Lietuvoje galima nusipirkti nesuskaičiuojamą galybę įvairiausių maisto papildų. Internete, prekybos vietose, sporto klubuose gausu pasiūlymų vartoti vieną ar kitą papildą, padėsiantį numesti svorį, deginti riebalus, papildyti mitybą ir pan. Ar kontroliuojama, kas įvežama bei kokios kokybės maisto papildus įsigyja Lietuvos vartotojai. 

    Iki 2010 m. pavasario kiekvienas iš Europos ekonominės erdvės (EEE) įvežtas maisto papildas turėjo būti notifikuojamas, o iš EEE nepriklausančių šalių – registruojamas. Kaip matyti iš Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (VVSPT) pateiktų duomenų, vos ne kas antras registracijai pateiktas maisto papildas dėl neatitikimų reikalavimams buvo neregistruojamas, bei apie 5 proc., atkeliavusių iš EEE, – nenotifikuojami.

    Šiuo metu galioja tvarka, jog iš EEE atkeliavę papildai be jokio dokumentų patikrinimo iškart gali pasirodyti vaistinių bei parduotuvių lentynose, o iš EEE – tereikia suderinti etiketę.

    Valstybės narės turi užtikrinti, kad EEE maisto papildais būtų prekiaujama tik tada, kai jie atitinka nustatytas taisykles. Valstybės narės gali taikyti ir griežtesnius nacionalinius apribojimus ar draudimus prekybai maisto papildais, kurių sudedamosios dalys ir jų kiekiai nėra išvardyti europinėse direktyvose.

Kokia patirtis?

    Kreipėmės į VVSPT, norėdami pasitikslinti informaciją – kiek per 2009 m. pasitaikė atvejų, kai maisto papildai neatitinka teisės aktų reikalavimų ir jie nebuvo notifikuoti ir įtraukti į sąrašą. Kokių pažeidimų nustatyta daugiausiai?

    2009 m. registracijai buvo pateikti 127 pavadinimų maisto papildai, iš jų registruota 72, neregistruoti 55 (14 nepriskirtini maisto papildų kategorijai, todėl turėtų būti tiekiami rinkai kaip specialios paskirties maisto produktai, maistas, vaistiniai preparatai; 13 maisto papildų buvo netinkamai įforminti dokumentai; 9 maisto papildų sudėtyje buvo draudžiamų maisto priedų arba jų kiekis viršijo didžiausius leidžiamus kiekius; 11 maisto papildų sudedamosios dalys neatitiko teisės aktų reikalavimų; 8 maisto papildų etiketėse buvo nepagrįstai nurodyti sveikatingumo teiginiai).

    2009 m. į notifikuotų maisto papildų sąrašą įtraukta 1960 pranešimų. Į maisto papildų sąrašą neįtraukta informacija apie 107 produktus (46 sudėtyje buvo draudžiamų maisto papilduose maisto priedų; 8 neatitiko reglamentų reikalavimų dėl vitaminų ir mineralinių medžiagų, kurių galima dėti į maisto papildus; 2 produktai turėjo vaistinių medžiagų; 12 produktų iš Olandijos, vadinamųjų „vakarėlių piliulių“, sudėtyje galbūt turinčių haliucinogenino poveikio augalų; 4 produktų sudėtyje buvo teisės aktų reikalavimų neatitinkančių naujų maisto ingredientų).

    2009 m. VVSPT sudarytas visų 55 neregistruotų ir 107 nenotifikuotų maisto papildų sąrašas

Kokia VVSPT pozicija?

    Domėjomės, kaip panaikinus notifikavimą bus įmanoma vykdyti veiksmingą maisto papildų sudedamųjų dalių ir maisto papildų bei jų galimo poveikio visuomenės sveikatai stebėseną. Ar panaikinus šią procedūrą Lietuvoje nedaugės maisto papildų su draudžiamais maisto priedais?

    Tarnyba pripažįsta, kad nuo 2010 m. kovo gauna informaciją tik apie dalį į Lietuvos rinką tiekiamų maisto papildų, pagamintų EEE nepriklausančiose šalyse, todėl vykdyti veiksmingą rinkoje esančių maisto papildų sudedamųjų dalių stebėseną nėra galimybių.

    Gamintojas ar subjektas, tiekiantis produktą į rinką, yra atsakingas už jo kokybę bei pateikiamos ant produkto pakuotės informacijos turinį. Todėl, VVSPT teigimu, maisto papildų, neatitinkančių teisės aktų reikalavimų, rinkoje TEORIŠKAI neturėtų būti. Šias teisės aktų nuostatas turėtų užtikrinti maisto papildų rinkos priežiūrą atliekanti VMVT.

Kokie pažeidimai?

    2010 m. sausio–rugpjūčio mėn. VMVT kontroliavo 1638 maisto papildų kontrolės subjektus (1485 vaistines, 144 didmeninės prekybos maisto papildais įmones, 9 maisto papildų gamybos įmones). Vadovaujantis rizikos vertinimo kriterijais, maisto papildai vaistinėse tikrinami ne rečiau kaip vieną kartą per dvejus metus, maisto papildų gamybos ir didmeninės prekybos įmonės tikrinamos ne rečiau nei kartą per metus. Gavus vartotojo skundą, kitos institucijos pranešimą ar informaciją iš Europos Sąjungos, nedelsiant atliekami neplaniniai (tiksliniai) patikrinimai.

    2009 m. kovo–rugpjūčio mėn. buvo patikrintos 207 vaistinės (10 taikytos sankcijos), 34 didmeninės prekybos įmonės (11 taikytos sankcijos) ir 1 maisto papildų gamybos įmonė. O tuo pačiu laikotarpiu 2010 m. buvo patikrintos 252 vaistinės (6 taikytos sankcijos), 90 didmeninės prekybos įmonių (24 taikytos sankcijos) ir 2 maisto papildų gamybos įmonės.

    VMVT kaip dažniausiai maisto papildų rinkos kontrolės metu nustatomus išskyrė ženklinimo pažeidimus (neteisingai nurodomas tinkamumo vartoti terminas, nenurodomas grynasis kiekis, nenurodomos RPN (rekomenduojama paros norma), nurodoma ar užsimenama apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes). Turgaviečių patikrinimų metu nustatoma nenotifikuotų, valstybine kalba nepaženklintų maisto papildų iš Rusijos, Kinijos (pvz.: Lida, Dali, Viagra, Miaozi ir kt.).

Lietuvoje daugėja maisto papildų, neatitinkančių teisės aktų reikalavimų?

    VMVT pateikė pavyzdžių apie atvejus, kai rinkos kontrolės metu aptinkama maisto papildų, kurių sudėtinės dalys neatitinka teisės aktų reikalavimų (2010 m. nuo kovo 1 d. tokių atvejų nustatyta 4: ,,Your Life Men's Daily Pak“ (gamintojas JAV), ,,Dynamisan“ (gamintojas Famar Italia S.p.A., kilmės šalis Italija), ,,Cardiacol“ (gamintojas UAB ,,NVT“, kilmės šalis Kanada), ,,Dokfor Mom“ (gamintojas Unique Pharmaceutical Laboratorines, kilmės šalis Indija).

    Pagal 2010 m. patvirtintą notifikavimo apie į Lietuvos rinką pateikiamus maisto papildus tvarkos aprašą, VMVT aptiko tokių maisto papildų, kurių tiekimas rinkai uždraustas: ,,Mirra-Selen“, „Moterų formulė“ (gamintojas „Art life“, kilmės šalis Rusija), „Džoint flex“ (gamintojas „Art life“, kilmės šalis Rusija), „Kalcimax“ (gamintojas „Art life“, kilmės šalis Rusija).

    Tarnyba patvirtino, kad pažeidimo atvejų, kai nustatoma, kad maisto papildo sudėtinės dalys neatitinka teisės aktų reikalavimų, padažnėjo 2009 m. pabaigoje įsigaliojus Komisijos reglamentui, kadangi nebuvo numatytas pereinamasis laikotarpis.

    Mažėjant kontrolei ir į rinką plūstant nesaugių ir sveikatai galinčių rimtai pakenkti maisto papildų, svarbu atsirinkti, kas yra kas. Vartotojai turi būti budrūs ir interneto svetainėje www.vvspt.lt/maistopapildai pasitikrinti, ar papildas neuždraustas Lietuvoje ir juo tikrai leidžiama prekiauti.

 Papildyta 2012 03 27

Maisto papildų poveikio visuomenės sveikatai stebėsena

    VMVT kontroliuoja tik maisto, įskaitant maisto papildų, atitiktį saugos, kokybės, ženklinimo ir kitiems privalomiems reikalavimams, o maisto papildų sudedamųjų dalių ir maisto papildų bei jų galimo poveikio visuomenės sveikatai stebėsena priskirta Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kompetencijai.

    Paprašėme pateikti informaciją, kaip ir per kokias institucijas SAM įgyvendina šią kompetenciją ir kaip konkrečiai yra stebima bei kontroliuojama maisto papildų sudedamųjų dalių ir maisto papildų poveikis visuomenės sveikatai.

 Reikalavimai maisto papildams

    Maisto papildams, kurie tiekiami į rinką ir pristatomi kaip maisto produktai, taikomi patvirtinti higienos normos maisto papildams reikalavimai. Maisto papildams gaminti gali būti naudojami tik įstatymais patvirtinti vitaminai ir mineralinės medžiagos nurodytais pavidalas. Medžiagoms taikomi grynumo kriterijai, nustatyti Bendrijos teisės aktais, o kitoms medžiagoms taikomi visuotinai priimtini tarptautinių institucijų rekomenduojami grynumo kriterijai. Maisto papildai turi atitikti reglamentų ir įstatymų, nurodančių didžiausius leistinus tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekius, maisto produktų higienos, didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas, reikalavimus.

 Kontrolė ir pažeidimai

    2011 m. VVSPT gavo 940 pranešimų apie maisto papildų, pagamintų trečiose šalyse, pateikimą į rinką. 68 proc. maisto papildų etikečių neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų.

    Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2011 m. išnagrinėjo ir priėmė 14 nutarimų bylose dėl maisto papildų reklamos, kurioje buvo pažeistas Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas.

    Institucijos informavo, kad šiuo metu maisto papildų internetinėje prekyboje stebimi atvejai, kai teikiant informaciją galbūt nurodoma ar užsimenama apie maisto savybes, kurių jis neturi, ar apie gydomąsias ar profilaktines savybes, kas prieštarauja Maisto įstatymo nuostatams. Siekiama užtikrinti, kad sporto klubuose būtų prekiaujama tik fasuotais maisto papildais ar papildais nepažeistose pakuotėse.

 Valstybinė maisto papildų kontrolė

    2011 m. iš viso įregistruota 2120 maisto papildų kontrolės subjektų: 171 maisto papildų didmeninės prekybos įmonė, 16 maisto papildų gamybos įmonių ir 1434 vaistinės.

    Patikrinimai atlikti 14-oje maisto papildų gamybos įmonių, 186 maisto papildų didmeninės prekybos įmonėse ir 436 vaistinėse Teisės aktų reikalavimų pažeidimai nustatyti 3-ose maisto papildų gamybos įmonėse, 40-yje maisto papildų didmeninės prekybos įmonių ir 41-oje vaistinėje.

    Gauti 22 vartotojų skundai dėl maisto papildų, iš kurių 5 skundai pasitvirtino. Surašyta 14 Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo protokolų. VMVT Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ar pašarus sistema Europos Komisijai 2011 m. išsiuntė 3 skubius pranešimus dėl nesaugių maisto papildų (iš Rusijos importuotų maisto papildų „Mesotel“ ir „Mesotel Neo“, į kurių sudėtį įėjo sidabras, bei „Citrosept“ (2 skubūs pranešimai), į kurių sudėtį įėjo henzalkionium chloride).

    Lyginant 2011 m. duomenis su 2010 m. duomenimis, maisto papildų kontrolės subjektų skaičius padidėjo 505 (31 proc.), vyraujančių pažeidimą pobūdis nepakito, dažniausiai nustatomi ženklinimo pažeidimai.

    Šiuo metu Lietuvoje nėra galiojančio teisės akto, kuriuo būtų patvirtintas draudžiamų naudoti medžiagų sąrašas. VMVT ne kartą įvairių susitikimų su SAM bei Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovais metu kėlė klausimą dėl tokio sąrašo sudarymo ir patvirtinimo. Šis sąrašas palengvintų vykdomą maisto papildų kontrolę, taip pat būtų labai naudingas verslui, užsiimančiam maisto papildų importavimu bei platinimu.

    Lietuvoje nebeliko nuo 2010 m. probleminių produktų komisijos, susidedančios iš atskirų žinybų atstovų, kuri sprendė klausimus, ar medžiaga priskirtina vaistui ar maisto papildui taip pat sprendė ir kitus aktualius klausimus.

 Reklamos įstatymo pažeidimai

    2011 m. VMVT surašė 14 Reklamos įstatymo pažeidimų protokolų, už maisto papildų reklamą.

    Kadangi iki 2012 m. vasario 27 d. dar nėra Europos Komisijos patvirtinto teiginių sąrašo, todėl VMVT vykdydama teiginių ir reklamos kontrolę, atsižvelgia, ar maisto tvarkymo subjektas pateikė teiginius Europos maisto saugos tarnybai ir kokio pobūdžio naudojami teiginiai.

    VMVT vykdydama Reklamos įstatymo kontrolę dažniausiai taikė Reklamos įstatymo 14 straipsnio nuostatą, kuri numato, kad draudžiama nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines savybes ir kitas savybes, jeigu tokios informacijos pateikimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 

    Jei nustatoma, kad, pvz., tinklo vaistinėje prekiaujama maisto papildu su draudžiama medžiaga ar su netinkamu ženklinimu, ieškomas platintojas, kuris pateikė galbūt nesaugų ar netinkamai paženklintą produktą ir jis privalo surinkti nustatytą nesaugią ar netinkamai paženklintą partiją, jam taikomos administracinio poveikio priemonės. Platintojas, vykdydamas teritorinės VMVT nurodymus, pateikia nesaugaus ar netinkamai paženklinto produkto išplatinimo sąrašus ir kitus duomenis, pagal kuriuos vykdomas produkto atsekamumas ir šalinimas iš rinkos. 

 Įvežamų papildų skaičius didėja kosminiu greičiu

    VMVT vykdo valstybinę maisto papildų kontrolę iš trečiųjų šalių, šios kontrolės duomenimis, 2009 m. į Lietuvos Respubliką importuota 117 t, maisto papildų, 2010 m. – 179,5 t, o 2011 m. – 249, 6 t.

                                                                                                  R.Jankevičiūtės nuotr.