2011 04  01

Po 11 metų diskusijų, kas penkta nevaisinga Lietuvos pora laukia Pagalbinio  apvaisinimo įstatymo priėmimo. Ta pati istorija kartojasi jau ne vieną kartą: registruojami du įstatymo projektai – konservatyvusis ir liberalusis, vienas iš jų draudžia lytinių ląstelių donorystę ir apvaisintų ląstelių šaldymą, kitas – ne. Apsisprendimas nėra toks dramatiškas kaip iki šiol buvo bandoma parodyti, mat viešoje erdvėje nesigilinama į detales, o klausiama: „Esi už ar prieš Bažnyčią?“. Kas išdrįs pasakyti prieš.

Projekte, už kurį mūru stoja Bažnyčia, sakoma, kad būtina visais atvejais būsimai mamai į gimdą perkelti visas mėgintuvėlyje apsivaisinusias ląsteles - net jei jos su ryškiais apsigimimo defektais, net tuo atveju, jei mama per pasiruošimo pastoti procedūrą patyrė komplikacijų ir guli mirties patale, net tuo atveju, kai apsivaisina penkios kiaušialąstės. Ar tikrai Dievas taip nemyli moterų? Ar tikrai tai katalikiškas požiūris?

Nors Seimo sveikatos reikalų komitetas gavo beveik 100 medikų ir visuomenės veikėjų nuomonių, nėra nei vieno gydytojo, remiančio daugiavaisį nėštumą, ar raginantį implantuoti apvaisintas ląstelės, kurioms jau pirmosiomis dienomis išryškėja vystymosi sutrikimai. 

Kiek ląstelių paimti apvaisinimui, kiek užšaldyti kiaušialąsčių, kiek kiaušialąsčių bandyti apvaisinti, kiek jų perkelti į gimdą, ar perkelti ląsteles su išryškėjusiais defektais, ar tik tas, kurios prognozuoja sveiko vaiko gimimą, ką daryti su likusiomis apvaisintomis ląstelėmis ir kiek jų užšaldyti – turi spręsti tik  pagalbiniu būdu bandanti kūdikio susilaukti šeima. Tai - ne politikų darbas. Neįmanoma moralės normų sudėti į įstatymus. Toms šeimoms, kurioms bus nepriimtinas apvaisintų ląstelių šaldymas, tos ir nesirinks, tos šeimos, kurios norės šaldyti kiaušialąstes, nors tai dar nesenas ir gana prieštaringai vertinamas metodas, rinksis šį kelią.

Viena didžiausių abiejų įstatymų spragų, jog neteisingai vartojama embriono sąvoka. Išklausę dešimčių ekspertų nuomonių, turėtume remtis naujausiomis mokslinėmis žiniomis apie gyvybės vystymąsi -  ydinga embrionu vadinti 2-5 dienos apvaisintą ląstelę, kurioje galimai yra būsimas vaisius, tačiau ne tik jis, bet ir plėvės, be to nebūtinai vienas vaisius, nes gali susidaryti monozigotiniai dvyniai. Reikia griauti mitus, jog mėgintuvėliuose auginami kūdikiai su plakančia širdimi ar rankomis, kojomis.  Svarbu paaiškinti, jog moteriai įsodinamos arba šaldomos tik 2-5 parų ląstelės ir niekada ilgiau. Taip pat labai svarbu aiškinti apie žalą moters organizmui dėl daugiavaisio nėštumo, neišnešiotų kūdikių, streso šeimai ir medikams bei didžiulių išlaidų valstybei. Nors link įstatymo einame ilgus metus, tačiau absoliuti dauguma visuomenės nesupranta, kodėl negalima prieš kiekvieną bandymą pastoti stimuliuoti moters. Tie, kas nesusidūrė su vaisingumo problemomis, neįsivaizduoja moters kančių, žalos organizmui, kainos, o apie didžiulį komplikacijų kiekį medikai kalba tik prašydami neįvardinti pavardžių. 

Mes kalbame apie realias realių žmonių problemas, todėl itin skaudu, jog dalis Seimo narių leidžia sau juokauti šia tema. Ypač visiems smagu buvo diskutuoti apie lytinių ląstelių donorystę. Šiuo metu, kol nesutarta dėl apvaisintų lytinių ląstelių šaldymo, kalbėti apie donorystę per anksti. Juo labiau, kad alternatyviame projekte nėra griežto reglamentavimo, todėl kiekvienas kiek nori gali spekuliuoti šia tema.

Vyriausybė nedrįso apsispręsti, kurį projektą siūlyti Seimui svarstyti, to nepadarė ir išvadų rengėjai. Sveikatos reikalų komitetui nusprendus, jog bus tobulinamas D.Mikutienės ir V.Gapšio konservatyvusis įstatymo variantas, pasirinktas ilgas svarstymo kelias. 

Seimo narė A.Zuokienė užregistravo didžiulį paketą siūlymų, tarp kurių siūlymas keisti pavadinimą ir vietoj „dirbtinis apvaisinimas“ įtvirtinti „pagalbinio apvaisinimo“ sąvoką, kadangi siekiant sukelti nėštumą nenaudojamos jokios dirbtinės ląstelės ar genų inžinerijos būdu sukurti audiniai, o procedūros atliekamos tik su vyro ir moters organizmo ląstelėmis. Taip pat parlamentarė siūlė  apibrėžti žmogaus vystymosi stadiją nuo zigotos susidarymo iki implantacijos gimdoje, tai yra pirmąsias dvi savaites kaip „conceptus“, terminu vartojamu visame pasaulyje, o nuo trečios savaitės iki aštuntos savaitės po apvaisinimo vadinti ne embrionu, o lietuvišku žodžiu gemalas. Be to, pasiūlyta neigiamą prasmę turintį žodį „manipuliacijos“ keisti į „procedūras“, numatyti psichologo konsultaciją pagalbiniam apvaisinimui pasirengusiai porai, atsisakyti bet kokių komercinių sandorių su lytinėmis ląstelėmis, neleisti jų nei įvežti, nei išvežti iš Lietuvos,  autologinį ląstelių saugojimą sieti su galimu prarasti vaisingumu, o visus sprendimus dėl lytinių ląstelių, tiek apvaisintų, tiek ne, šaldymo bei įsodinimo į gimdą - palikti spręsti šeimai, tačiau vieno ciklo metu į gimdą neleisti įsodinti daugiau nei 3 embrionus, bei įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją numatyti užšaldytų lytinių, tiek apvaisintų, tiek ne,  ląstelių sunaikinimo tvarką. Taip pat pasiūlyta  atsisakyti vardinti pasenusius pagalbinio apvaisinimo būdus, ir neįtraukti naujų nepaminėtų būdų, kadangi mokslo pažanga itin sparti, bet apibrėžti apvaisinimo būdus in vivo ir in vitro. Taip pat -   numatyti galimybę šaldyti lytines ląsteles – tiek neapvaisintas, tiek apvaisintas bei Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka apvaisinimo procedūras apmokėti iš PSDF lėšų, kadangi visi sutinka, jog nevaisingumas yra liga.

Papildyta   2011 06 09

3 variantai – konservatyvusis, liberalusis ir kompromisinis

Kompromisinis - taip vadinamas Sveikatos reikalų komiteto patobulintas įstatymo projekto variantas. Labai gaila, kad per diskusijas viešojoje erdvėje iki šiol buvo pliekiamasi tarp pirmųjų dviejų ir išties nedaug kas žino ir paskaitė, o koks gi komiteto patobulintas variantas.

Pagalbinio apvaisinimo ĮSTATYMO PROJEKTAS

Tiek Seimo narė A.Zuokienė, tiek prof. V.M.Čigrijienė, kaip išvadų rengėjos, abi ne vienerius metus dirbusios su moterų sveikata ir iš ilgametės patirties labai asmeniškai žinančios tą trapią gyvybės liniją, nebūtų galėjusios leisti sau siūlyti ir ginti tokių nuostatų, kurios prieštarautų moralei ar gerajai praktikai. Nors Sveikatos reikalų komiteto patobulintas variantas buvo vadintas liberaliu, jokio liberalumo jame nėra. Atvirkščiai daugelis nuostatų yra dar griežtesnės nei buvo siūlyta konservatyviame variante, visiškai atsisakyta bet kokios komercinės dvasios, nepritarta ir Vyriausybės pateiktoje išvadoje įrašytam siūlymui dėl donorystės įteisinimo. Taip pat bent iš dalies atsižvelgta į 100 specialistų nuomonę – absoliučiai visų, taip pat pakeisti į korektiškus konservatyviame projekte naudoti niekinantys ir žeminantys žodžiai, todėl buvo itin daug sąvokų korekcijų, be to išbraukta tai, kas į konservatyvųjį variantą pateko iš praeito amžiaus kaip jau nebenaudojami ir seniai pasenę principai, tačiau palikta tai, kas dar nenaudojama arba naudojama tik kaip eksperimentai, galvojant apie ateitį. 

Konservatyvųjį variantą, kurį komitetas pasirinko tobulinti, galima būtų pavadinti praeities ir ateities idėjų samplaika, užmirštant, jog gyvename šiandien. Konservatyvųjį variantą rengę asmenys, kurie atnešė projektą ir užregistravo jį Seimo narių vardu, nebuvo susipažinę su realia situacija nei Lietuvoje, nei pasaulyje. Projekte gausu klaidų ir sąmoningų klaidinimų. Be pataisymų priėmus jų variantą įstatymas paprasčiausiai neveiktų. Todėl tiek Sveikatos komiteto biuro patarėjai, tiek išvadų rengėjos, tiek komiteto nariai, labai atsakingai parengė kompromisinį variantą.

Kompromisinio įstatymo varianto dvasia – visus sprendimus, įvertindama visas galimas pasekmes, priima pagalbiniam apvaisinimui pasiryžusi pora.

Kiek ląstelių paimti apvaisinimui, kiek užšaldyti kiaušialąsčių, kiek kiaušialąsčių bandyti apvaisinti, kiek jų perkelti į gimdą, ar perkelti ląsteles su išryškėjusiais defektais, ar tik tas, kurios prognozuoja sveiko vaiko gimimą, ką daryti su likusiomis apvaisintomis ląstelėmis, ar jas užšaldyti ir jei taip, kiek –  sprendžia tik  pagalbiniu būdu bandanti kūdikio susilaukti šeima. Tai - ne politikų darbas. Toms šeimoms, kurioms bus nepriimtinas apvaisintų ląstelių šaldymas, to ir nesirinks, tos šeimos, kurios norės šaldyti kiaušialąstes, nors tai dar nesenas ir dar gana prieštaringai vertinamas metodas, rinksis šį kelią.

Kiaušialąsčių šaldymas pasaulyje naudojamas tik vienu atveju - kai jauna moteris suserga vėžiu. Tuomet, prieš chemoterapiją kiaušialąstės užšaldomos. Kadangi kiaušialąstė itin didelė ir vandeninga ląstelė, kol kas sunkiai sekasi ją sėkmingai užšaldyti ir atšildyti, todėl net ir onkologinėms ligonėms siūlomas naujas būdas - kiaušidės audinio užšaldymas, kuris po chemoterapijos implantuotas atgal, atgaivina kiaušidžių veiklą. Tai tik įrodymai, kad kiaušialąsčių sėkmingu šaldymu nei viena šalis dar negali pasigirti. Bet tai - ateitis. Gal po metų, gal po 10-ies... Šiandien tėra vienas kelias pasaulyje, o taip pat Lietuvoje, naudojamas jau ne vieną dešimtmetį - apvaisintų ląstelių šaldymas.  Jei šiandien mokslas galėtų pasiūlyti sprendimą, kaip užšaldyti kiaušialąstę - nebūtų jokių diskusijų ir aistrų. Mokslas artėja link to, tačiau tam, jog moters lytinių ląstelių šaldymas galėtų būti vertinamas kaip patikimas metodas prireiks 5, 10, o gal  15 metų. Ar galime tiek laukti?

 

Galima gyventi ir be įstatymo. Juk jau daugiau nei 10 metų Lietuvoje vyksta pagalbinio apvaisinimo procedūros pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą įsakymą.

- Priėmus konservatyvųjį variantą, pagalbinio apvaisinimo procedūros turės būti nutrauktos 5,10 ar 15 mano minėtų metų, ne tik dėl to, jog medikams bus surištos rankos, bet todėl, kad nebus porų, kurios išdrįstų dalyvauti tokiuose eksperimentuose, švaistytis šeimos finansais bei rizikuoti moters ir būsimo kūdikio sveikata.

-  Jei būtų svarstytas liberalusis variantas – procedūrų apimtys Lietuvoje padidėtų, tačiau balsuodami parlamentarai  jį atmetė.

-  Seimo sveikatos reikalų komiteto patobulintas variantas iš esmės susiaurina šiandieninio veikimo ribas ir nei vienoje vietoje nepraplečia. Keistųsi tai, jog sugriežtėtų tvarka, atsakomybė, susiaurėtų procedūrų bei tai, jog pagalbinis apvaisinimas Lietuvoje vyktų ne pagal ministro įsakymu nustatytą tvarką, o pagal Seime priimtą įstatymą.

Pasaulio ekonomikos forumas vertindamas ekonomikos pasiekimus kaip vieną rodiklių vertina šalies moterų sveikatą. Tai yra būtent tas rodiklis, už kurį Lietuva gauna mažiausiai balų ir per jį Lietuva krenta ne viena padala žemyn.

 Keletas ekspertų nuomonių:

Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė, VY medicinos fakulteto dekanė prof. habil. dr. A. Kučinskienė:

Nors šiuo metu yra vis labiau tobulinama kiaušialąsčių šaldymo metodika ir technika, tačiau daugelis IVF specialistų renkasi embrionų šaldymą. Žmogaus embrionai sėkmingai šaldomi nuo 1993 metų , o kiaušialąstės pradėtos šaldyti vėliau. Šių lytinių ląstelių šaldymas yra komplikuotas dėl kelių priežasčių: kiaušialąstės yra palyginti labai didelės ląstelės, o jų išoriniai dangalai – neatsparūs vandeniui. Literatūroje yra duomenų, kad šaldant gyvūnų kiaušialąstes gali padidėti  apsigimimų tikimybė.

Gydytojai: E. Tvarijonavičienė, H. Stankevičius, S. Barilienė, R. Žiobakas, R. Žiobakienė, A. Meškauskienė, D. Visockienė, R. Gricius:

Nors šiuo metu jau yra sukurta ir kiaušialąsčių šaldymo metodika, tačiau kasdienėje klinikinėje praktikoje dauguma nevaisingumo gydymo specialistų kaip efektyvesnį renkasi embrionų šaldymą. Žmogaus embrionai sėkmingai šaldomi nuo 1993 m., o kiaušialąstės pradėtos šaldyti ne per seniausiai. Šių lytinių ląstelių šaldymas yra problematiškas, nes kiaušialąstės yra didelės ląstelės, o jų išoriniai dangalai neatsparūs vandeniui, todėl šaldymo proceso metu susidarę ledo kristalai suardo ląstelę. Klinikinėje praktikoje kiaušialąsčių šaldymas iki šiol laikomas eksperimentine metodika ir rekomenduojamas vaisingumo išsaugojimui prieš onkologinių susirgimų gydymo pradžią.

Pacientus vienijanti "Vaisingumo asociacija":

Galimybė leisti laikyti tik kiaušialąstes, o ne embrionus, daugumai moterų dar labiau sumažins tikimybę pastoti, nes metodas yra tik eksperimentinis. Lietuvoje tokia praktika dar netaikoma, o medikai neturi pakankamai patirties. Trūksta duomenų apie metodo patikimumą. Taikant šį eksperimentinį gydymo būdą pasaulyje yra gimę vos keli šimtai kūdikių.

Lietuvos gydytojų sąjunga

Palankiai vertintina ir tai, kad projekte numatyta Valstybės parama kiaušialąsčių šaldymui nes tikėtina, jog Valstybės parama šioje srityje skatins ne tik kiaušialąsčių šaldymą praktikoje, bet ir mokslinius tyrimus.

 

Atsižvelgiant į visa tai, parlamentarė A.Zuokienė pasiūlė redaguoti įstatymo projektą numatant vėlesnę įstatymo įsigaliojimo data, kad  liktų pakankamai laiko pasirengimui taikyti šį  metodą.

 

Seimo narės A.Zuokienės užregistruoti pasiūlymai:

Pasiūlymas  Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui XIP-2502(3)    2011 06 23

2011 05 09   Seimo narė Agnė Zuokienė pateikė pasiūlymą Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1, 2, 3, 6, 7, 20, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 29, 33, 35, 36, 38, 40, 45 ir 53 straipsnių, ketvirtojo ir devintojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 13(1), 35(1), 41(1) straipsniais įstatymo projektui

Pasiūlymas Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektui XIP-2502   2011 04 12

Pasiūlymas Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektui XIP-2502 2011-03-30

 
Pasiūlymas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui XIP-2388 2011 03 29

 

 

"Kiek ląstelių paimti apvaisinimui, kiek užšaldyti kiaušialąsčių, kiek kiaušialąsčių bandyti apvaisinti, kiek jų perkelti į gimdą, ar perkelti ląsteles su išryškėjusiais defektais, ar tik tas, kurios prognozuoja sveiko vaiko gimimą, ką daryti su likusiomis apvaisintomis ląstelėmis, ar jas užšaldyti ir jei taip, kiek –  sprendžia tik  pagalbiniu būdu bandanti kūdikio susilaukti šeima. Tai - ne politikų darbas," -  sako Seimo narė Agnė Zuokienė.

Pasiūlymas  Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui XIP-2502(3)    2011 06 23

Pasiūlymas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1, 2, 3, 6, 7, 20, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 29, 33, 35, 36, 38, 40, 45 ir 53 straipsnių, ketvirtojo ir devintojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 13(1), 35(1), 41(1) straipsniais įstatymo projektui 2011 05 09

Pasiūlymas Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektui XIP-2502   2011 04 12

Pasiūlymas Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektui XIP-2502 2011-03-30

 
Pasiūlymas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui XIP-2388 2011 03 29