R.Jankevičiūtės nuotr.

  Ar kada susimąstėte, kaip gyvena Lietuvos nevyriausybinės organizacijos? Kiek lėšų jos turi savo tikslų įgyvendinimui? Kiekvienais metais iki gegužės 1 d. nuolatinis Lietuvos gyventojas gali paremti paramos statusą turinčias organizacijas, skiriant paramai iki 2 procentų nuo pernai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM). O nuo šių metų papildomai dar galima paremti ir registruotas politines partijas, joms skiriant 1 procentą nuo GPM.  Paramos idėja, kuria naudojasi daugiau kaip pusė milijono Lietuvos dirbančiųjų, yra paremta Vengrijos patirtimi bei inicijuota nevyriausybinių organizacijų, susibūrusių į Koaliciją už filantropiją.

  Tačiau gražiems tikslams įgyvendinti skiriama parama mažėja. 2009 metais nuo gyventojų pajamų mokesčio atskyrus sveikatos draudimo mokestį, gyventojų pajamų mokestis sumažėjo nuo 24 iki 15 proc., tai lemia ir paramai skiriamos sumos sumažėjimą. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VMI) statistika atskleidžia, kad 2008 metais 2 procentų parama siekė 73 mln. litų, o 2009 metais ši suma sumažėjo iki 39 mln. litų, 2010 metais - iki 36 mln. litų. Tai reiškia, kad paramai skiriama suma sumažėjo net apie 40 procentų, kurie yra labai reikšmingi nevyriausybinių organizacijų gyvavimui bei veiklos vykdymui. VMI tokį 2 proc. paramos sumažėjimą sieja su pajamų mokesčio tarifo bei gyventojų pajamų sumažėjimu.

Ne visa 2 proc. parama pasiekia paramos gavėjus 

  Kiekvienais metais surenkama 2 proc. nuo pajamų mokesčio suma yra didesnė nei reali paramai skiriama suma. 2008 metais paramai buvo skirta 72 proc. surinktos 2 proc. sumos, 2009 ir 2010 metais ši suma dar labiau sumažėjo – skirta tik 52 proc. nuo surinktų 2 procentų paramai skiriamų pinigų.

  Tokį mažą paramai skiriamos sumos procentą lemia keli veiksniai: prašymuose netinkamai nurodomas paramos gavėjas, netiksliai užpildomas prašymas skirti paramą bei 10 litų apribojimas, skirstant paramą ne pelno siekiančioms organizacijoms. 

Parama – tik paramos gavėjo statusą turinčioms organizacijoms

  Kiekvienais metais keli šimtai Lietuvos gyventojų, skiriančių paramą, nurodo netinkamą paramos subjektą. Parama yra skiriama tik paramos gavėjo statusą turinčioms organizacijoms. Paramos subjektas pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą yra Lietuvos Respublikoje įregistruoti labdaros ir paramos fondai, biudžetinės įstaigos, asociacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, bendrijos ir religijos centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai), kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytos užsienyje esančios lietuvių bendruomenės, kitos lietuviškos įstaigos ar organizacijos ir tarptautinės labdaros organizacijos.

Kliūtis – netinkamai užpildyti prašymai?

  VMI taip pat nurodo, kad dalis skiriamos paramos nepasiekia paramos gavėjų, nes gyventojai netinkamai užpildo FR0512 formos prašymus pervesti iki 2 procentų pajamų mokesčio sumos, todėl parama pagal šiuos prašymus nėra skaičiuojama. Paramos prašymus kasmet netinkamai užpildo apie 2000 Lietuvos gyventojų. Tačiau iki gegužės 1 dienos pateiktą prašymą, kuris yra netinkamai užpildytas, galima taisyti, pateikiant naują patikslintą prašymą iki liepos 1 d.

10 litų riba?

  Net tinkamai užpildę prašymą ir nurodę reikiamą subjektą paramai gauti, negalite būti tikri, kad jūsų skiriama parama pasieks paramos gavėją. Pagal 2 proc. paramos skyrimo taisykles paramos gavėjams pervedama tik didesnė nei 10 litų suma nuo kiekvieno paramą skiriančio asmens. Toks paramos apskaičiavimo metodas yra nepalankus mažas pajamas gaunantiems Lietuvos Respublikos gyventojams, kadangi jų skiriama parama, nesiekianti 10 Lt, nepervedama pasirinktoms ne pelno siekiančioms organizacijoms. 

Kiek paramos neteko ne pelno siekiančios organizacijos?

 

  2009 metais dėl 10 Lt ribos paramai nebuvo skirta net 145 tūkst. litų, 2010 metais – 138 tūkst. litų. Šios dėl 10 litų ribos nepervestos sumos yra labai svarbios įvairioms nevyriausybinėms organizacijoms, mokykloms, darželiams ir kt. Pavyzdžiui, mokykloms 2009 metais buvo skirta 7,59 mln. litų, 2010 – 6,6 mln. litų, o darželiams skirta parama 2009 metais siekė 3,78 mln. litų, 2010 – 3,29 mln. litų. Šios sumos galėjo būti dar didesnės, jei ne klaidos pildant paramos prašymus ar 10 litų apribojimas.

  Tačiau šiais metais suskubta šią tvarką pakeisti. 2012 m. vasario 7 d. LR Finansų ministerija priėmė naują paramos apskaičiavimo ir pervedimo tvarką, kurioje numatyta, kad gyventojų parama skiriama paramos gavėjui ar politinei partijai nebus pervedama tik tokiu atveju, jei iš vienos savivaldybės apskaičiuota paramos suma konkrečiam paramos gavėjui ar politinei partijai bus mažesnė nei 10 Lt. 

  Toks paramos apskaičiavimo principo pakeitimas leis didesnei daliai mažesnes pajamas uždirbantiems Lietuvos gyventojams skirti paramą pasirinktoms organizacijoms. LR Finansų ministerijos įsakyme dėl GPM dalies pervedimo paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms tvarkos parašo patvirtinimo taip pat numatyta, kad visa parama už 2011 metus, kuri nebuvo pervesta dėl 10 litų ribos, bus pervesta pagal naująjį skaičiavimo metodą su kitu paramos apskaičiavimo etapu (2013 metais).

Parama ne pelno siekiančioms organizacijoms kitose valstybėse                                           

  Lietuva nėra vienintelė valstybė, kuri remia ne pelno siekiančias organzicijas. Kai kurios iš šių valstybių, kaip ir Lietuva, yra pasirinkę tai atlikti per mokesčių sistemą. Lenkijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje pasirinktas taip vadinamas „procentinės filantropijos” būdas. Tai reiškia, kad mokesčio mokėtojai skirsto gyventojų pajamų mokesčio dalį įvairioms organizacijoms. Tačiau kitos Europos valstybės bei Tarptautinis valiutos fondas į tokią sistemą žiūri skeptiškai.

  „Procentinė filantropija“ pasižymi tuo, kad tik mokesčių mokėtojas sprendžia, ar jam skirti dalį sumokėto pajamų mokesčio paramai ne pelno siekiančioms organizacijoms. Vengrija buvo pirmoji įteisinusi tokią sistemą. Nuo 1998 m. iki 2003 m. panašūs teisės aktai priimti Slovakijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje.

  Vengrijoje fiziniai asmenys gali paskirti 1% nuo sumokėto fizinių asmenų pajamų mokesčio nevyriausybinėms organizacijoms. Šia teise naudojasi maždaug pusė mokesčio mokėtojų. Tačiau įgyvendindama šią idėją Vengrija susidūrė su tokiomis problemomis, kaip skaidrumo trūkumu ir disproporcijomis tarp paramos gavėjų. Daugiausiai paramos gavo sveikatos apsaugos ir švietimo institucijos bei tos organizacijos, kurios turėjo pakankamai lėšų viešiesiems ryšiams. 2003 m. Vengrijoje buvo įsteigtas Nacionalinis piliečių fondas, kurio tikslas skirstyti lėšas tarp paramos gavėjų.

  Slovakijoje 2% sumokėto pajamų mokesčio gali būti skiriami mokesčio mokėtojo nurodytam gavėjui, tačiau ne mažiau, kaip 20 kronų (2,29 Lt), jei mokesčio mokėtojas fizinis asmuo, ir ne mažiau kaip 250 kronų (28,65 Lt), jei mokėtojas – juridinis asmuo. Paramos gavėjas taip pat turi būti vykdęs veiklą ne trumpiau kaip vienerius metus. Paramos sumos nuolat auga: 2004 m. buvo skirta 845 mln. kronų (96,85 mln. Lt), tuo tarpu 2007 m. – 1,269 mlrd. kronų (145,44 mln. Lt).

  Lenkijoje pagal Viešos naudos ir savanoriško darbo įstatymą nuo 2004 m. nevyriausybinėms organizacijoms galima skirti 1% nuo pajamų mokesčio. Paramos tikslais nevyriausybinėmis organizacijomis nelaikomos politinės partijos, profsąjungos ar darbuotojų asociacijos, profesinės savivaldos organizacijos ir kt. 2005 m. tik 6% nevyriausybinių organizacijų gavo 1% paramą.

  Rumunijoje 2003 metais buvo priimtos Fiskalinio kodekso pataisos, numatančios galimybę fiziniams asmenims 2% pajamų mokesčio pervesti nevyriausybinėms organizacijoms. Tačiau jos turi vykdyti veiklą ne trumpiau kaip 3 metus, kuri būtų susijusi su visuomeniniais interesais, bei kiekvienais metais pateikti veiklos ataskaitą. 2010 m. paramai skirta suma siekė 114, 7 mln. Rumunijos lėjų (89,92 mln. Lt).