2010 05 27 Kraujo donorystės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2107 (pateikimas)

A. DUMBRAVA (TTF). Teikiu Kraujo donorystės įstatymo projektą, kuriuo keičiama 2 straipsnio 4 dalis, tai yra mes keičiame kraujo donorystės įstaigos sąvoką. Siūlome, kad kraujo donorystės įstaigos sąvoka būtų tokia, kad kraujo donorystės įstaiga – pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, licencijuotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, ir toliau jūs tą tekstą turite.

Pagrindinis motyvas, kuris paskatino parengti šį įstatymo projektą, buvo būtent atsižvelgti į 2003 m. Europos Sąjungos direktyvas, kuriose vienas iš pagrindinių principų – yra sakoma, kad šiuolaikinės kraujo transfuzijos praktika remiasi donorystės savanoriškumo, donoro ir recipiento anonimiškumo, donoro geranoriškumo bei įstaigų, dalyvaujančių teikiant kraujo transfuzijos paslaugas, pelno nesiekimo principais.

Aš manau, kad šio įstatymo pataisos priėmimas šioje srityje būtų pirmas žingsnis direktyvos vykdymo link. Be abejo, mūsų šalyje yra daug problemų, susietų su kraujo donoryste, ir mes turime labai pasitempti, kad pasiektume Europos Sąjungos šalis, kuriose beveik kiekvienoje iš jų yra nemokama kraujo donorystė, donorai ateina savanoriškai atiduoti kraujo. Todėl Europos Sąjungos valstybėse kraujas yra ne toks rizikingas, geriau patikrintas. Tai, aišku, liudija ir tas faktas, kad tos įstaigos, kurios dalyvauja kraujo transfuzijos srityje, yra nesiekiančios pelno. Pas mus Lietuvoje yra kitaip. Tie motyvai ir paskatino imtis šio įstatymo projekto.

Taip pat mes turime daug padaryti, kad atitiktume tą direktyvą. Turime parengti kraujo naudojimo strategiją, taip pat turime paskirti instituciją, kuri būtų atsakinga už direktyvų vykdymą, taip pat turime priimti daug kitų teisės aktų, kad Lietuvos gyventojai galėtų naudotis saugiu krauju, geru krauju ir galėtų pasitikėti mūsų medicinos įstaigomis. Ačiū.
 

A. ZUOKIENĖ (MSG). Mano klausimas būtų toks: - Kodėl, jūsų manymu, ne pelno siekimo nuostata, įtvirtinta europinėje direktyvoje, nebuvo perkelta į Lietuvos kraujo donorystės įstaigos įstatymo pakeitimą dar 2003 m.? Ar ne todėl, kad tuo metu jau veikė pelno siekimą deklaruojanti UAB „Kraujo donorystės centras“? Kaip manote, ar ši, mano požiūriu, didelė klaida nėra viena priežasčių, dėl ko neatlygintinos donorystės idėja Lietuvoje netenka palaikymo ir žmonės nenori neatlygintinai duoti kraujo žinodami, jog kažkas iš kraujo norės pasipelnyti?

A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Labai aktualus ir labai svarbus jūsų klausimas. Man sunku atakyti už buvusias Seimo kadencijas, už buvusias Vyriausybes, ką turėjo jos nuspręsti dar nuo 2003 m. Tačiau tai, aš manau, buvo viena iš priežasčių. Manau, nenormalu yra valstybėj, kai ministerija turi akcijų privačioje bendrovėje. Tai žlugdo visą neatlygintinos kraujo donorystės idėją, iškreipia neatlygintinos kraujo donorystės prasmę. Aš būčiau dėkingas, jeigu mes nors dabar, po 7 metų, suprastume tą dalyką ir pritartume šiai įstatymo pataisai.