Nuo A(H1N1) gripo viruso, dar vadinamo kiaulių gripu, pasiskiepijo 42,2 mln. europiečių, iš jų – apie 5 tūkstančiai  Lietuvos žmonių. Pirmosiomis savaitėmis buvo skiepijami tik medikai ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, o kai didžioji dauguma medikų pavėluotai nupirktų vakcinų atsisakė, - skiepijami ir visi norintys. Pasiskiepijus nuo pandeminio gripo per keletą savaičių žmogaus organizmas įgyja imunitetą, saugantį jį nuo sveikatai pavojingos ligos tol, kol egzistuoja šio tipo virusas. Vakcina skirta tik pandeminio gripo profilaktikai, ją galima naudoti tik kilus pandemijai, kurią Pasaulio Sveikatos organizacija paskelbė 2009 m. birželio 11 dieną.



Panika kilo, ar buvo išprovokuota?

Lietuvoje laboratoriškai buvo patvirtinta apie tūkstantį kiaulių gripo atvejų ir 23 mirtys nuo jo. Remiantis kitų šalių skaičiavimais, buvo spėjama, kad per pirmąją pandemijos bangą galėjo prasirgti apie 20 proc. žmonių.   Išsigandę pandeminio gripo, praėjusių metų pabaigoje žmonės iš vaistinių šluote šlavė plačiai išreklamuotus keleto gamintojų antivirusinius preparatus. Daugelio šalių gyventojų sąskaita pralobo  vakcinos bei antibakterinių vaistų nuo pandeminio gripo gamintojai.  Sukelta panika dėl pandeminio gripo jau vadinama  vienu didžiausių mūsų amžiaus medicinos skandalu.

Milijonas – už nebeilgai galiosiančią vakciną

Panikai Lietuvoje jau atslūgus, šių metų sausį, Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, jog už 1 mln. litų iš Nyderlandų nupirko 27 tūkst. dozių vakcinos „Pandemrix“. Tuo metu ne viena Vakarų Europos valstybė jau ieškojo, kaip atsikratyti vakcinos pertekliaus ir jį perparduoti. 

Vakcinos galiojimo laikas – 2 metai nuo jos pagaminimo. Tačiau SAM už 1 mln. litų nupirko  tokią vakcinos partiją, kurią galima bus vartoti tik 10 mėnesių nuo skiepijimų Lietuvoje pradžios. Pandeminio gripo vakcina „Pandemrix“ paruošiama skiepijimui sumaišant skirtinguose buteliukuose esančias suspensiją ir emulsiją (arba antigeną ir adjuvantą). Vakcina gaunama tik sumaišius abu komponentus. Vakcinos galiojimo laiku laikomas trumpesnis vieno iš komponentų (emulsijos) galiojimo laikas – tik iki 2010-ųjų spalio...

Pvz.: Klaipėdos apskričiai vasarį buvo išdalyta 1 840 vakcinos dozių, o jau šį rudenį 1 615 pandeminio gripo vakcinų, kurios liko nepanaudotos, nes apskrityje pasiskiepijo tik 225 žmonės, teks nukenksminti ir sunaikinti...

Lietuvos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro liepos mėnesio duomenimis, iš pernai už 1 mln. litų iš Nyderlandų Vyriausybės įsigytų 27 tūkst. dozių vakcinos nuo pandeminio gripo panaudota beveik 5 tūkstančiai.

Pasak sveikatos apsaugos ministerijos atstovų, vakciną Lietuva perpirko už tokią pačią kainą, kokią mokėjo ir olandai. Jei perparduodamas buvo nebeilgo galiojimo produktas, tai gal ir kaina turėjo būti kur kas mažesnė?..

Kaip 2 metų galiojimo laikas galėjo baigtis 2010 m. spalio mėnesį, jei pirmieji šios gripo atmainos atvejai užfiksuoti tik 2009 m. kovo mėnesį?

Balandžio 14 d.  LRS Sveikatos reikalų komitetas kartu su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centru organizavo nacionalinį gripo forumą „Buvo vakar, bet aktualu ir šiandien“. Seimo narė A.Zuokienė  Europos Užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės centro gripo koordinatoriaus prof. A. Nicoll paklausė: "Jei pirmieji pandeminio gripo atvejai registruoti pernai balandžio mėnesį, o  epidemija paskelbta 2009 m. birželį, ar galima spėti, jog vakcina buvo pagaminta gerokai anksčiau, nei buvo registruojami pirmieji atvejai? Mat, vakcinos anotacijoje rašoma, jog jos galiojimo laikas yra 2 metai, tuo tarpu tos, kurią įsigijo Lietuva, galiojimas baigiasi jau šių metų pabaigoje." Prof. A.Nicoll atsakė nesvarstęs šio prieštaravimo, tačiau jis norįs tikėti, kad vakcina pagaminta jau po to, kai buvo registruoti pirmieji susirgimų atvejai. Taip pat minėjo, jog dėl vakcinos galiojimo laiko jau pasigirsta diskusijų, todėl itin didelė tikimybė, kad galiojimo laikas visoms pandeminio gripo vakcinoms bus pratęstas dar vieneriems metams.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja atliko tyrimą dėl farmacijos koncernų poveikio informacinei kampanijai apie paukščių ir kiaulių gripą.

2010 m. birželio 4 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) Socialinių klausimų, sveikatos apsaugos ir šeimos reikalų komitetas pranešė, jog Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), ES organizacijos ir nacionalinės vyriausybės, kovodamos su H1N1 pandeminiu gripu, iššvaistė didžiulius pinigus, nepagrįstai kėlė visuomenėje nerimą ir baimę. Pranešime teigiama, jog esama tvirtų įrodymų, jog paniką „išpūtė“ PSO. Pasak pranešimą parengusio Paul Flynn, šios pandemijos iš tiesų nebuvo, o skiepijimo programa tebuvo plačiai taikytas medicinos placebas. ETPA išsiaiškino, jog priimant sprendimus dėl kovos su pandemija pritrūko skaidrumo, nes sprendimus įtakojo farmacijos pramonė. Pasak britų medicinos žurnalo "The British Medical Journal" vyriausiosios redaktorės Fiona Godlee, žurnalistinio tyrimo rezultatai parodė, jog mokslininkams, teikusiems pagrindines rekomendacijas dėl skiepų nuo kiaulių gripo kūrimo, mokėjo farmacijos bendrovės.

Liepos 5 d. Briuselyje įvyko neformalus  ES sveikatos apsaugos ministrų susitikimas, kuriame ministrai aptarė ir pandemijos konferencijos išvadas, kurios skelbia,  jog pandemija  išbandė mūsų  struktūras, bendradarbiavimą tarp sektorių  ir gebėjimus, o dabar labai svarbu pasinaudoti įgyta patirtimi, kad sveikatos krizės ateityje nepadarytų tokios didelės žalos šalių ekonomikai.

Belgijos ministrė, atsakinga už sveikatos politiką, Laurette Onkelinx  pabrėžė, jog turime kritiškai ir objektyviai išanalizuoti priemones, kurių buvo imtasi tiek nacionaliniu, tiek Europos, tiek PSO lygmeniu, bei įvertinta kiekvienos šalies patirtis – dalis priemonių buvo veiksmingos, kita dalis – kritikuotinos.

 Ar kiaulių gripas vis dar kelia grėsmę?

Kaip 2010 rugpjūčio 10 dieną informavo Pasaulio sveikatos organizacija, pagrindinis pandemijos etapas jau baigėsi ir pasaulis įžengė į po-pandeminį etapą.  Tai reiškia, jog išlieka pandeminio gripo grėsmė ir virusas dar bus aktyvus kelerius metus, tačiau šį kartą pavyko išvengti blogiausio scenarijaus – virusas nemutavo, todėl yra prognozuojamas ir valdomas.  Pasaulio sveikatos organizacija ir toliau registruos naujus susirgimus, todėl perpėja, jog kaip ir sezoninio gripo, labiausiai susirgimų turėtų saugotis pagyvenę asmenys, medikai, kūdikių besilaukiančios moterys bei vaikai. Šias grupes, kaip ir anksčiau, rekomenduojama skiepyti. Visoms šalims PSO rekomenduoja turėti pasirengus 3 "scenarijus" – geriausiam, vidutiniam ir blogiausiam atvejams ateityje.

Vis dėlto, itin daug šalių susidūrė su didžiuliu iššūkiu - kur dabar dėti itin dideles įsigytos ir nepanaudotos vakcinos nuo pandeminio gripo atsargas?  Štai prieš keletą savaičių iš Pasaulio sveikatos organizacijos sandėlių į Bangladešą iškeliavo 12 mln. vakcinos vienetų, tačiau sandėliai netuštėja – iš skirtingų pasaulio šalių kasdien atkeliauja siuntos besibaigiančio galiojimo vakcinos ir sandėliuose šiuo metu vėl susikaupė 15 mln. vakcinos vienetų, kuriuos tikimasi išsiųsti į trečiojo pasaulio šalis.

Parlamentarė A.Zuokienė siūlė dalį Lietuvos įsigytos vakcinos nuo pandeminio gripo paaukoti Afganistanui

Pernai Afganistane specialiai suburtas komitetas pandemijos problemoms spręsti šalies vyriausybės prašė skirti 60 mln. JAV dolerių kovai su pandemija, tuomet dėl pademijos 3 savaitėms buvo uždarytos mokyklos Kabule ir kt. Pasaulio sveikatos organizacijos Afganistanas prašė skirti paramą vakcina, kuria galėtų paskiepyti bent medicinos darbuotojus bei didžiausios rizikos visuomenės grupes. Nors tikėtasi sulaukti 3 mln. vakcinos dozių paramos, pernai Afganistaną pasiekė vos 50 tūkst. dozių, o šių metų pradžioje 100 tūkst. vakcinos dozių skyrė Turkija ir dar 500 tūkst. - PSO.

Parlamentarė A.Zuokienė laiškais kreipėsi į Europos Sąjungos specialųjį įgaliotinį Afganistane Vygaudą Ušacką bei į Sveikatos apsaugos ministrą Raimondą Šukį kviesdama drauge apsvarstyti galimybę, jog Lietuva, kaip atsakinga tarptautinė bendruomenė, remianti Afganistano Goro provincijos stabilizavimą bei vystymą, pusę nepanaudotos vakcinos (apie 15 tūkst. dozių) nuo pandeminio gripo paaukotų Afganistanui.

“Jei Afganistane jaučiamas vakcinos poreikis, manau, jog Lietuva turi sureaguoti kaip galima greičiau - kol vakcina dar galiojanti, ją išskraidinti ir taip padėti šios istorijos tašką, o  ateityje nebedaryti panašių užpirkimo klaidų. Jei Afganistanui mūsų vakcinos nereikia, lapkričio mėnesį teks ją skausmingai nurašyti, paaiškinant visuomenei kodėl ji buvo įsigyta už tokią kainą, kodėl toks kiekis ir kodėl nebuvo panaudota. Kažkas gali sakyti, jog valstybei milijonas litų nėra dideli pinigai, tačiau aš, kaip Seimo narė, kasdien gaunu patekusių į finansines bėdas žmonių laiškus, kuriems, kiekvienas litas yra labai brangus,” – sako A.Zuokienė.

Kiaulių gripo viruso krizė išmokė: ES reikia glaudžiau bendradarbiauti, daugiau skaidrumo ir nepriklausomo vertinimo

2011 m.  kovo 8 d. išplatintame pranešime teigiama, jog Europos Parlamentas (EP) kritikuoja neproporcingą valstybių narių atsaką į 2009-2010 m. plitusį A(H1N1) gripo virusą, dar vadinamą kiaulių gripu, ir rekomenduoja labiau koordinuoti ES šalių tarpusavio veiksmus, imtis tam tikrų apsaugos priemonių, kad ateityje nebekiltų panašių interesų konfliktų, kai farmacijos koncernai darė poveikį informacinei kampanijai apie gripą bei galėjo kištis į sprendimų priėmimo procesus, susijusius su ligos protrūkio valdymu.

Vienos šalys griebėsi masinės vakcinacijos prieš kiaulių gripą, kitos – visai nesiskiepijo. Kai kurių valstybių narių išlaidos įgyvendinant kovos su gripu planus visų pirma buvo susijusios su dideliais įsigyjamos vakcinos ir antivirusinių vaistų kiekiais, o  įsigijimo procedūros kai kur sukėlė rimtų abejonių dėl viešojo pirkimo taisyklių laikymosi ir skaidrumo, be to,  vakcinos įsigijimo kainos, kuriomis vakciną įsigijo valstybės narės, sudariusios išankstinius susitarimus, žymiai skyrėsi.  Iš viso vakcinoms buvo išleisti milijardai eurų!

Šalims narėms būtina iš naujo įvertinti vakcinacijos strategijas, prevencinius planus ir glaudžiau  bendradarbiauti, pavyzdžiui, centralizuotai perkant vakcinas: taikyti procedūrą, kuri valstybėms narėms suteiktų galimybę savanoriškai dalyvauti grupiniuose vakcinų ir antivirusinių vaistų pirkimuose siekiant tam tikrą produktą įsigyti palankiomis kainomis, pagal lanksčius užsakymus ir, be kita ko, turėti vienodas įsigijimo galimybes.  Informacija apie gripo protrūkius ir situacijos rizikos vertinimas turi būti visiškai nepriklausomas. Mokslininkai ekspertai negali turėti jokių su farmacijos pramone susijusių finansinių ar kitokių interesų, kurie galėtų paveikti jų nepriklausomumą.  EP taip pat ragina PSO persvarstyti pandemijos apibrėžimą,  atsižvelgiant ne tik į viruso geografinį paplitimą, bet ir jo pavojingumą.

Kaip Lietuva pasiruošusi ir kokius planus yra pasitvirtinusi ateities krizių ir ekstremalių situacijų valdymui?

LRV patvirtinta  Valstybinė pasirengimo gripo pandemijai programa:

      Galimas ryšys tarp skiepų nuo kiaulių gripo  ir vaikams bei paaugliams pasireiškusios narkolepsijos   

2011 m. kovas. Įtariama, kad „Glaxo Smith Kline“ kompanijos sukurta vakcina nuo kiaulių gripo „Pandemrix“ galėjo sukelti vaikų miego sutrikimų protrūkį. Pranešama apie Skandinavijos ir kt. šalyse stipriai padidėjusį nustatytų narkolepsijos atvejų skaičių (nuo 2010 m. - apie 150 atvejų), kai narkolepsija susirgo „Pandemrix“ vakcina paskiepyti vaikai. Narkolepsija yra retas neurologinis susirgimas, kuris sukelia staigius ir netikėtus miego priepuolius dieną ir kt. simptomus.

Europos parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto  narė Michèle Rivasi  Europos Komisijos  ironiškai klausia  - galbūt ir Europos Komisija kenčia nuo narkolepsijos, nes Europos Sveikatos Komisaras John Dalli iki šiol nesiėmė veiksmų, kad vaikų skiepyjimas šia vakcina būtų sustabdytas. Ir  kiek dar žmonių turės susirgti šia reta liga, kad būtų imtasi veiksmų?

      Papildyta 2011 05 02

Europos vaistų agentūra (EMA) rekomendavo pakeisti „Pandemrix“ preparato charakteristikų santrauką - pataisytame apraše pateikti rekomendaciją skiriant šį preparatą atsižvelgti į informaciją dėl galimos didesnės narkolepsijos rizikos vaikams ir paaugliams.

Pirminiai Suomijoje, Švedijoje ir Prancūzijoje atliktų epidemiologinių tyrimų rezultatai patvirtino galimą ryšį tarp šio vaistinio preparato ir vaikams bei paaugliams pasireiškusios narkolepsijos.

Ryšys tarp „Pandemrix“ ir narkolepsijos ir toliau tiriamas. Iki 2011 m. balandžio 5 d. pranešta apie 247 atvejus, kai „Pandemrix“ paskiepytiems žmonėms pasireiškė narkolepsija.