Savanoriškas kiaušintakių perrišimas arba suaugusios veiksnios moters sterilizacija visuomenėje nėra vertinama vienareikšmiškai. Katalikų bažnyčia pasisako prieš sterilizacijos naudojimą kontracepcijos tikslais, tuo tarpu dalis visuomenės bei medikų bendruomenė sterilizavimo procedūrą laiko priimtinu šeimos planavimo būdu ir laisvo asmens apsisprendimo išraiška.

 

Moterys siekia įteisinti savanorišką kiaušintakių perrišimą Lietuvoje

  Į Seimo narę Agnę Zuokienę kreipėsi trys moterys, kurios yra susidomėjusios kiaušintakių perrišimo procedūra. Laurai (vardas pakeistas) yra daugiau nei  trisdešimt metų, ji turi vyrą ir tris vaikus. Kadangi moteris nebeplanuoja turėti daugiau vaikų, ji priversta naudoti įvairias kontraceptines tabletes bei kitus kontracepcijos būdus, kurie nemažai kainuoja. Laura tikina, kad ji mielai vieną kartą susimokėtų už kiaušintakių perrišimo operaciją, jeigu galėtų ją pasidaryti legaliai.  

  Kotryna (vardas pakeistas) yra keturių vaikučių mama, todėl daugiau vaikų turėti neplanuoja dėl fizinių ir finansinių aplinkybių. Ši moteris taip pat domisi kiaušintakių perrišimo operacija, kuri Lietuvoje nėra teisiškai reglamentuota. Kotrynai kiti kontracepcijos būdai nėra geri dėl įvairių priežasčių (kaina, nepatikimumas).

 

  Trečioji moteris, Diana (vardas pakeistas), yra trijų vaikų mama ir su vyru daugiau vaikų neplanuoja turėti. Moteris nori patikimos kontracepcijos, t.y. kiaušintakių perrišimo, nes kiti kontracepcijos būdai yra brangūs ir nepatikimi – vartojant kontraceptines tabletes moteris neplanuotai pastojo. 

  Visos trys parlamentarei rašiusios moterys sąmoningai domisi kiaušintakių perrišimo operacija ir klausė, kodėl Lietuvoje nėra įteisinta kiaušintakių perrišimo procedūra?

 

Specialistų nuomonė 

  Seimo narė A.Zuokienė kreipėsi į LR Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu paaiškinti, kodėl Lietuvoje nėra įteisintas savanoriškas kiaušintakių perrišimas. LR Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai kartu su Lietuvos bioetikos komitetu bei gydytojais akušeriais ginekologais aptarė šią problemą ir informavo, kad tokia moterų sterilizacija, dar vadinama ilgalaike chirurgine kontracepcija, yra labai populiari JAV ir Pietų Amerikos šalyse. Iš Europos Sąjungos valstybių moterų sterilizacija kontracepcijos tikslais yra leidžiama Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje, Liuksemburge.

 

  LR Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai kartu su ginekologais pripažįsta, kad chirurginė sterilizacija yra efektyvi, ilgalaikė ir pigesnė kontracepcinė priemonė, taip pat nustatyta, kad kiaušintakių perrišimas yra susijęs su sumažėjusia kiaušidžių vėžio rizika.

  Tačiau yra ir trūkumų, t.y. pasitaikančios komplikacijos, kurios siekia 2 procentus operaciją besidarančių moterų. Be to, šis chirurginis kontracepcijos metodas nėra 100 procentų efektyvus, nes per dešimt metų po operacijos iš 1000 moterų pastoja nuo 7,5 iki 36,5. Kitas neigiamas aspektas - kiaušintakių perrišimas didina negimdinio nėštumo riziką. 

Tvirtas apsisprendimas darytis kiaušintakių perrišimo operaciją

 

  Šis pasaulyje paplitęs ilgalaikis kontracepcijos metodas turi „negrįžtamų“ pasekmių, todėl labai svarbu, kad moterys tokį kontracepcijos metodą pasirinktų savanoriškai, apgalvotai, būdamos gerai informuotos apie tokios operacijos privalumus, trūkumus bei alternatyvas.  

  Kadangi kiaušidžių perrišimo operacija turi ilgalaikių pasekmių, todėl daugelyje šalių, kuriose taikomos sterilizacijos operacijos, yra nustatyti tam tikri formalūs reikalavimai procedūrą norinčioms atlikti moterims – minimali amžiaus riba, t.y. ne mažiau nei 18 metų, sutuoktinio sutikimas, vaikų turėjimas, nustatytas konkretus periodas nuo paciento konsultacijos iki sterilizacijos procedūros atlikimo ir kt. 

Lietuvoje kiaušintakių perrišimo operacijos reglamentavimo nėra

 

  Lietuvoje savanoriška veiksnios moters ar vyro sterilizacija kontracepcijos tikslais nėra reglamentuota, nors Lietuvos medicinos normoje nurodyta, kad gydytojas akušeris ginekologas turi gebėti atlikti kiaušintakių perrišimą (sterilizaciją).  

  Savanoriška sterilizacija Lietuvoje formaliai nėra draudžiama, tačiau ji yra vertinama gana kontraversiškai, todėl jos įteisinimas kol kas nebuvo plačiai diskutuotas su specialistais ir visuomene. Siekiant įteisinti moterų sterilizaciją, reikėtų surengti ne vieną diskusiją visuomenėje, taip pat išklausyti Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos atstovus, Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikų specialistus, teisininkus bei pacientų organizacijos atstovų nuomones.

 

Alternatyva 

  Taip pat reikėtų paminėti, kad pasaulyje plačiai paplitęs kontracepcijos metodas yra ir vyrų sterilizacija (vazektomija). Šis būdas yra paprastesnis ir mažiau invazyvus (prasiskverbiantis) kontracepcijos būdas nei moterų sterilizacija. Vazektomijos metu dažniausiai taikomas tik vietinis nuskausminimas ir daugelyje šalių atliekamas ambulatorinėmis sąlygomis.