl nesudarytos galimybės pacientui savo ligos istoriją bei tyrimų rezultatus perskaityti elektroninėje erdvėje. Taip pat šalies skaičiai gėdingai rodo, jog itin daug nelaimingai pasibaigiančių infarktų mūsų šalyje, tai rodo silpną greitosios pagalbos grandį. Negalime pasigirti ir onkologinių ligų diagnozavimu bei gydymu, nes mirtingumo rodikliai dėl užleisto vėžio atvejų yra itin aukšti ir tai rodo, jog nepakankamas dėmesys skiriamas ligų prevencijai.  Esame kritikuojami, kad šalyje itin daug nediagnozuoto diabeto atvejų, itin ilgos eilės kataraktos operacijoms, inkstų transplantacijai, nesudaromos sąlygos pacientų dializėms namuose bei, žinoma, už „vokelius“ ir galimybę gydytis naujausiais vaistais, ypač, kai kalbame apie Alzhaimerio ligą ar šizofreniją... Šiais klausimas daugybę kartų esu diskutavusi su pasaulio sveikatos ekspertais, žinau mūsų šalies spragas ir dėsiu visas pastangas, kad jų neliktų. Galiu drąsiai pasakyti :atskirai bus išskirta sveikatos profilaktinio patikrinimo programa, kuri kasmet nemokamai bus atliekama kiekvienam šalies piliečiui.

    Taip pat kaskart balsuodama turėsiu omeny ir kitus pažadus. Tokius kaip įsipareigojimą 2016-aisiais metais pasiekti 1000 eurų vidutinį atlyginimą, sumažinti Seimo narių skaičių iki 101, sumažinti 20 proc. šildymo sąskaitas.