Salmoneliozė – tai ūmi žarnyno užkrečiamoji liga, kurią sukelia salmonelių genties bakterijos. Liga pasireiškia karščiavimu, viduriavimu, pilvo ir raumenų skausmais. Ligos inkubacinis periodas dažniausiai trunka 12–72 valandas nuo užsikrėtimo.

    Ligos infekcijos šaltiniai yra naminiai ir laukiniai gyvuliai, paukščiai, žuvys, graužikai. Svarbiausias infekcijos rezervuaras žmogui yra gyvūninis maistas. Sergantis salmonelioze žmogus taip pat gali būti infekcijos šaltiniu.

    Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per nepakankamai termiškai apdorotą gyvūninį maistą – kiaušinius, paukštieną, kiaulieną ir jų produktus. Į maistą salmonelės gali patekti ir nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo ruošta žalia mėsa. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2010 metais buvo užregistruoti 1766 susirgimų salmonelioze atvejai, o 2011 metais – 2076 atvejai.

    Išsamiau pasidomėjome tik Vilniuje kilusiais salmoneliozės atvejais, kurie, manome, atspindi ir situaciją šalyje.

 Padėtis Vilniuje

    2011 metų rudenį Vilniaus lopšeliuose-darželiuose buvo pastebėtas ūmus salmoneliozės protrūkis, todėl Agnė Zuokienė 2011 m. spalio 3 d. lankėsi Vilniaus visuomenės sveikatos centre ir domėjosi vykdoma sergamumo žarnyno infekcijomis prevencija, egzistuojančiomis problemomis bei galimais sprendimo būdais.

    Vilniaus mieste sergamumas bakterinėmis žarnyno infekcijomis 2011 metų rugsėjo mėnesį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 40 proc., kampilobakterioze – 30 proc., o salmonelioze net 45 proc.

    Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai pabrėžė, kad dėl nepakankamos žmonių užkrečiamųjų ligų diagnostikos (Vilniuje net 68 proc. susirgimų yra nenustatomas ligos sukėlėjas) ne visuomet įmanoma nustatyti užkrečiamųjų ligų plitimo priežastis.

    Gydytojams-epidemiologams susirūpinimą kelia faktas, kad daugumos infekcijų sukėlėjų šaltiniai yra naminiai ir laukiniai gyvuliai, paukščiai, žuvys, tačiau visų protrūkių priežastimi maisto kontrolės institucija įvardijo tik pažeidimus maisto gamybos įmonėse (pvz. nepakankamas patiekalo terminis apruošimas, kryžminė tarša) ir nepateikė informacijos apie naudotų žaliavų, produkcijos saugą.

     Vilniaus visuomenės sveikatos centras pateikė duomenis, koks sergamumas salmonelioze buvo 2005–2011 metais.

Sergamumas salmonelioze Vilniuje 2005–2011 m. 

• 2005 m. – 469 atvejai (278 vaikai – 59,6 %), rodiklis - 8,5/10 tūkst. gyv.;
•  2006 m. – 976 atvejai (507 vaikai – 51,9 %), rodiklis - 17,6/10 tūkst. gyv.;
• 2007 m. – 521 atvejai (298 vaikai – 57,2 %), rodiklis - 9,4/10 tūkst. gyv.;
• 2008 m. – 787 atvejai (481 vaikai – 61,1 %), rodiklis - 14,2/10 tūkst. gyv.;
• 2009 m. – 539 atvejai (320 vaikai – 60 %), rodiklis - 9,7/10 tūkst. gyv.;
• 2010 m. – 423 atvejai (231 vaikas – 55 %), rodiklis - 7,6/10 tūkst. gyv.;
• 2011 m. – 527 atvejai (293 vaikai – 55,6 %), rodiklis – 9,5/10 tūkst. gyv.

    Ypač specialistams nerimą kelia smarkiai didėjantis grupinių apsinuodijimų pavojus ir kaip ant mielių augantis vaikų sergamumas salmonelioze. Iš pateiktos lentelės matyti, kad 2011 metais buvo tris kartus daugiau salmoneliozės protrūkių ir net kelis kartus daugiau užfiksuotų atvejų, nei 2010-aisiais.

• 2008 m. salmoneliozės 12 protrūkių (57 atvejai) 5 iš jų lopšeliuose-darželiuose
• 2009 m. salmoneliozės 6 protrūkiai (44 atvejai) 1 lopšelyje-darželyje
• 2010 m. salmoneliozės 6 protrūkiai (24 atvejai) 1 lopšelyje-darželyje
• 2011 m. salmoneliozės 19 protrūkių (111 atvejų) 5 iš jų lopšeliuose-darželiuose.

 Baudos

    Per 2011-uosius dėl ikimokyklinių ugdymo įstaigų veiklos VMVT Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo 23 vartotojų skundus, iš kurių 13 pasitvirtino.

    VMVT atliko vaikų lopšelių-darželių, kuriuose buvo užregistruoti ūmių infekcinių žarnyno susirgimų protrūkiai bei gauti tėvų skundai dėl vaikų maitinimo, maisto tvarkymo skyrių patikrinimus, kurių metu nustatyta, kad dalyje vaikų lopšelių-darželių atlikti remonto darbai virtuvėse, virtuvėlėse, pakeisti langai, įsigyti nauji gamybiniai įrenginiai, tačiau nustatyta ir šiurkščių teisės aktų reikalavimų pažeidimų: kai kurių vaikų lopšelių-darželių maisto tvarkymo skyrių pagamintas maistas yra nesaugus, be to, pagaminti maisto patiekalai neatitinka vaikų amžiaus fiziologinių mitybos ypatumų bei sveikos mitybos principų ir taisyklių, maisto tvarkymui skirtos patalpos seniai remontuotos ir kt.

    Gavusi vartotojo skundą, VMVT patikrino Vilniaus miesto lopšelį-darželį „Obelėlė“. Patikrinimo metu nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai: maistas gaminamas ne pagal patvirtintas receptūras, nėra užtikrinama tiekiamų patiekalų temperatūra, rasta dalis maisto produktų, nepaženklintų valstybine kalba, virtuvėlėje išplauti puodeliai laikomi plautuvėje. Už nustatytus pažeidimus atsakingam asmeniui skirta administracinė nuobauda. 2011 metų rugpjūtį šiame lopšelyje-darželyje buvo užregistruotas salmoneliozės protrūkis. Šis darželis už sukeltą salmoneliozės protrūkį baustas ir 2008-aisiais.

    Gavusi pranešimą dėl įtariamo žarnyno infekcijos protrūkio, 2011 m. rugsėjo 20 d. VMVT patikrino Vilniaus miesto lopšelio-darželio „Bitutė“ maisto tvarkymo skyrių. Patikrinimo metu buvo nustatyti bendri higienos, maisto produktų laikymo, kryžminės taršos bei receptūrų pažeidimai. Pateikto maisto davinio svoris buvo per mažas. Paėmus mėginius rasta bakterijų. Už nustatytus pažeidimus sustabdyta lopšelio-darželio „Bitutė“ maisto tvarkymo skyriaus veikla, atsakingam asmeniui pagal ATPK skirta administracinė nuobauda. Lopšelyje-darželyje buvo užregistruotas salmoneliozės protrūkis, susirgo net 40 žmonių, iš jų 36 vaikai.

 Situacija šalyje

    Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad pateikusiems į rinką pavojingus produktus, jeigu šie produktai padarė žalos vartotojo sveikatai, šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo 5000 iki 40000 litų bauda. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, tais atvejais, kai yra padaryta žala sveikatai (pvz., susergama salmonelioze), bei atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba skiria baudas nuo 5000 litų. Lopšeliuose-darželiuose buvo susirgusių salmonelioze asmenų, todėl šios įstaigos buvo baustos baudomis nuo 5000 litų. 5000–7000 litų baudomis buvo baustos ir tos įmonės, dėl kurių pateiktų į rinką pavojingų maisto produktų buvo susirgusių asmenų.

    VMVT pateikė duomenis, kad 2010–2011 metais lopšeliui darželiui „Lokiukų giraitė“ (Vilnius) skirta 5000 Lt bauda (13 vaikų susirgo salmonelioze), lopšeliui darželiui „Viltenė“ (Vilnius) 5000 Lt bauda (8 vaikai susirgo salmonelioze), lopšeliui darželiui „Puriena“ (Kėdainiai) skirta 5000 Lt bauda (susirgo 15 asmenų (iš jų 3 salmonelioze)). Didžiausia vienkartinė skirta bauda už pažeidimus siekia 7000 litų Jonavos lopšeliui-darželiui „Lakštingalėlė“ (salmonelioze susirgo šeši vaikai bei dvi auklėtojos). Pažymėtina, kad už analogiškus Maisto įstatymo pažeidimus, salmonelėmis užterštus maisto patiekalus, sukėlusius trijų vaikų susirgimus salmonelioze, šiai įstaigai jau buvo skirta 5000 litų bauda 2009 metais.

    Kyla klausimas, kokie atsakingi asmenys, o gal pačios savivaldybės, kaip vaikų lopšelio-darželio steigėjos, sumokėjo už šiurkščius pažeidimus paskirtas baudas? Pasiteiravome Vilniaus, Kauno ir Jonavos savivaldybių atsakingų darbuotojų, kas tokiais atvejais sumoka baudas.

    Vilniaus savivaldybės Švietimo skyriaus specialistai pateikė informaciją, kad dėl salmoneliozės protrūkio Vilniaus m. savivaldybės lopšeliuose-darželiuose (,,Lokiukų giraitė“, ,,Obelėlė“, ,,Raktelis“) paskirtos baudos buvo sumokėtos iš gautos paramos 2 proc. pajamų mokesčio, o lopšeliui-darželiui ,,Viltenė“ paskirtos baudos dalis buvo sumokėta iš gautos paramos 2 proc. pajamų mokesčio, o kita dalis iš lėšų, surinktų iš darbuotojų.

2008–2011 metais Vilniaus darželiams skirtos nuobaudos:

    2012 m. kovo–gegužės mėnesiais ketinama patikrinti 20 įstaigų. Patikrą vykdo ir Visuomenės sveikatos centro specialistai, ir Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos Vilniaus padalinio atstovai.

    Kauno miesto savivaldybė pateikė informaciją, kad lopšeliui-darželiui „Vilnelė“ skirtą baudą darželio direktorė sumokėjo iš asmeninių lėšų.

    Jonavos miesto savivaldybė informavo, kad šiuo metu atsakingi darbuotojai, dirbę  salmoneliozės protrūkio metu, darželyje „Lakštingalėlė“ nebedirba. Pagal informaciją, gautą iš dabartinės įstaigos vadovės, baudos buvo sumokėtos iš darželio biudžeto lėšų. Savivaldybė papildomo finansavimo darželiui neskyrė.

    Valstybinė mokesčių inspekcija informavo, kad jeigu viešosios įstaigos vadovui už viešojoje įstaigoje padarytus pažeidimus skiriama administracinė bauda, ją (baudą) vadovas turi sumokėti iš asmeninių lėšų. Pažymime, kad teisės aktai imperatyviai nedraudžia juridiniam asmeniui sumokėti baudą už įstaigos vadovą.

 Kaltas tiekėjas ar darželis?

    Spaudoje galima rasti darželių vadovų pasipiktinimų, kodėl darželiai, kuriuose vaikai susirgo salmonelioze, nubausti tris kartus didesne bauda nei bendrovė, kurios tiekiamoje mėsoje rasta ligos sukėlėjų ir pan.

    VMVT pateikė informaciją, kad 2011 m. užfiksuota 16 salmoneliozės protrūkių, iš kurių 7 protrūkiai kilo Vilniaus mieste: 2 protrūkiai užregistruoti dėl viešojo maitinimo įmonių, 5 dėl ikimokyklinių įstaigų veiklos. Maisto tvarkymo subjektams paskirta 11 baudų. Patogenai išaugo tik maisto mėginiuose, paimtuose vienoje kavinėje Vilniuje. Iškyla klausimas, tai visais kitais atvejais, kai maisto ruošimo skyriuose bakterijų nerasta, tikrieji kaltininkai visgi liko nenubausti?

 Kaip tikrinami paukštienos gamintojai?

    Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai keitėsi žmonių mitybos įpročiai, paukštininkystė tapo viena iš svarbiausių žemės ūkio šakų, o jos produktų – paukštienos ir kiaušinių – suvartojimas smarkiai išaugo. Registruotų produkcinius naminius paukščius (broilerius) auginančių paukštininkystės ūkių skaičius nuo 37 (2009 m.) išaugo iki 48 (2011 m.), kitus produkcinius naminius paukščius (dedekles vištas) laikančių paukštininkystės ūkių skaičius nuo 30 (2009 m.) išaugo iki 36 (2011 m.). Visi naminių paukščių laikytojai privalo užtikrinti pirminei paukštienos gamybai nustatytus veterinarijos reikalavimus.

    Pagal Naminių paukščių zoonozių kontrolės programą 2011 m. buvo atlikti 539 mėginių, paimtų iš naminių paukščių pulkų, tyrimai, kuriais nebuvo nustatytas nė vienas užsikrėtimo salmonelėmis atvejis, tačiau 2010 m. nustatyti 8 užsikrėtimo salmonelėmis atvejai, o 2009 metais – 15 atvejų.

    Lietuvoje yra 12 maisto tvarkymo subjektų, kuriuose vykdomas paukščių skerdimas ir kurie turi veterinarinį patvirtinimą. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Laboratorijos departamente 2009 m. buvo atlikti 1127 paukštienos produktų mėginių tyrimai, tik 34 mėginiuose nustatytos salmonelės, o 2011 m. – 1197 paukštienos produktų mėginių tyrimai, iš kurių 18 mėginių nustatytos salmonelės. 2011 m. salmonelių nustatymo atvejų sumažėjo beveik perpus.

 Vilties suteikiantys sugriežtinimai

    Pastaruoju metu paukštienos saugai keliami reikalavimai dar labiau sugriežtinti. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo minėto reglamento (EB) Nr. 2073/2005 reikalavimų pakeitimai, pagal kuriuos paukštienos gamintojai privalo užtikrinti, kad šviežioje paukštienoje, patiektoje į rinką, jos tinkamumo vartoti termino laikotarpiu negali būti randama salmonelių. Tiriant paukštienos partiją, pateiktos į rinką jos tinkamumo vartoti laikotarpiu, turi būti tiriami 5 mėginiai po 25 gramus ir iš jų nei viename negali būti salmonelių: Salmonella typhimurium ir Salmonella enteritidis. Ši nuostata įpareigoja paukštienos gamintojus užtikrinti paukštienos saugą, jiems tenka visos juridinės pasekmės dėl nesaugaus produkto tiekimo į rinką. Visiems kitiems paukštienos perdirbtiems produktams tokie maisto reikalavimai galiojo ir anksčiau.

    VMVT vienareikšmiškai teigia, kad jei maistas būtų ruošiamas tinkamai, laikantis visų reikalavimų, susirgimų tikrai pavyktų išvengti. Bet juk labai svarbu ieškoti pirminio šaltinio, sukėlusio protrūkį. Bendroje situacijoje, atrodo, pamirštama tai, kas svarbiausia, – kas nukenčia.

 Įdomybės: Škotijos mokslininkai sukūrė „išmaniojo plastiko“ pakuotes, įspėjančias, kada jose esantys maisto produktai tampa nebetinkami vartoti. Sugedus tokioje pakuotėje esančiam maistui, plastikas pakeičia spalvą. Pakuotė taip pat „elgtųsi“ ir tais atvejais, kai ji bus pažeista, kai pasibaigs produkto galiojimo terminas arba įspės, kad produktas buvo laikytas šilumoje. Mokslininkai kol kas neišduoda, kokiu būdu plastikas reaguoja į gendantį maistą, tačiau, pasak jų, naujos kartos plastikas atpažins pasenusį bei dėl pažeistos pakuotės ar prastų laikymo sąlygų užkrėstą maistą.