Kol medikai skambina pavojaus varpais, jog Lietuva nutuko – jau kas antra moteris ir kas trečias vyras Lietuvoje turi antsvorio, tuo metu mūsų gamintojai kasmet už daugiau nei 3 milijonus litų įsiveža šimtus tonų persivalgymo narkotiko – labiausiai medikų linksniuojamo maisto priedo – aromato ir skonio stipriklio E621, dar kitaip vadinamo mononatrio glutamato. Per metus pasaulyje grynų šio priedo miltelių parduodama už 30 mlrd. eurų.

Kartą paragavęs, negali sustot

  Vadinamos „kinų druskos“, „laimės miltelių“ arba aromato ir skonio stipriklių dėka menkavertė žaliava maisto pramonėje paverčiama gardėsiais. Anot kai kurių mokslininkų, tyrinėjusių įtaką apetito reguliavimui, – tai medžiaga, kuri greitai prasiskverbia su krauju į smegenis ir sustiprina skonio pojūčius – „išklibina“ sotumo ir alkio centro veiklą taip, kad žmogus nuolat nori valgyti ir pamažu tunka, jo organizme sumažėja augimo hormono išskyrimas. Apetito reguliavimas susilpnėja, o skonio receptoriai praranda jautrumą, todėl dažnai šiuos maisto priedus vartojusiam žmogui maistas be skonio stipriklių ima atrodyti nebeskanus. Yra atlikta nemažai tyrimų, paskelbta įvairių publikacijų, kurios kvestionuoja priimtas maisto priedo dozes, ir pateikia duomenis apie galimą neigiamą jo poveikį sveikatai: pvz., kad didesnės mononatrio glutamato koncentracijos organizme gali sukelti smegenų vėžį, negrįžtamai pakenkti kai kurioms smegenų funkcijoms ir t.t.

Leistinos normos

   Kiekvienas sintetinis maisto priedas kaip substancija kelia riziką sveikatai, tačiau yra nustatytos oficialios leistinos jų naudojimo normos. Maisto priedų suvartojimas įvertinamas pagal priimtiną dienos dozę (ADI), kuriai, kaip teigiama, taikomi gana dideli atsargos koeficientai.

   Šalutinis maisto priedų poveikis priklauso nuo to, kaip dažnai žmogus vieną ar kitą produktą, „įdarytą“ maisto priedais, valgo. Jei retsykiais – nieko baisaus nenutiks, tačiau jeigu žmogus nuolat maitinasi produktais, prifarširuotais skonio ir aromato stipriklių, negalavimai gali tapti chroniški: atsirasti gastritas, skrandžio opos ir kt. Be to, aromato ir skonio stiprikliai yra taip plačiai naudojami maisto pramonėje (mėsos gaminiai, paštetai, sūreliai, greiti užkandžiai, sriubos, padažai, prieskoniai ir t.t.), jog dabar jau labai sunku apskaičiuoti, kiek žmogus iš tiesų per dieną šio maisto priedo suvartoja. Todėl tikėtina, jog daugelis, o ypač vaikai, stipriai viršija nustatytą „nepavojingą“ šio priedo dienos normą.

Atsargumo principas

  Kai nepakanka mokslinių įrodymų, kai jie nevienareikšmiški ar abejotini, o preliminarus mokslinis vertinimas rodo, kad yra pagrindas sunerimti, – reikia vadovautis atsargumo principu.

  Kai kurių valstybių narių maisto pramonė sugeba savanoriškai atsisakyti naudoti maisto gamybai tam tikrus maisto priedus. Pvz., 2005 m. Švedijos maisto pramonės sektoriaus gairėse raginama Švedijos rinkoje vengti azo grupės dažiklių (E102, E110, E122–124, E128–129, E151, E154–155, E180). Viešojoje erdvėje daromas spaudimas bei visuomenės susirūpinimas paskatino ir Jungtinės Karalystės pramonę savanoriškai atsisakyti minėtų 6 sintetinių dažiklių naudojimo maisto ir gėrimų gamybai, nes 2007 m. Jungtinės Karalystės Maisto standartų tarnybos (Food Standards Agency, sutr. FSA) užsakymu atliktas Sauthemptono universiteto mokslininkų tyrimas nustatė, jog sąveikoje su konservantu E211 (natrio benzoatas) jie gali neigiamai paveikti vaikų aktyvumą (t. y. sukelti hiperaktyvumą).

Ar Lietuvos gamintojai tik imituoja, jog tobulina receptūras? 

  Ar pastebėjote, kiek gaminių pastaruoju metu reklamuojami užrašais – „Pagaminta be E621“, „Be E“ ir pan.? Jie labai greitai perprato žaidimo taisykles – jei vartotojus taip piktina visokie E, o ypač daugiausia diskusijų keliantis skonio stipriklis E621, gamintojai renkasi kitokią taktiką ir rinkodaros triukus:

– kitą ženklinimo būdą: vietoje maisto priedo numerio E ir triženklio ar keturženklio skaičiaus žymi sudėtingus maisto priedų pavadinimus, kurie dažnai vartotojui nieko nesako...

– reklamuoja, jog gamina produktą „be konservantų“, tačiau ir toliau į juos deda kitokių maisto priedų ir net konservantų... (už melagingą informaciją ant majonezo „be konservantų“ pakuotės nubausta bendrovė „Veiverių skonis“, o UAB „Estrela Baltic“ – už tai, kad vartotojus klaidino bulvių traškučius ženklindama užrašais: „Be dirbtinių priedų! Bulvių traškučiai „Estrella“ yra gaminami be konservantų, dirbtinių dažiklių ir kvapiųjų medžiagų“, o patikrinimo metu traškučių sudėtyje buvo rasta priedų E625, E627, E631).

  Netylek.lt Muitinės departamente prie LR FM pasidomėjo – ar 2010 metais, lyginant su 2009-aisiais, prekių – aromato ir skonio stipriklių – importo apimtys mažėjo, ar didėjo?  

  Jei jau gamintojai taip greitai persiorientuoja ir tobulina receptūras, kas mėnesį mums pasiūlydami vis naujų gaminių „Be E621“, logiška būtų manyti, kad skonio ir aromato stipriklių turėtų būti importuojama vis mažiau. Tačiau pasirodo, kad tai, kas deklaruojama vartotojui etiketėse, ir tai, kas deklaruojama muitinėse – du skirtingi dalykai. Gautas atsakymas iš muitinės verčia sunerimti: 2010 m. sausio–gegužės mėn. skonio ir aromato stipriklių į Lietuvą iš ES ir trečiųjų šalių įsivežta ne mažiau, o net 46 000 kg daugiau (22 proc.) nei 2009 m. per tą patį laikotarpį!

  Atkreipkite dėmesį, jog šimtais tonų per metus į Lietuvą įsivežama ne tik garsiojo E621, bet ir E620, E622, E623, E624, E625, E640, E650, – visi jie taip pat yra aromato ir skonio stiprikliai. Kol gamintojai didina maisto priedų importo apimtis, vartotojai turėtų suskubti išmokti dabar jau visą gamą aromato ir skonio stipriklių numerių – mat užrašas etiketėje „Be E621“ dar nereiškia, kad gaminyje iš tiesų nėra kitų analogiškų aromato ir skonio stipriklių...