Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų aukoja labdarai. Tautiečiai noriai aukoja įvairiose labdaros projektuose, materialinėm gėrybėm ar gerais darbais padeda likimo nuskriaustiesiems bei remia įvairias nevyriausybines organizacijas, įgyvendinančias kilnius siekius bei tikslus. Aktyviai Lietuvos žmonės skiria ir 2 procentus nuo gyventojų pajamų mokesčio kaip paramą įvairiems subjektams, kurie turi paramos gavėjo statusą.  

Labdaros paramos teikimą turi kontroliuoti VMI 

  Nors aukojimas yra susijęs su kilnumu ir gražiais darbais, tačiau visada atsiranda ir šaukštas deguto medaus statinėje, t.y. ir paramos gavėjo statusą turintys juridiniai asmenys dažnai nusižengia įvairiems įstatymams.

  Paramos gavėjus pagal savo kompetenciją kontroliuoja valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, o Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja labdaros ir paramos teikimą, gavimą ir naudojimą, kiek tai susiję su mokesčių lengvatų taikymu.

  O kas kontroliuoja, kai tai nesusiję su mokesčių lengvatų taikymu bei teisės aktais nėra priskirta konkrečios institucijos ar įstaigos kompetencijai? Niekas. Todėl Seimo narė A. Zuokienė siūlo numatyti, jog paramos gavėjus kontroliuojanti institucija būtų Valstybinė mokesčių inspekcija, tačiau visais klausimais, t.y. ne tik dėl mokesčių lengvatų taikymo, kaip yra dabar.

Labdaros ir paramos fondų ataskaitose negali būti jokių nutylėjimų

  Lietuvoje yra  apie 20 000 nevyriausybinių organizacijų, o labdaros ir paramos fondai yra vieni jų. Todėl labdaros ir paramos fondų įstatymas jiems yra itin aktualus ir svarbus. Seimo narė A. Zuokienė turėdama ilgametę tokios veiklos patirtį, pateikė keletą pasiūlymų šio įstatymo projekto tobulinimui.  

  Ji siūlo fondo metiniame pranešime atskleisti ne tik darbo užmokesčio, bet ir kitas fondo dalininkų ir darbuotojų iš fondo gaunamas pajamas.

  A.Zuokienės iniciatyva patikslintas ir nuo 2011 m. lapkričio 1 d. galioja viešųjų įstaigų įstatymas, kuriame numatyta, jog viešųjų įstaigų išlaidos metinėje veiklos ataskaitoje išskiriamos į dvi dalis: veiklos išlaidas ir administravimo išlaidas.

  Sistemiškai tokia nuostata turėtų atsirasti ir Labdaros ir paramos fondų įstatyme. Administracinėms išlaidoms skiriamas procentas Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, turėtų tapti labdaros fondo efektyvios veiklos rodikliu ir bus itin reikšmingas renkantis fondą, kuriam skirti paramos lėšas. Seimo narė siūlo, kad fondo administravimo išlaidų suma neturėtų viršyti 10 proc. procentų per tuos metus gautų pajamų, nes pagrindinis fondo tikslas yra teikti labdarą, paramą ar kitokią pagalbą.

  Taip pat labai svarbu įvertinti fondo veiklos organizavimo efektyvumą ir lėšų panaudojimo racionalumą, todėl metiniame pranešime turi būti atskleidžiama informacija apie įsigytą ir perleistą per finansinius metus ilgalaikį turtą. Tai sudarytų sąlygas laiku imtis prevencinių priemonių, siekiant užkirsti kelią neefektyviam fondo lėšų panaudojimui.

  Dar vienas aspektas, kurį reikia tobulinti, yra turimo kapitalo investavimo rizika, kuri įstatymo projekte minima tik kaip bendro pobūdžio principas, tačiau abstrakčios nuostatos dažniausiai sudaro prielaidas piktnaudžiauti rizikingai investuojant, dėl ko fondas gali prarasti investuojamas lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad fondas nėra pelno siekianti įmonė, todėl A. Zuokienė siūlo investicijų rizikingumą riboti detaliau, numatant, kad fondo neliečiamąjį kapitalą sudarančios lėšos, kurios  investuojamos ne į indėlius ir Vyriausybės vertybinius popierius, negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų visų fondo neliečiamojo kapitalo lėšų.

  Be to, dėl fondo veiklai keliamų apribojimų subtilybių A. Zuokienė siūlo pakoreguoti „susijusių asmenų“ apibrėžimą, kad šių apribojimų nebūtų galima „apeiti“, t.y. fondo sandorių apribojimus bei kitus veiklos apribojimus sieti ne tik su fondo dalininkais, bet ir su valdymo ar kolegialaus organo nariais bei fonde pagal darbo sutartį dirbančiais asmenimis.

  Taip pat reikia paminėti, kad įstatymo projektas numato atvejus, kai nutraukiant fondo veiklą fondo lėšos gali būti perduodamos kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, todėl atsiranda galimybė panaudoti lėšas plačiau nei galėjo tikėtis paramą fondui suteikę paramos teikėjai. Atsižvelgiant į tai, kad minėtomis nuostatomis gali būti sudaromos prielaidos pažeisti teisėtus paramą fondui suteikusių paramos teikėjų lūkesčius bei neteisingai panaudoti fondo sukauptas paramos lėšas, parlamentarė siūlo apriboti fondo teisę perduoti lėšas viešiesiems juridiniams asmenims, išskyrus analogiškus veiklos tikslus turinčius kitus labdaros ir paramos fondus.

  Seimo Audito komitetas pritarė parlamentarės pasiūlymams.