Jonui (vardas pakeistas) šis klausimas yra itin skaudus ir jautrus, nes jis prieš šiek tiek daugiau nei dešimt metų, dirbdamas medžio apdirbimo staklėmis, patyrė traumą ir neteko dešinės akies. Vilniaus Santariškių klinikose vyrui buvo atliktos kelios operacijos, kurių metu jam buvo pašalinta akis ir įdėtas akies protezas.

Kas kaltas?

  Kas gi kaltas – pirmas klausimas, kuris kyla skaitant šią kraupią istoriją. Valstybinė darbo inspekcija nustatė darbdavio kaltę dėl patirtos Jono traumos ir bylą perdavė Prokuratūrai, tačiau vyro teigimu, jis dėl nesąžiningų įmonės veiksmų buvo priverstas sudaryti taikos sutartį su darbdaviu. Įmonės savininkas, norėdamas išvengti didesnių finansinių įsipareigojimų, pasiūlė Jonui tą akimirką nemažą pinigų sumą, tačiau taikos sutartyje nebuvo įvertinti galimi ateities praradimai. Todėl labai svarbu, prieš pasirašant panašaus pobūdžio taikos sutartis, pasikonsultuoti su Valstybine darbo inspekcija dėl visų įmanomų aplinkybių, kurios dėl patirtų sužalojimų gali atsirasti ateityje.  

  Tuo tarpu darbdaviui už suluošintą žmogaus gyvenimą buvo skirta vos 900 litų bauda. Valstybinės darbo inspekcijos teigimu, bauda skirta dėl darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų, t.y. darbdavys neužtikrino, kad darbo įrenginiai būtų techniškai tvarkingi bei neaprūpino darbuotojų apsaugos priemonėmis (apsauginiais akiniais, atspariais mechaniniam smūgiui).

Nedarbingumo lygio nustatymo niuansai

  Čia visos nelaimės nesibaigia. Po operacijos Jonas kreipėsi dėl invalidumo grupės nustatymo ir jam buvo nustatytas 45 procentų darbingumo lygis bei 3 neįgalumo grupė terminuotam vienerių metų laikotarpiui. 2003 m. vyrui kreipusis pakartotinai, buvo nustatytas 25 procentų darbingumo lygis. 2007 m. – 30 procentų darbingumo lygis. Jonas nesutiko su specialistų nuomone dėl padidinto darbingumo lygio ir šiuos sprendimus skundė įvairioms institucijoms, tačiau, nesulaukęs deramo dėmesio, 2010 m. vyras kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kuriame prašymas buvo priimtas ir bus nagrinėjamas tarptautiniame teisme.  

  Atrodo, jei prisidengtum vieną akį, tai dar vis tiek galėtum matyti ir dirbti tam tikrus darbus, tačiau Jono atveju viskas yra sudėtingiau – vyro profesija yra vairuotojas, todėl šiuo atveju regėjimas yra ypatingai svarbus. Be to, po nelaimingo atsitikimo vyras skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu, iki šiol aptirpusia dešine kaktos puse, skausminga ir aptirpusia dešinės kojos blauzda, patiriamais, nors ir retai, priepuoliais, tirpstančia kaire ranka, kaire veido puse, kamuojančiais ilgalaikiais galvos skausmais, depresija. Beje, Jono teigimu, po patirtos traumos ir atliktų 2 operacijų, jam iš viso nebuvo suteikta jokia reabilitacija sanatorijoje, kurioje jis būtų galėjęs atsigauti po patirtų fizinių ir psichinių sukrėtimų. Tačiau kodėl į tokius žmogaus negalavimus neatsižvelgė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau - NDNT) ir nenustatė adekvataus nedarbingumo lygio. Į Seimo narę A. Zuokienę besikreipusio vyro skunde buvo teigiama, kad jo sveikata tik prastėja ir faktinės galimybės dirbti yra sudėtingos, todėl Jonas įsitikinęs, kad jam nepagrįstai nustatytas per didelis darbingumo lygis.

Parlamentarės klausimai NDNT

  Parlamentarė neliko abejinga į nelaimę papuolusio žmogaus prašymui ir kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu suteikti informacijos apie dabar Jonui nustatytą darbingumo lygį bei priežastis, kodėl nenustatomas mažesnis darbingumo lygis.

  Specialistų teigimu, po operaciniu periodu nustatytas netektas 45 procentų  profesinis darbingumas dėl priežasties „suluošinimas darbe“ buvo skirtas terminuotam periodui – metams. Po metų (2003 m.) buvo atlikta pakartotinė ekspertizė dėl invalidumo grupės bei profesinio darbingumo netekimo laipsnio nustatymo, kurios metu Jonas invalidu nepripažintas ir jam nustatytas tik 25 procentų netektas darbingumas neterminuotam periodui, nes vyras nešiojo akies protezą ir per tuos metus nesigydė bei jokių komplikacijų nebuvo. 2007 m. Jonas dar kartą kreipėsi į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo, tuomet jam buvo nustatytas 30 proc. netekto darbingumo lygis terminuotam vienerių metų laikotarpiui, atsižvelgiant į tai, kad vyrui pritaikytas dešinės akies protezas laikosi gerai, komplikacijų nėra. Specialistų teigimu, toks nedarbingumo lygis yra nustatomas, kai viena akis mato blogai ar yra akla, o kitos akies regėjimo aštrumas yra nuo 0,4 iki 1,0, kaip ir yra Jono atveju.  

  Taigi specialistai vadovaujasi biurokratiniais reglamentais, o suluošintam vyrui reikia gyventi/išgyventi su traumos metu patirtais sužalojimais, kurie neapsiriboja vien tik regėjimo aštrumu.