Nors socialiai remtini žmonės iš savivaldybių gauto socialinio būsto negali  įsigyti, o pagerinę savo turtinę padėtį, privalo jį grąžinti, tačiau neseniai per visą Lietuvą nuskambėjusi tauragiškių Survilų šeimą ištikusi bėda, - kai nežinodami išsinuomojo socialinį butą, o atskleidę piktnaudžiavimą Savivaldybei, neteisėtai būstą pernuomavusios moters buvo išmesti į gatvę, - parodė, jog po to, kai prieš dvejus metus Valstybės kontrolė audito metu atskleidė faktus apie socialinio būsto naudojimo administravimo ir kontrolės mechanizmo trūkumus, mažai kas pasikeitė.  Tuomet buvo konstatuota, kad net 70 proc. savivaldybės būstuose apsigyvenusių asmenų neteikia duomenų apie savo turtą ir pajamas, nėra įrodę savo teisės į nuomą, o dalis jų nėra nepasiturintys, nors iš mūsų visų mokamų mokesčių jiems suteikiamas būstas, kaip negalintiems išgyventi.

Valstybinio audito ataskaita

     Kol 26 tūkstančiai mažas pajamas turinčių žmonių metų metus laukia socialinio būsto itin lėtai slenkančiose eilėse, nes savivaldybės praktiškai neturi ką pasiūlyti, o dalis socialinius būstus jau gavusių asmenų į socialiai remtinųjų statusą iš tiesų nepretenduoja, turi kur gyventi, bet savivaldybės jiems skirtą būstą pernuomoja ir tokiu būdu pelnosi.

     Tie, kuriems iš tikrųjų reikia pagalbos - tai remtinos, mažas pajamas gaunančios jaunos šeimos, našlaičiai, be tėvų globos likusieji, daugiavaikės šeimos, neįgalieji ir kiti vargingai gyvenantys asmenys, - socialinio būsto metų metus laukia tūkstantinėse eilėse. Socialinis būstas išnuomojamas eilės tvarka pagal patvirtintus sąrašus.  Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nuomojami socialiniai būstai paskirstomi taip: jaunoms šeimoms - 25%, šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų (įvaikių) - 10%, našlaičiams ir likusiems be tėvų globos - 20%, neįgaliems asmenims - 20% ir t.t.

     Pernai Vilniaus mieste socialinio būsto eilėje laukė 5,2 tūkst. žmonių, o per metus Savivaldybė išnuomavo tik 152 socialinius būstus. Į Seimo narę Agnę Zuokienę kreipęsi du į sąrašus socialinio būsto nuomai įrašyti studentai našlaičiai skaičiuoja, jog socialinį būstą gaus maždaug po 17 metų, nors pagal įstatymą ir turi pirmumo teisę.

Vilniaus m. savivaldybės administracijos atsakymas

     Apie likusias spragas kontrolės mechanizme liudija ir vilnietės J.Š. Seimo narei atsiųstas skundas - dar nuo pavasario į jos kaimynystėje esantį socialinį būstą savavališkai įsikėlę ir mokesčių nemokantys asocialūs asmenys iki šiol neiškeldinti, nors dėl jų skųstasi jau ne vienai institucijai.

     Nustačius nemažai neteisėtų socialinio būsto pernuomojimo atvejų, bei sunkmečiu padaugėjus besikreipiančių asmenų socialiniam būstui gauti, socialinio būsto politikai įgyvendinti būtina ieškoti naujų sprendimų. Seimo narė Agnė Zuokienė pasiūlė papildyti LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą nuostata jog: „socialinio būsto nuomininkas neturi teisės socialinį būstą subnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis kitam asmeniui. Pažeidus šią sąlygą ar nustačius, jog socialiniame būste negyvenama ilgiau nei 3 mėnesius, sutartis nutrūksta. Terminas trumpas, tačiau realybėje jis truks metus ar ilgiau – kol bus gauta informacija, kol bus registruotas ir išnagrinėtas pažeidimas ir t.t.

Pasiūlymas dėl LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 4, 6, 8, 10, 11, 12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 11 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIP- 1567(2)