Lietuvos gyventojų pradelsti įsiskolinimai per šių metų rugsėjo mėnesį išaugo daugiau nei 89 mln. litų, iš kurių 30 mln. litų sudaro gyventojų, prieš tai neturėjusių skolų, įsiskolinimai, – vakar paskelbė kreditų biuras „Creditinfo“. Rugsėjį gyventojų pradelstos skolos, lyginant su rugpjūčio mėnesiu, didėjo 5 proc. sparčiau ir siekė 1,8 mlrd. litų.

Šiuo metu į bėdą pakliuvęs skolininkas gali likti tik su radijo imtuvu

Šiuo metu galiojantis LR Civilinio proceso 668 str. nustato, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į būtinus drabužius, namų apstatymo ir namų apyvokos reikmenis. Taip pat išieškojimas negali būti nukreipiamas į visus vaikų reikmenis, vieną radijo imtuvą, vienam šildymo sezonui reikalingą kurą, skolininko šeimos pragyvenimui reikalingus maisto produktus, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), asmeninius nebrangius darbo įrankius, reikalingus skolininko profesiniam darbui, išskyrus atvejus, kai šiais įrankiais skolininkas naudojosi neteisėtam verslui.

Jau seniai baigėsi karo laikai ir neišieškomų daiktų sąrašas turi sudaryti sąlygas išsaugoti žmogišką orumą ir atitikti šiandieninius minimalius poreikius. Sparčiai vystantis ekonominiams santykiams, nemažai daiktų, kurie anksčiau buvo pasiturinčio gyvenimo atributais, šiuo metu yra kasdieniai daugelio žmonių daiktai, be kurių normalus ir orus žmogaus gyvenimas nebeįsivaizduojamas.

Dabar galiojanti tvarka, priimta dar  2002 m. vasario 28 d., ir nuo to laiko nebuvo keista. Didelis įsiskolinusių fizinių asmenų skaičius šalyje, ir prasiskolinusių šalies gyventojų į Netylek.lt atsiųsti laiškai su skundais apie didžiules skolas bei prasidėjusius išieškojimo procesus, paskatino parengti projektą ir  pakeisti turto, iš kurio negali būti išieškoma, sąrašą taip, kad šis labiau atitiktų šiandieninius objektyvius visuomenės poreikius.

Seimo narės Agnės Zuokienės 2010  spalio 12 d. įregistruotame projekte į turto, iš kurio negali būti išieškoma, sąrašą įtraukti tokie daiktai kaip skalbyklė, viryklė, drabužių lygintuvas, patalpų šildymo prietaisas, telefonas, kompiuteris su interneto prieigai reikalinga įranga. Jei šaldytuvas ir televizorius šiuo metu paliekamas tik šeimoms, turinčioms vaikus, pritarus naujajam projektui, šis turtas liktų ir asmenims, neturintiems vaikų. Taip pat siūloma drausti išieškojimą iš neįgaliųjų reikmenų, asmens higienos ir sveikatos priežiūros priemonių, avalynės, mokymosi priemonių, šeimos relikvijų bei ritualinių daiktų, apdovanojimų.

Jei šiuo metu skolininkui paliekama tik vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) suma, siūloma, jog papildomai būtų paliekama po vienos minimalios algos sumą, skaičiuojant kiekvienam nepilnamečiui vaikui. 

Rengiant šį  projektą buvo  atsižvelgta į Parlamentinių tyrimų departamento surinktą medžiagą apie neišieškomų daiktų sąrašus kitose Europos Sąjungos šalyse, kuris rodo, jog Lietuvos sąrašas - vienas trumpiausių.

Priverstinai išieškant skolas turi būti apsaugota skolininko teisė išsaugoti būtiniausius dalykus

Europos Tarybos  Ministrų komitetas dar 2003 metais priėmė rekomendaciją skelbiančią, jog priverstinai išieškant skolas turi būti apsaugota skolininko teisė išsaugoti būtiniausius dalykus,  o 2007 m. rekomendavo visoms valstybėms narėms savo teisės aktuose  numatyti skolininkų padėties ir skolos naštos palengvinimo procedūras. Nepaisant šių rekomendacijų, neišieškomų daiktų sąrašas Lietuvoje nebuvo pakeistas.

Seimo narė Agnė Zuokienė įregistravo Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektą, kuriuo siekiama praplėsti iš skolininkų neišieškomų daiktų sąrašą:

Projekte numatytas turto, iš kurio negali būti išieškoma, sąrašas yra panašus į Europos Sąjungos valstybių teisės numatytus tokio turto sąrašus: