Neįgaliųjų Konvencija, kuri yra savotiška neįgaliųjų Konstitucija, uždegė žalią šviesą teigiamiems pokyčiams – galimybei pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis naudotis visiems asmenims, turintiems bet kokią negalią. Po ratifikavimo buvo viliamasi, kad Neįgaliųjų konvencija palengvins gyvenimą 250 000 neįgaliųjų, gyvenančių mūsų šalyje. Deja, kol kas Lietuvos įstatymai neatitinka Konvencijos nuostatų dėl neįgaliųjų asmenų pripažinimo lygiais prieš įstatymą bei lygybės su kitais. Neveiksniems asmenims realizuojant savo teises nėra užtikrinamos garantijos, kurias Konvencija numato teikiant pagalbą neįgaliesiems asmenims, įgyvendinant savo teises.

JT Neįgaliųjų Konvencijos ratifikavimas ir nacionalinių teisės aktų reguliavimo atitiktis tarptautiniams standartams 

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau - Konvencija) ratifikavimo klausimas buvo „užstrigęs“ biurokratiniuose koridoriuose ir 2007 m. pavasarį pasirašyta Konvencija - LR Seime ratifikuota tik 2010 m. gegužės 27 d. Ratifikavimo klausimas buvo uždelstas dėl Konvencijos 25 straipsnio a punkte esančios sąvokos – „seksualinė ir reprodukcinė sveikata“. Buvo pasiūlyta priimti protokolą, kuris užtikrintų, jog į šios sąvokos turinį neįeitų medicinos procedūros, kurios galėtų sąlygoti neįgaliųjų diskriminaciją dėl genetinių požymių.

Dar prieš Konvencijos ratifikavimą, Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos inicijavus, 2008 metais buvo sudaryta darbo grupė, o 2009 metais LR Seime registruoti įstatymų projektai, susiję su neveiksnumo ir neveiksnių asmenų globos teisiniais institutais. Pradinė projektų idėja - išplėsti riboto veiksnumo teisinį institutą numatant, kad pripažinti asmenis ribotai veiksniais galima ne tik priklausomybės nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų atvejais, bet atsižvelgiant į tai, kad šios taip pat yra priskiriamos psichikos sutrikimų grupei, ir kitų psichikos sutrikimų atveju. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus asmenys, turintys psichikos sutrikimų, esant pagrindui, galėjo būti pripažįstami tik neveiksniais. Tuo tarpu minėtais registruotais įstatymo pakeitimais buvo numatyta galimybė apriboti veiksnumą asmenims, turintiems psichikos sutrikimų, bet nesant pakankamo pagrindo pripažinti juos visiškai neveiksniais.

Darbo grupės registruoti projektai ir jų svarstymas

Nors, kaip minėta pradinis įstatymų projektų tikslas buvo gana siauras, užregistruoti Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimų projektai apėmė platesnę sritį: jais taip pat buvo numatyta užtikrinti asmenims, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais, privalomąjį teisinį atstovavimą, pasinaudojant valstybės garantuojamomis teisinės pagalbos galimybėmis, įtvirtinta pareiga kreipiantis dėl asmens pripažinimo neveiksniu pateikti ne tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos, bet ir socialinio darbuotojo vertinimą apie asmens sugebėjimus savarankiškai spręsti socialines problemas, patikslinti kai kurie įstatymuose vartojami terminai, kt.

Po pateikimo LR Seime, pirmiausiai, minėti įstatymų Nr. XIP-958, Nr. XIP-959, Nr. XIP-960 projektai buvo svarstyti LR Seimo Sveikatos reikalų komitete. Jiems iš esmės buvo pritarta. Susipažinusi ne tik su užregistruotais projektais, bet ir su darbo grupės veikla rengiant projektus, nekviestų ir nedalyvavusių nevyriausybinių organizacijų pozicija, Seimo narė Agnė Zuokienė, Sveikatos reikalų komitete paskirta šių įstatymų projektų išvadų rengėja, svarstė ir tolesnio neveiksnumo pripažinimo proceso tobulinimo galimybes, galimus pasiūlymus minėtiems įstatymų projektams.

  

Seimo narės A. Zuokienės pasiūlymai ir idėjos

Būtinas asmens teisių apsaugos garantas – sąlygos būti išklaustam ir dalyvauti teismo procese

Visų pirma,   Parlamentarė  atkreipė dėmesį į tai, kad nei iki pateiktų projektų galiojantis reguliavimas, nei minėtais projektais siūlyti pakeitimai neužtikrina būtino asmens dalyvavimo procese: Civilinio proceso kodekso 464 straipsnio 2 dalyje palikta galimybė, kuria teismai dažnai „naudojasi“ „dėl sveikatos būklės“ asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, nekviesti į teismo posėdį ir net nepranešti apie jį.

      Asmens pripažinimas neveiksniu – teisinė procedūra, dėl kurios pakinta asmens kaip teisės subjekto statusas, t. y. teisių, interesų bei pareigų apimtys. Daugeliu atvejų pilnamečiai asmenys, pripažinti neveiksniais, praranda teisę priimti bet kokius, netgi pačius elementariausius sprendimus, taip pat ir įgyvendinti kitas pagrindines žmogaus teises: balsuoti, disponuoti nuosavybe, dirbti, teisę sukurti šeimą, įgyvendinti kitas ekonomines, socialines, politines, kultūrines teises, taip pat jas ginti. 

Iki šiol išsamiausiai neveiksnių asmenų teisių apsaugos standartus reglamentuoja Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Nr. R (99) 4 dėl Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principų. Rekomendacijos vadovaujasi pagarbos kiekvieno asmens, kaip žmogiškos būtybės, orumui principu ir skelbia, jog apsaugos priemonių taikymas turi būti lankstus ir paremtas neveiksnaus asmens poreikiais, maksimaliai išsaugant jo galias veikti, proporcingumu ir reikalingo asmens apsaugos įtraukimu į visus su juo susijusių klausimų sprendimus. Rekomendacijos bendrame žmogaus teisių kontekste yra svarbios gairės valstybėms, o jų laikymasis atspindi ir visuomenės sąmoningumo ir tolerancijos lygį.

Neveiksnumo statusas Lietuvoje neatitinka pagrindinių žmogaus teisių standartų, sąlygoja šių asmenų socialinę atskirtį, stigmatizavimą, nesugebėjimą integruotis į visuomenę bei iš esmės reiškia teisinę bei socialinę tokio žmogaus mirtį. Lietuvoje iki šiol yra išlikęs iš sovietinių laikų paveldėtas neveiksnumo teisinis institutas, kuris buvo sukurtas ne psichiškai neįgalių žmonių teisėms apginti, o dažniausiai buvo naudojamas kaip priemonė nutildyti režimo priešininkus. Tuo tarpu valstybė šiandien turi įgauti prasmę kaip politinė teisės įgyvendinimo organizacija, t. y. visa jos veikla turi būti orientuota į žmogaus teisių apsaugą ir jų įgyvendinimą. Šiuo metu galiojančiame Civilinio proceso kodekse nėra kategoriško reikalavimo pranešti apie pateiktą pareiškimą dėl pripažinimo neveiksniu pačiam asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu. Kodeksas netgi nereikalauja, kad būtų „žymus pavojus ar grėsmė asmens sveikatai“, o tik nurodo, jog dėl sveikatos būklės, patvirtintos eksperto išvados, neveiksnus asmuo gali būti nekviečiamas ir neapklausiamas teisme ir netgi jam neįteikiami teismo dokumentai.

Pažymėtina, kad aukščiausios galios teisės akto Lietuvoje LR Konstitucijos 30 str. numato kiekvienam asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Tokia teisė numatyta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau - EŽTK) 6.1 straipsnyje, nustatant, kad vidaus teisėje kiekvienam turi būti užtikrinta teisė nukreipti bet kokį savo pareiškimą, susijusį su civilinių teisių įgyvendinimu, svarstyti teismui (Golder prieš Jungtinę Karalystę, 1975). Europos žmogaus teisių Teismas, kuris taiko EŽTK, yra pripažinęs, kad teisė į teisingą teismą, kaip tai numatyta EŽTK 6.1 straipsnyje, apima ir teisminius procesus, liečiančius asmens veiksnumo statusą (Winterwerp prieš Olandiją, 1979). Nepaisant to, kad teisės į teismą ribojimai pagal EŽTK  galimi, EŽTK įtvirtinta, kad kiekvienas nacionalinėje teisėje įtvirtintas ribojimas, jo sąlygos ir procedūros turi būti aiškiai, konkrečiai ir tiksliai išvardintos teisės aktuose. Tuo tarpu LR CPK 464 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatytas vertinamasis požymis – „sveikatos būklė, patvirtinta eksperto išvada“,  šio reikalavimo neatitinka. Be to yra sudaromos sąlygos bet kokiam psichikos sutrikimui būti laikomam „sveikatos būkle“, kuri yra pakankamas pagrindas nekviesti asmens, kurio veiksnumo klausimas yra sprendžiamas, į teismo posėdį. Šiame kontekste paminėtas Čekijos teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo, kurio veiksnumo klausimai yra sprendžiami, išklausomas teisme, jeigu tai įmanoma padaryti nesukeliant žalos asmens sveikatai. Tačiau, jei asmuo reikalauja, jis bet kuriuo atveju turi būti išklausytas teisme. Prancūzijoje, Suomijoje numatyta asmens apklausos jo gyvenamojoje, gydymo ar kt. vietoje. Manytina, kad ir Lietuvoje teismai neturėtų priimti sprendimo, atimsiančio galimybę asmeniui veikti, kaip savarankiškam teisės subjektui, asmeniškai neišklausę asmens, net ir esant tam tikriems sveikatos sutrikimams.

Seimo narės Agnės Zuokienės manymu, teisinis reguliavimas turi būti keičiamas panaikinant galimybę neįteikti asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, teismo dokumentų; taip pat nustatant, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, visais atvejais būtų apklausiamas teismo, paliekant teismui galimybę pagal situaciją pasirinkti atidėti bylos nagrinėjimą arba, LR CPK 186 straipsnio 2 dalies pagrindu, apklausti asmenį jo buvimo vietoje. Bent tokie asmens, prašomo pripažinti neveiksniu, teisių apsaugos garantai būtų prielaida užtikrinti teisingą neveiksnumo pripažinimo procesą. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba su ja konsultuojantis, pažymėjo, kad numatymas apklausti asmenį jo buvimo vietoje, atsižvelgiant į tai, kad teismai apkrauti ir į tai, kad šio tikslo įgyvendinimui reikėtų papildomų lėšų, būtų problemiškas. Kaip bebūtų, prieš darant apibendrinimus dėl būtinų išteklių, reikalingi bent minimalūs paskaičiavimai, kiek procesų asmens pripažinimo neveiksniu įvyksta per metus ir kiek iš jų yra tokie atvejai, kai asmuo dėl sveikatos būklės negali būti apklausiamas teisme. Paminėtina, kad, pavyzdžiui, 2010 metais neveiksniais visoje  Lietuvoje buvo pripažinti 913 asmenų.

Neveiksnus visam gyvenimui?

Raktas problemai - periodinis asmens psichinės sveikatos tikrinimas

Antras momentas, į kurį Parlamentarė atkreipė dėmesį yra tai, kad abejonių kyla dėl galiojančios tvarkos, pagal kurią teismo veiksnumas yra apribojimas neterminuotam laikotarpiui. Kadangi pareiškimą dėl asmens pripažinimo veiksniu gali paduoti tie patys asmenys, kurie gali kreiptis ir dėl asmens pripažinimo neveiksniu, t.y. asmens globėjas, kiti asmenys (asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras), neveiksniu pripažinto asmens statuso ir teisių atgavimas visiškai priklauso nuo kitų asmenų geros valios, t. y. nuo subjektyvių aplinkybių, o ne nuo objektyvių aplinkybių ar sveikatos būklės pasikeitimo. Toks reguliavimas neužkerta galimybių artimiesiems piktnaudžiauti ir dėl savų priežasčių nesikreipti į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu, net ir tais atvejais, kai pripažinto neveiksniu asmens sveikatos būklė pagerėja ir asmuo jau yra pajėgus visiškai, ar iš dalies, suprasti savo veiksmų reikšmę arba juos valdyti. Pažymėtina, kad pilnamečiai asmenys, pripažinti neveiksniais, praranda teisę priimti bet kokius, netgi pačius elementariausius sprendimus. Šias teises neveiksniems asmenims padėti įgyvendinti ir jų teises bei interesus ginti yra nustatytas globos institutas. Visgi, nors jis sukurtas kaip „apsaugos“ mechanizmas  asmenų teisėms ginti, jie neretai tampa itin šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų priemone. VŠĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ teigimu, tiek tarptautinės studijos, tiek nacionaliniai tyrimai rodo, jog piktnaudžiavimo globėjų statusu atvejai dažni ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių.

Neveiksnių asmenų beteisiškumas didžiausią nerimą kelia būtent dėl to, kad Lietuvoje nėra numatyta periodinė neveiksnumo peržiūrėjimo galimybė. Niekam nekyla abejonių, kad žmogaus psichinė sveikata, gebėjimai tvarkytis gyvenime gali keistis. Tačiau, jei asmenys, turintys teisę kreiptis į teismą dėl neveiksnaus asmens statuso, nėra suinteresuoti dėl asmens pripažinimo veiksniu arba dėl kitų priežasčių ir dėl to nesikreipia į teismą – neveiksniu pripažintas asmuo negali tikėtis, kad jo statusas bus peržiūrėtas, nes jokių priemonių priversti tai padaryti ar įrodyti, kad tam yra pagrindas, nėra. Šios problemos sprendimui Seimo narės Agnės Zuokienės manymu, reikalinga įpareigoti atsakingas institucijas parengti tikrinimo tvarką ir jos pagrindu periodiškai tikrinti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų psichinę sveikatą. Kadangi, Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos teigimu, šiuo metu dažniausiai neveiksniais pripažįstami asmenys dėl senatvinių psichikos sutrikimų, kurie yra progresuojantys ir negrįžtami (pvz.: demencija, sergant Alzheimerio liga, kraujagyslinė demencija ir t.t.), tokių asmenų psichikos sveikatos periodinis patikrinimas būtų tam tikra prasme formalus. Rengiant tvarką reikalinga diferencijuoti periodinių patikrinimų dažnumą, priklausomai nuo psichikos sutrikimo. Pagal parengtą tvarką, periodinio patikrinimo išvadą apie ligos dinamiką ir asmens sveikatos gerėjimą ar prastėjimą turėtų teikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

Darbo grupė, kuri rengė minėtus Civilinio, Civilinio proceso kodekso, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymus, svarstė asmenų, pripažintų neveiksniais, periodinio sveikatos patikrinimo klausimą. Tačiau ji susidūrė su konkretaus mechanizmo sukūrimo problema. Kaip teigia Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba, asmenys pripažinti neveiksniais, gali gyventi savo, globėjo, artimų giminaičių namuose, globos įstaigose (pensionatuose), būti stacionariose gydymo įstaigose, t. y. įvairiose vietovėse. Todėl svarbu numatyti, kas turėtų būti atsakingas už periodinio sveikatos patikrinimo užtikrinimą ir jo vykdymo kontrolę. Buvo nuspręsta, kad už reguliarų asmenų, pripažintų neveiksniais ar ribotai veiksniais, sveikatos patikrinimą būtų atsakingos globos ir rūpybos įstaigos. Sveikatos patikrinimą turėtų atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos pagal asmens buvimo vietą specialistai. Jei sveikatos priežiūros specialistai konstatuotų, kad asmens sveikatos būklė pagerėjo, ar atvirkščiai, pablogėjo ir yra pagrindas panaikinti neveiksnumą ar veiksnumo apribojimą, ar ribotai veiksnų asmenį pripažinti neveiksniu, globos ir rūpybos institucija turėtų kreiptis dėl to į teismą. Buvo svarstoma, kad, reikalingi tam tikri LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijai priskirtų poįstatyminių teisės aktų pakeitimai, tačiau kol kas pokyčių šioje srityje nejaučiama.  Buvo kreiptąsi į ministeriją su paklausimu apie rengiamus poįstatyminių teisės kitų pakeitimus.

Neveiksnaus asmens statusas – globėjų rankose?

Reikalingas nuo globėjo ir artimųjų valios nepriklausantis pagrindas, įpareigojantis kreiptis dėl pripažinimo veiksniu

Dar vienas probleminis aspektas, dėl kurio reikalingos diskusijos ir galbūt esamo teisinio reguliavimo pakeitimai, yra pačio neveiksnaus asmens teisė kreiptis į teismą su prašymu grąžinti veiksnumą. Tiek LR Civilinis, tiek LR Civilinio proceso kodeksai numato, jog teismo sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu gali būti panaikinamas ir priimamas sprendimas pripažinti asmenį veiksniu, jei pripažintas neveiksniu asmuo pasveiksta arba labai pagerėja jo sveikatos būklė. Tačiau, kaip jau minėta, kreiptis į teismą dėl šio klausimo gali tie patys asmenys, kurie turi teisę prašyti pripažinti neveiksniu, bei neveiksnaus asmens globėjas. Pats neveiksniu pripažintas asmuo teisės kreiptis į teismą dėl pripažinimo veiksniu neturi.

Seimo narės manymu, diskutuotina, ar neverta numatyti teisės inicijuoti veiksnumo atkūrimo procedūrą kreipiantis į teismą ir pačiam globojamajam, t.y. neveiksniam asmeniui, arba kokiai nors nepriklausomai institucijai, kuri nagrinėtų neveiksnių asmenų prašymus. Apsisprendus šią teisę suteikti pačiam neveiksniam asmeniui, kad šia teise nebūtų piktnaudžiaujama, vertėtų nustatyti objektyvų kriterijų, kuris būtų pagrindas neveiksniam asmeniui kreiptis į teismą savarankiškai. Tai galėtų būti ir minėta periodinio patikrinimo išvada, kurioje nurodyta, kad neveiksnaus asmens psichinė sveikata pagerėjusi. Kitose šalyse, pvz. Čekijoje tokiu apsaugos nuo piktnaudžiavimo saugikliu yra numatyta teisė teismui apriboti tokių neveiksnaus asmens prašymų dažnumą (iki vienerių metų intervalo). Taip pat galimas Lietuvoje galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimas, inicijavimo teisės nesuteikiant pačiam neveiksniam asmeniui, būtų globėjo/rūpintojo pareigos kreiptis į teismą dėl veiksnumo atkūrimo susiejimas su aiškia sąlyga – „teigiama“ periodinio patikrinimo išvada; tai leistų objektyviai įvertinti globėjo/rūpintojo tinkama pareigų vykdymą. Kadangi periodinis asmens psichinės būklės patikrinimas būtų atliekamas tam tikru dažnumu, o asmens sveikata gali pagerėti ir anksčiau nei sueis patikrinimo terminas, siūlytina neatsisakyti ir globėjo/rūpintojo teisės/pareigos kreiptis į teismą dėl pripažinimo veiksniu ne periodinio patikrinimo išvados, o aplinkybių, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, išnykimo pagrindu.

Nuostata, jog pats neveiksniu pripažintas asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo veiksniu ar dėl pripažinimo neveiksniu pakeitimo į pripažinimą ribotai veiksniu (LR Civilinio proceso kodekso 469 str.) taip pat yra nepalankiai vertinama ir nevyriausybinio sektoriaus organizacijos VŠĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija sutinkama, kad dėl psichinės ligos gali egzistuoti tam tikri,,teisės į teismą“ apribojimai, tačiau, pažymima, jie neturi iš esmės atimti asmens teisės į teismą.

Darbo grupės parengtų projektų svarstymas Seime: kritika dėl neatitikties Lietuvai privalomos Konvencijos nuostatoms

Pagrindiniu minėtų Civilinio, Civilinio proceso kodeksų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimų projektų svarstymo komitetu buvo paskirtas LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris 2011 m. spalio 26 d. surengė šių projektų svarstymo klausymus. Pagrindiniai klausymų metu aptarti klausimai buvo VŠĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ išdėstytos pastabos dėl esminio pateiktų projektų ir esamo teisinio reguliavimo neatitikimo Lietuvoje ratifikuotai ir galiojančiai JT Neįgaliųjų Konvencijai.

Trumpai išdėstant pagrindines Konvencijos nuostatas, kurioms prieštarauja ne tik parengti projektai, bet ir kiti, kartu su Konvencijos nuostatomis šiuo metu galiojantys Lietuvos teisės aktai, paminėtini JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 ir 12 straispniai.

12 str. numatyta, kad neįgalieji visais atvejais turi teisę būti laikomi teisės subjektais (12 str. 1 d.) bei turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse (12 str. 2 d.). Taip pat jiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pagalba, kurios jiems gali prireikti, įgyvendinant savo teisinį veiksnumą (12 str. 3 d.). Tarptautinių ekspertų bei neįgaliųjų organizacijų pateikiamos šių nuostatų aiškinamai nurodo, jog neveiksnumo teisinis institutas yra visiškai nepriimtinas ir neatitinkantis Konvencijos nuostatų, ir turi būti naikinamas.

Konvencijos 12 straipsnio 5 dalis numato, kad Konvencijos šalys privalo imtis veiksmingų priemonių, kad užtikrintų neįgaliųjų lygias teises nuosavybės teise turėti turtą ar jį paveldėti, tvarkyti savo finansinius reikalus ir turėti vienodas galimybes su kitais asmenimis gauti banko paskolas, hipotekos ir kitokių formų finansinius kreditus, ir užtikrinti, kad iš neįgaliųjų nebūtų savavališkai atimama jų nuosavybė. Paminėta, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą Lietuvoje pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų ir teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus. Teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo įstatyminiu atstovu, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis).

Rengiantis ratifikuoti šią Konvenciją nei pagrindiniu paskirtas LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nei Teisės departamentas neidentifikavo galimų problemų dėl esamo nacionalinio reguliavimo ir ratifikuojamos Konvencijos nuostatų kolizijų. Manytina, jog pagrindinė to priežastis 1 Konvencijos straipsnio „pražiūrėjimas“. Būtent ši nuostata vienareikšmiškai nurodo, kad „prie neįgaliųjų priskiriami asmenys, turintys ir ilgalaikių psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų <...>“. Į neįgaliųjų kategoriją ir šios Konvencijos suteikiamų teisių sritį patenka ne tik įprastai neįgaliu įsivaizduojamas „žmogus vežimėlyje“, bet ir rimtų psichikos sutrikimų turintis asmuo. Reikia pažymėti, kad būtent dėl psichikos sutrikimų turinčių asmenų buvimo lygiaverčiais teisės subjektais, kai kurios šalys, ratifikuodamos Konvenciją, padarė išlygas. Svarstytina, ar tokios išlygos nevertėjo padaryti ir Lietuvai. Pavyzdžiui, net LR Konstitucija - aukščiausios galios  teisės aktas Lietuvoje, numato apribojimą pasinaudoti teise dalyvauti rinkimuose, būti renkamu/būti Seimo nariu teismo neveiksniais pripažintais asmenims (Konstitucijos 34, 56, 63 straipsniai). Prisiminus Konvencijos 12 straipsnio reguliavimą, galima teigti, kad Konvencijos nuostatos ta dalimi, kuria numato visiškai lygų su kitais asmenimis neįgalių asmenų teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse, prieštarauja Konstitucijai, kuri neveiksniems asmenims numato pasyvios ir aktyvios rinkimų teisės ribojimus. Taigi, dar prieš ratifikuojant Konvenciją buvo reikalinga kreiptis į Konstitucinį teismą dėl išvados apie Konvencijos atitiktį Konstitucijai. Dabar reikės spręsti ne tik sisteminį neveiksnumo teisinio instituto „panaikinimo“, pakeičiant jį pagalbos psichiškai neįgaliam asmeniui mechanizmais, klausimą, bet ir  susiklosčiusią Konvencijos ir Konstitucijos prieštaraujančio reguliavimo problemą.

VŠĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ teigė, jog vertinant Konvencijos kontekste minėtus įstatymų projektus, pakeitimai yra labai formalūs, ir neatitinka tarptautinių dokumentų reikalavimų. Jų nuomone, siūlomas teisinis reguliavimas yra ydingas, palieka daugybę spragų, todėl neatidėliotinai būtinos esminės nacionalinio teisinio reguliavimo pataisos. Baigiamosiose pastabose Tuniso atžvilgiu, Asmenų su negalia teisių komitetas (atsakingas už Konvencijos vykdymo kontrolę) itin kritiškai vertino Konvencijos 12 str. įgyvendinimą. Komitetas išreiškė susirūpinimą, kad Tunisas nesiėmė jokių žingsnių, keičiant neveiksnumo sistemą, ir rekomenduoja peržiūrėti visą teisinę bazę, reglamentuojančią neveiksnumo ir globos institutus ir imtis teisinių bei politinių veiksmų, pakeičiant šiuos režimus į pagalbos priimant sprendimus mechanizmus, kurie leistų asmenims su negalia įgyvendinti savo teisinį veiksnumą. Nevyriausybinių organizacijų manymu, dabartinis Civilinio ir Civilinio proceso kodeksuose įtvirtintas reguliavimas, netrukus taip pat sulauks tarptautinės bendrijos dėmesio.

Apibendrinant pažymėtina, 2006 m. gruodžio mėn. Jungtinės Tautos patvirtino naują žmogaus teisių tarptautinį dokumentą – Neįgaliųjų teisių konvenciją, kuri tarptautiniu mastu įsigaliojo 2008 m. gegužės mėn. Lietuvai ratifikavus šią Konvenciją 2010 m. gegužės 27 d., mūsų valstybė prisiėmė naujus tarptautinius įsipareigojimus bei prievolę suderinti savo teisinę bazę su Konvencijos nuostatomis. Remiantis tuo, kad iš esmės neatsižvelgta į naujai priimtus tarptautinius žmogaus teisių apsaugos standartus, minėtus Civilinio, Civilinio proceso kodeksus bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymų projektus, yra prašoma grąžinti iniciatoriams tobulinti. LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, projektų likimą svarstys ir išvadą priims laprkičio 9 dienos posėdyje.

Nuspręsta minėtus projektus grąžinti iniciatoriui - LR Vyriausybei – tobulinti, vadovaujantis naujais neįgalių asmenų teisių apsaugos tarptautiniais standartais, kurių Lietuva įsipareigojo laikytis ratifikuodama JT Neįgaliųjų Konvenciją

 

"Teisinis reguliavimas turi būti keičiamas panaikinant galimybę neįteikti asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, teismo dokumentų; taip pat nustatant, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, visais atvejais būtų apklausiamas teismo, paliekant teismui galimybę pagal situaciją pasirinkti atidėti bylos nagrinėjimą arba, LR CPK 186 straipsnio 2 dalies pagrindu, apklausti asmenį jo buvimo vietoje. Bent tokie asmens, prašomo pripažinti neveiksniu, teisių apsaugos garantai būtų prielaida užtikrinti teisingą neveiksnumo pripažinimo procesą, - sako Seimo narė Agnė Zuokienė.

Seimo narės A. Zuokienės kreipimasis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl periodinių asmenų, pripažintų neveiksniais/ ribotai veiksniais, psichikos sveikatos tikrinimų

Lietuvos Respublikos Seimo  Teisės ir Teisėtvarkos komiteto išvados: Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.84, 2.10, 2.11, 3.269, 6.268 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIP -958

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymas dėl periodinių asmenų, pripažintų neveiksniais/ ribotai veiksniais, psichikos sveikatos tikrinimų