Dažnai ant maisto produktų pakuočių randame piešinėlius, nurodančius į natūralumą, ar užrašus „natūralus“, „natūralaus skonio“, „natural“, „nature“, „natura“, „natūraliai raugintas“ ir pan. Kyla klausimas, ar reguliuojamas šių žymenų naudojimas ženklinant maisto produktus, nepriklausomai nuo jų grupės.

    Vykdydama maisto produktų ženklinimo kontrolę, VMVT vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ ir kitais maisto produktų ženklinimą reglamentuojančiais teisės aktais.

 Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“

    Ši higienos norma nustato bendruosius maisto produktų ženklinimo, maistingumo bei partijų žymėjimo reikalavimus, ji privaloma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, teikiantiems maisto produktus į Lietuvos Respublikos rinką. Higienos normoje pateikti reikalavimai taip pat taikomi visiems į restoranus, ligonines, valgyklas ir kitas viešojo maitinimo įstaigas teikiamiems maisto produktams.

    Ženklinant maisto produktus nė vienam iš jų neturi būti priskiriamos gydomosios ar profilaktinės savybės arba daroma nuoroda į jas. Ženklinimo informacija turi būti pateikta valstybine kalba. Papildomai ženklinimo informacija gali būti pateikta ir užsienio kalba (kalbomis). Valstybine kalba pateikiama informacija privalo atitikti gamintojo (originalo kalba) pateiktą informaciją.

    Ženklinimas ir ženklinimo būdai neturi klaidinti pirkėjo dėl maisto produkto charakteristikų, ypač jo prigimties, tapatybės, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės, pagaminimo būdo; maisto produktui priskirto poveikio arba savybių, kurių jis iš tikrųjų neturi; užuominos apie ypatingas maisto produkto savybes, nors tokias savybes turi visi panašūs maisto produktai. Ženklinant maisto produktus būtina nurodyti šią informaciją: parduodamo maisto produkto pavadinimą; sudedamųjų dalių sąrašą; jei maisto produktai yra fasuoti – grynąjį kiekį; tinkamumo vartoti terminą; visas specialias laikymo arba vartojimo sąlygas; gamintojo pavadinimą ar firmos vardą ir adresą; išsamią informaciją apie kilmės vietą – tuo atveju jei, tokios informacijos nepateikus, pirkėjas būtų klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės; vartojimo instrukciją, jei be jos būtų neįmanoma teisingai vartoti produktą; daugiau kaip 1,2 tūrio proc. alkoholio turinčių gėrimų faktinę alkoholio koncentraciją tūrio procentais.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=204888

 Terminai nėra aiškiai reglamentuoti

    Terminai „natūralus“, „natūralaus skonio“ „natural“, „nature“, „natura“, „natūraliai raugintas“ nėra aiškiai reglamentuoti teisės aktais. Yra tik keli teisės aktai, kurie aiškiai reglamentuoja minėtų terminų vartojimą maisto produktų ženklinime.

    Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nurodyta, kad terminą „natūraliai“ ir (arba) „natūralus“ galima vartoti teiginyje apie maistingumą, kai maisto produktas natūraliai atitinka šio reglamento priede nustatytas teiginio apie maistingumą vartojimo sąlygą (-as) (produkte yra mažiau kalorijų, riebalų, cukraus, natrio ar druskos, daug skaidulinių medžiagų, baltymų ar vitaminų).

    Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija yra atsakinga už reglamento nuostatų suderinimą su Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis. Gamintojai gali vartoti minėtus terminus tik tuo atveju, jeigu jie apibrėžti maisto produktų techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose, pvz.: 1) vadovaujantis reglamentais galima vartoti terminą „natūrali kvapioji medžiaga“; 2) vadovaujantis patvirtintomis Vaisių ir uogų vyno taisyklėmis galima vartoti terminą „natūralus vaisių ir uogų vynas“.

    VMVT pastebi, kad kai nėra aiškaus terminų teisinio reglamentavimo, gamintojai, norėdami išskirti savo produktą produktų grupėje, ženklinime vartoja minėtus terminus, pvz., „natūralus pomidorų padažas“.

 Natūrali kvapioji medžiaga

    Vadovaujantis 2008 metų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) 1334\2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų, galima vartoti terminą „natūrali kvapioji medžiaga“.

    Ženklinant kvapiųjų medžiagų pagrindus arba kvapiųjų medžiagų preparatus žodis „natūralus“ turėtų būti vartojamas tik tada, jei jie atitinka tam tikrus kriterijus, kuriais užtikrinama, kad vartotojai nebūtų klaidinami. Natūralus kvapiosios medžiagos pagrindas – kvapiosios medžiagos pagrindas, gautas taikant tinkamus fizinius, fermentacijos arba mikrobiologinius procesus iš augalinės, gyvūninės arba mikrobiologinės kilmės žaliavos arba jų produktų, apdorotų vienu ar keliais tradiciniais maisto gamybos būdais, kad būtų tinkami žmonėms vartoti. Natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai atitinka natūraliai esančias medžiagas, kurių aptinkama gamtoje.

http://eurlex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2008:354:0034:0050:LT:PDF 

Natūralus vaisių ir uogų vynas

    Vadovaujantis Lietuvos žemės ūkio ministro 2001 metais patvirtintomis Vaisių ir uogų vyno taisyklėmis, galima vartoti terminą „natūralus vaisių ir uogų vynas“. Natūralus vaisių ir uogų vynas – gėrimas, kuriame esantis etilo alkoholis yra susidaręs tik fermentacijos būdu, gaminamas be jokių sintetinių medžiagų,
pastiprinančių gėrimo skonį ir kvapą. Priklausomai nuo cukraus kiekio jame vynas gali būti sausas, pusiau sausas, pusiau saldus, saldus.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=135527&p_query=&p_tr2=

 Natūralus mineralinis vanduo

    Natūralus mineralinis vanduo yra vienintelis maisto produktas, kurį oficialiai pripažįsta valstybė. Tai reiškia, kad valstybė įgalioja instituciją įvertinti, ar požeminis natūralus mineralinis vanduo atitinka jam keliamus reikalavimus, ir apie tai viešai paskelbia. Lietuvoje šią funkciją atlieka Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie SAM. Vanduo turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 28:2003 „Natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens naudojimo ir pateikimo į rinką reikalavimai“ reikalavimus, kuriuose pabrėžiama, kad natūralus mineralinis vanduo turi atitikti nustatytus mikrobiologijos reikalavimus, tai yra požeminis vanduo, išgaunamas iš vieno ar kelių natūralių ar dirbtinių šaltinių. Natūralus mineralinis vanduo nuo paprasto geriamojo vandens skiriasi originalia chemine kompozicija, kurią nulemia jame ištirpusios mineralinės medžiagos, mikroelementai ar kitos sudėtinės dalys, lemiančios vandens teigiamą poveikį žmogaus organizmo fiziologinėms funkcijoms ir natūraliu švarumu.

    Esmines natūralaus mineralinio vandens savybes apibūdinančių požymių pastovumą turi užtikrinti patikimai nuo taršos apsaugota žemės gelmių aplinka.

    Mūsų gana mažoje valstybėje yra registruota net 15 skirtingų natūralaus mineralinio vandens šaltinių, iš kurių išgaunamas tiek mažos, tiek vidutinės, tiek ir aukštos mineralinių druskų koncentracijos vanduo.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=224941&p_query=&p_tr2=

 ES valstybių narių pripažintų natūralių mineralinių vandenų sąrašas pateikiamas:

http://ec.europa.eu/food/food/labellingnutrition/water/index en.htm.

 Teisės aktai nereglamentuoja, todėl galima klaidinti?

   VMVT informavo, kad kai nėra aiškaus terminų teisinio reglamentavimo, todėl gamintojai, norėdami išskirti savo produktą produktų grupėje, ženklinime vartoja įvairius su „natūralumu“ susijusius terminus.

    Kyla klausimas, ar bet koks gaminys, neturintis konservantų ar maisto priedų gali būti ženklinamas žymeniu „naturalus“, „natural“ ir panašiais.

 Štai keletas pavyzdžių:

   „Natūralus batonas“ („Baltasis pyragas“) (etiketėje nurodoma „natūraliai raugintas, be konservantų“).

    „Natūralaus batono“ ženklinimo etiketėse vartojami žodžiai „natūraliai raugintas“ nėra reglamentuoti HN 119:2002. Konservantus, maisto priedus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 53:2010 „Leidžiami vartoti maisto priedai“. Tačiau minėta higienos norma nenumato galimybės duonos ir pyrago gaminius vadinti „natūraliais“, jeigu jų gamyboje nebuvo naudoti konservantai, tačiau to ir nedraudžia. Ši higienos norma nemini, ar pomidorų padažą be konservantų galima ar ne vadinti natūraliu, pvz., pomidorų padažas „Natural“ („Kėdainių konservai“)

.

    Higienos norma nedraudžia natūraliais vadinti ir tų produktų, kuriuose yra įvairių maisto priedų, tačiau jų ribinės normos nėra viršytos, todėl majonezą „Natura“, kurio pavadinimas asocijuojasi su natūralumu, galima taip vadinti, net jei jo sudėtyje yra vengtinų maisto priedų (E320 (alergija, astma, mutageniškumas), E310 (alergija, astma, hiperaktyvumas, virškinamojo trakto sutrikimai), E385 (alergija, astma, medžiagų apykaitos sutrikimai)).

    Rokiškio liesas jogurtas, natūralaus skonio.

    Patvirtintuose Raugintų pieno gaminių kokybės reikalavimuose jogurtas apibrėžiamas kaip raugintas pieno gaminys, kurio gamyboje naudojamos specifinės raugo kultūros. Šis gaminys gali būti gaminamas su priedais, į kuriuos gali būti pridėta iki 50 proc. ne pieno kilmės sudedamųjų dalių. Kitokios raugo kultūrų sudėties jogurtas turi būti vadinamas prie pavadinimo „jogurtas“ pridedant apibūdinamąjį žodį, kuris neklaidindamas tiksliai informuotų vartotoją apie jogurtui suteiktus pokyčius dėl parinktos specifinės Lactobacillus genties kultūros. Pavyzdžiui, skirtingas juslines savybes nusakantys apibūdinamieji žodžiai gali būti „švelnus“, „aitrus“. Šis teisės aktas nereglamentuoja termino „natūralus“ vartojimo.

    Prieskonių mišinys ant grotelių keptai mėsai „Vegeta natur“ (be maisto priedų) – nėra aiškiai reglamentuotas prieskonių ženklinimas. Štai, kad ir ant „Maggi idea“ Prieskonių mišinys ant grotelių keptai mėsai „Vegeta“ pakuotės pavaizduota žalia šakelė.

    Kyla klausimas, ar gali būti naudojami su natūralumu ir ekologiškumu besisiejantys ženklai, jei jie neatitinka ekologiškam gaminiui keliamų reikalavimų? Vis labiau populiarėjant ekologiškam maistui, kuris, beje, yra ganėtinai brangus, gamintojai ieško įvairių būdų, kaip eilinę prekę priartinti prie ekologiškumo.

    Visos nuorodos (ženklai, žodžiai, reklama) ir išvestiniai žodžiai, bet kuria ES kalba sukeliantys asociacijas su ekologiškumu, maisto produktų ženklinime turi būti vartojami pagal reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo reikalavimus. Reglamentas nepateikia jokio konkretaus sąrašo, o nurodomos tik taisyklės. Bendrijos logotipas yra griežtai reglamentuotas, kaip ir lietuviškas ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų ženklas.

    Taigi, pagal galiojančias nuostatas nėra draudžiama kitų produktų etiketėse naudoti žalią šakelę, žalią klevo, ąžuolo ar kito medžio lapą ar lapus. Su natūralumu besisiejantys simboliai nėra reglamentuoti.