Vaikams nukentėjus nuo įvairių nusikaltimų ar tapus nusikaltimų liudytojais, teisinių procedūrų metu būtina operatyviai organizuoti nepilnamečių apklausas. Kokybiškai apklausti nukentėjusius, o ypač - nukentėjusius nuo seksualinės prievartos – vaikus, gali tik psichologai, turintys reikiamų žinių mažamečių ir nepilnamečių apklausų vykdymui.  Lietuvos teisėsaugos institucijoms bei teismams kaskart „su žiburiu“ tenka ieškoti kvalifikuotų psichologų nevyriausybinėse organizacijose. Įstatymai nenumato ir kas turėtų kontroliuoti, ar šie psichologai tinkamai apklausia vaikus.

      Nepilnamečių apklausos

     Remiantis LR BPK, proceso dalyvių prašymu, arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva, į jaunesnių kaip 18 m. liudytojo arba nukentėjusiojo apklausą privalo būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo psichologinę ir socialinę brandą. Jaunesni kaip 18 m. liudytojai ar nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami ne daugiau kaip 1 kartą.

     Net ir prokurorai, pripažįsta kad psichologai, į kuriuos jie kreipiasi pagalbos,  nėra pasirengę atlikti tokių  užduočių, nes neturi specialių žinių bei įgūdžių tai atlikti. Sunkmečiu neišgalintys pirkti privačias psichologų paslaugas (preliminariais apskaičiavimais, viena pakankamai kvalifikuoto specialisto apklausa kainuoja apie 500 litų), Lietuvos apylinkių teismai vietoje psichologų į apklausas neretai  kviečiasi vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistus. Ar visi jie puikiai išmano teisės psichologiją ir turi pakankamai patirties? Juk net ne kiekvienas praktikuojantis psichologas  galėtų tinkamai apklausti nepilnametį-auką/liudytoją.

     Vaikai yra labai ypatingi liudytojai - dėl savo raidos, pažintinių gebėjimų ypatumų bei patirtų traumuojančių išgyvenimų. Procedūrose, kuriose dalyvauja vaikas, vaiko saugumas ir gerovė turi būti svarbiausi, bet Lietuvoje  neužtikrinami net būtiniausi teisėsaugos institucijų bei teismų kvalifikuotų psichologų paslaugų poreikiai, neužtikrinama kiekvieno vaiko teisė į apsaugą.

     Remiantis JTO Vaikų teisių konvencja, vaikų – smurto ir nusikaltimų aukų/liudytojų – apsaugos gairėmis -  kiekvienas vaikas, dalyvaujantis procedūrose, turi teisę į profesionalią psichologinę pagalbą - apklausą, kurią vykdo tinkamai paruošti profesionalai.

     Šių metų kovo mėnesį paskelbta „Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija“ (Briuselis, 2010.3.29, KOM(2010)94 galutinis, 2010/0064 (COD)),  įpareigoja valstybes nares, kad nukentėjusių vaikų apklausas vykdytų specialiai tam parengti specialistai.

      Kokie šiuo metu būtiniausi Lietuvos teisėsaugos institucijų bei teismų kvalifikuotų psichologų paslaugų poreikiai?

     LR Generalinės prokuratūros teigimu, šiuo metu apklausti jaunesnius nei 18 m. nukentėjusiuosius ir liudytojus padeda nevyriausybinė organizacija – VŠĮ „Paramos vaikams centras“ psichologė, kuri dirba viena ir per savaitę gali atlikti tik 4 apklausas (du kartus per savaitę po dvi apklausas). Kvalifikuotai apklausti nepilnamečius, o ypač – nukentėjusius nuo seksualinės prievartos, - psichologų nepakanka. Viena NVO nėra pajėgi atlikti visas reikalingas apklausas, nes poreikis yra žymiai  didesnis.

     LR Teisingumo ministerija pažymi, kad iki 2010  sausio 1 d. prokurorai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai aktyviai naudojosi VšĮ "Vaiko namas" nemokamai teiktomis paslaugomis, tačiau ši įstaiga dėl finansavimo trūkumo, nebeteikia psichologinių, teisinių, socialinių paslaugų, o pareigūnai susiduria su rimtomis problemomis.

         Švedijai labiau  rūpi mūsų  vaikai, nei mums patiems?..  

     Kol "Pasaulio vaikų fondas", įkurtas Švedijos karalienės Silvijos,  finansavo VšĮ "Vaiko namas" veiklą,  12 šios organizacijos specialistų paslaugomis apklausiant nepilnamečius, naudojosi pareigūnai iš visos Lietuvos. Lietuvai įstojus į ES, finansavimas ėmė mažėti. Nedidelę dalį kaštų padengdavo Socialinė apsaugos ir darbo ministerija, skirdama lėšų nukentėjusiems vaikams. Prokuratūra teikti finansavimą atsisakė.  Negaunant pastovaus finansavimo, specialistų paslaugos nemokamai kurį laiką dar buvo teikiamos Vilniaus apskrityje, vėliau ir šios  veiklos atsisakyta.  Tuo tarpu daugybė institucijų šiais metais konstatavo problemą dėl kvalifikuotų psichologų trūkumo.

      Statistika

     Nepaisant tikslios ir patikimos statistikos stokos, tyrimai rodo, kad reikšminga Europos vaikų  mažuma gali būti seksualiai prievartaujama ir kad tokių atvejų ilgainiui nemažėja, o tam tikrų formų seksualinio smurto net padaugėję. 
     Vien tik Lietuvoje  per praėjusius  metus 1023 vaikai patyrė smurtą, 800 iš jų buvo iki 14 metų amžiaus. O seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius, dėl kurių pradedami ikiteisminiai tyrimai, kasmet užregistruojama apie 140. Reiktų nepamiršti ir tų nepilnamečių, kuriems tenka liudyti kaip smurto liudininkams, taip pat Civilinėse bylose – jiems taip pat reikalingos specialistų apklausos. Apytiksliai, per metus nuo įvairių nusikaltimų nukenčia apie 3000 vaikų, antra tiek jų tampa nusikaltimų liudytojais.

      Kreipusis į Generalinę prokuratūrą  ir paaiškėjus, jog šiuo metu nėra galimybės tinkamai ir operatyviai organizuoti nepilnamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausas, kreipėmės į visus apygardos teismus bei didžiųjų miestų apylinkių teismus teiraudamiesi  - ar jiems trūksta specialistų psichologų ir kiek būtų reikalinga numatyti biudžeto  lėšų psichologų etatams steigti?

Vilniaus m. 2 apylinkės teismo teisėjai  šiuo metu psichologų paslaugomis daugiausia naudojasi ikiteisminio tyrimo metu, apklausdami nepilnamečius. Šias apklausas organizuoja prokurorai, kuriems talkina VšĮ „Vaiko paramos centras“.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, kai teisėjui norint apklausti nepilnametį liudytoją ar nukentėjusįjį, reikalingas kvalifikuoto psichologo dalyvavimas, tokių specialistų nekviečia, nes tam nėra numatyta lėšų. 2009 m. teismui buvo pateikti 94 prokurorų prašymai apklausti asmenį, iš kurių 12 prašymų apklausti nepilnamečius. Iki 2010-11-17 teisme gauti 158 prašymai apklausti asmenį, iš kurių 11 prašymų apklausti nepilnamečius. Teisėjai, atliekantys ikiteisminio teisėjo funkcijas, pritaria psichologo dalyvavimui apklausose tiek ikiteisminiame tyrime, tiek nagrinėjant bylas.

Kauno apygardos teismui taip pat kyla sunkumų  organizuojant nepilnamečių apklausas, nes trūksta kvalifikuotų specialistų.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisėjų tarybos nuomone, specialisto-psichologo pareigos yra būtinos kiekviename didesniame teisme, tokių specialistų etatai galėtų būti įsteigti prie apygardos teismų, tačiau teiktų pagalbą ir apylinkėms teismams, esantiems tam tikro apygardos teismo teritorijoje.

Šiaulių apygardos teismo teisėjai pastebėjo, kad apylinkių teismai susiduria su psichologų specialistų paslaugų poreikiu, ypač - ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausiant nepilnamečius nukentėjusius bei liudytojus.  

Klaipėdos apygardos teismas iškilus būtinybei nepilnametį apklausti teisme, dažniausiai kviečia valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovus.   

Panevėžio apygardos teismas dalyvauti teisiamajame posėdyje psichologus kvietė tik 2 bylose (2 teismo ekspertės psichologės ir 1 specialistė psichologė).

Teisingumo ministerija taip pat atkreipė dėmesį, kad kvalifikuotų psichologų trūkumas labiausiai  juntamas rajonuose, be to, nepilnamečio apklausa dažnai būna tikslinga pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje. Vaikas turi  būti apsaugotas nuo traumuojančio baudžiamojo proceso ir jo apklausos poveikio.

      Reikalingos papildomos lėšos

     Po diskusijų apie kokybiškas vaikų apklausas, Teisėjų taryba pasiūlė kvalifikuotus psichologus įdarbinti apygardų teismuose. Įsteigus psichologų etatus prie apygardų teismų, kur jau yra įsteigti vaikų apklausos  kambariai, būtų sudaryta galimybė operatyviai ir tinkamai apklausti nepilnamečius. Tokiu būdu būtų užtikrinama nuostata, kad jaunesni kaip 18 m. liudytojas ir nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį kviečiami tik išimtiniais atvejais.

     Jei orientyru būtų laikomas teisėjo padėjėjo darbo užmokestis, steigiamas psichologo etatas metams  kainuotų 48706  Lt. Taip pat reikia skirti 3294 Lt darbo vietai įsteigti bei iš dalies transporto išlaidoms vykstant į apylinkės teismus  atlyginti. Taigi, orientacinė suma vienam apygardos teismui būtų 52 000 Lt/metus. Alternatyviai, ši suma gali būti skirta paslaugoms iš gydymo įstaigų, turinčių vaikų psichologų etatus, ar nevyriausybinių organizacijų, teikiančių kvalifikuotas paslaugas, pirkti.

     Su Generaline prokuratūra bendradarbiaujantis VŠĮ „Paramos vaikams centras“ yra parengęs apklausų metodiką bei techninius reikalavimus nepilnamečių apklausoms, todėl remdamiesi rekomendacijomis, teismai apsispręstų: steigti pagal rekomenduojamus kriterijus etatus arba pirkti psichologų paslaugas.

      2011 teismams papildomai numatoma skirti 3.1 mln litų. Tai tikslinis lėšų padidinimas, nes Teisėjų taryba yra paskaičiavusi, kad teismų darbui organizuoti trūksta 234 etatų, tuo tarpu iš papildomai skirtos sumos jau suplanuota 50 teisėjų padėjėjų etatų,  todėl vargu ar realu, jog iš papildomai skirtų lėšų bus steigiami psichologų etatai ar atsiras papildomų lėšų psichologų  paslaugų pirkimui:

Teisėjų taryba - dėl 2011 m. biudžeto asignavimo teismams

      Seimo narės A.Zuokienės pasiūlymas

     Seime svarstymui pateikus 2011 m. valstybės biudžetą, pasipylė šimtai Seimo narių siūlymų kitų metų biudžeto projektui numatyti papildomų pajamų. Pateikus siūlymą, turi būti numatytas ir realus pajamų šaltinis. Seimo narės Agnės Zuokienės nuomone,  Finansų ministerijai Lietuvos Respublikos rezervui 2011 m. numatytus skirti asignavimus reiktų sumažinti 260 tūkst. Lt suma. Kaip tik tokios sumos Nacionalinės teismų administracijos skaičiavimais, prireiktų psichologų pareigybėms įsteigti 5 apygardos teismuose. Ir tai nėra didelės lėšos, turint galvoje, kad jau nuo kitų metų vaikų apklausos taptų efektyvesnės ir padėtų gauti patikimesnius parodymus. Taip užtikrintume vaikų, patekusių į teismų  saugumą ir sumažintume neigiamą teisinių procedūrų poveikį vaikams.  Seimo narės 

     Agnės Zuokienės siūlymui skirti papildomą finansavimą teismams, jog jie galėtų įsteigti psichologo etatą arba pirkti psichologų paslaugas, 2010 11 19  iš dalies pritarė Biudžeto ir Finansų komitetas, pasiūlęs Vyriausybei svarstyti Seimo narės pasiūlymą skirti papildomus asignavimus - 260 tūkst. Lt psichologų etatų steigimui apygardos teismuose (ieškoti galimybių šias išlaidas finansuoti iš asignavimų, skiriamų teismams).

Pasiūlymas 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui

Papildyta 2011 05 27

Pritarta 5 kvalifikuotų psichologų etatų įsteigimui

2011 05 27 Teisėjų tarybos posėdyje pakartotinai svarstytas psichologų pareigybių steigimo teismuose klausimas. Atsiradus papildomam šių etatų finansavimui, Teisėjų taryba pritarė 5 kvalifikuotų psichologų etatų įsteigimui visuose apygardų teismuose ir psichologų dalyvavimui vaikų apklausose. Tam vienbalsiai pritarė visi apygardų teismų pirmininkai.  Finansavimas psichologų etatams teismuose turėtų būti skiriamas nuo 2012 m. sausio 1 d.

Papildyta 2012 03 21

Be finansavimo psichologų etatų teismuose nebus

  Teisėjų taryba 2011 11 27 pakeitė apygardų teismų struktūras, numatant psichologo pareigybes. Penkių kvalifikuotų psichologų etatų steigimas apygardų teismuose buvo numatytas nuo 2012 m. sausio 1 d. Šios pareigybės turėjo būti steigiamos tik skyrus papildomą finansavimą.

  Tačiau 2012 metų biudžete biudžetinėms įstaigoms buvo nurodyta sumažinti joms skiriamas lėšas 4 procentais. Teismams  asignavimai buvo sumažinti 2 procentų dydžiu (3561 tūkst. Lt.). Dėl to teismuose buvo atsisakyta naujų 45 teisėjų padėjėjų ir 5 psichologų pareigybių finansavimo. Taigi apygardų teismuose, neturint tam skirtų lėšų, psichologų pareigybės nėra įsteigtos.

2010 11 19
Netylek.lt