Kiekvienas žmogus turi apgamų ant kūno. Dauguma žmonių jų turi nuo 10 iki 40. Kai kurie apgamai yra įgimti, t.y. su jais jau gimstama, o kiti yra įgyjami jau po gimimo. Būtent pastarieji ir yra skirstomi į gerybinius ir atipinius (nukrypstančius nuo normos) apgamus. Kartais nukrypimas nuo normos gali reikšti, kad žmogus serga melanoma.

Kas yra melanoma?

  Melanoma rečiausia odos vėžio forma. 2009 m. duomenimis Lietuvoje odos piktybinių navikų struktūroje melanoma užima 15 proc., tačiau nuo jos miršta 75 proc. odos piktybiniais navikais sergančių pacientų. Taigi melanoma yra agresyviausia odos vėžio forma, tačiau anksti nustačius ligą, išgydyti galima apie 97 proc. pacientų. Melanomos atsiradimui svarbus yra UV spindulių poveikis. Manoma, jog apie 50 proc. melanomų išsivysto iš jau esančių gerybinių odos navikų – apgamų (melanocitų sankaupų), o kitos iš naujai atsiradusių apgamų, nekontroliuojamai dauginantis pigmentinėms odos ląstelėms – melanocitams.

  Melanoma gali atsirasti daugelyje organų, tačiau 90 proc. atvejų ji atsiranda odoje, likusieji 10 proc. atvejų pasiskirsto akyse, smegenų dangaluose, kvėpavimo takų, virškinamojo trakto bei lytinių organų gleivinėse. Moterims dažniausia blauzdų, o vyrams – kamieno (krūtinės ir nugaros) odos melanoma. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sergamumas melanoma nuolat didėja. Kiekvienais metais užregistruojama 7-8 proc. daugiau sergančiųjų nei praėjusiais metais. Kadangi efektyvaus gydymo toli pažengusiai melanomai nėra, visas dėmesys nukreiptas į ankstyvą melanomos diagnostiką. Tik anksti nustačius melanomą galima tikėtis gerų gydymo rezultatų.

Diagnozė – melanoma

  Apgamo pakitimas pakeitė gyvenimą ir Laimos (vardas pakeistas) vyrui, kuriam diagnozavo melanomą. Informatyviausias tyrimas metastazėms, t.y. kūno vietoms, kurių audiniuose yra išplitusios vėžio ląstelės (iš pradinės paplitimo vietos), nustatyti yra pozitronų emisijos tomografija (toliau - PET). Nors apie šio tyrimo atlikimą Lietuvoje jau kalbama nuo 2006 metų, tačiau, moters teigimu, deja, tik kalbama.  

  Laimos vyras jau vieną kartą šį tyrimą atliko. Jiems teko važiuoti į Vokietiją, kas yra ne taip jau ir pigu – kelionė, gyvenimas viešbutyje. Be to, keliauja ne sveikas žmogus, o sergantis, todėl ir pati kelionė yra sunki. Nors Laima kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (toliau - SAM) ir į Santariškių klinikas su klausimu, kada Lietuvoje bus galima atlikti PET tyrimus, tačiau jokio atsakymo iš šių įstaigų nesulaukė. PET tyrimų aparatams buvo paskirtos lėšos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tačiau iki šiol dėl biurokratinių niuansų jokių konkrečių rezultatų nebuvo matyti.

Atsakymui gauti reikia Seimo nario užklausimo

  Seimo narė A. Zuokienė kreipėsi į SAM su prašymu pateikti informaciją, kada PET tyrimai bus atliekami Lietuvoje. SAM specialistai informavo, kad įgyvendinant Sanglaudos skatinimo veiksmų programą 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų lėšomis jau diegiami du PET skeneriai, iš kurių vienas bus Kauno klinikose, o kitas Vilniaus Santariškių klinikose. Remiantis Kauno klinikų pateiktais duomenimis, realiai paslaugas su PET skeneriu buvo planuojama pradėti teikti 2012 m. gegužės – birželio mėn., tačiau šis terminas prasitęsė.

  SAM specialistų teigimu, Kauno klinikose PET skeneris jau yra, tačiau dar laukiama paslaugų įkainių patvirtinimo iš Valstybinės ligonių kasos, nes dar nėra žinoma izotopų (sudedamoji PET skenerio dalis), kuriuos Kauno klinikos dar turi nupirkti, kaina. Be to, šiam projektui pastatytas naujas pastatas, kuris turi atitikti visus PET tyrimo paslaugoms keliamus reikalavimus, turi būti priduotas valstybinei komisijai. PET tyrimų paslaugas Kaune planuojama pradėti teikti nuo šių metų rugsėjo mėnesio.

  Tuo tarpu Vilniaus Santariškių klinikose ES lėšomis finansuojamas projektas buvo pradėtas vėliau, todėl Vilniuje PET tyrimų paslaugas planuojama pradėti teikti nuo 2014 metų pradžios.

  SAM specialistai taip pat informavo, kad, siekiant užtikrinti efektyvų PET įrangos naudojimą bei projektuose numatytų rezultatų pasiekimą, buvo patvirtintas PET tyrimų atlikimo indikacijų sąrašas. Į šį sąrašą patenka šios įtariamos ar nustatytos ligos: liežuvio šaknies dalių, dantenos, burnos dugno, gomurio, paausinės seilių liaukos, migdolo, burnaryklės, nosiaryklės, kiaušinės kišenės, gerklaryklės, nosies ertmės ir vidurinės ausies, gerklų, trachėjos, bronchų, plaučių, sėklidės piktybiniai navikai, taip pat periferinės ir odos T ląstelių limfomos ir kt.