Ką darytumėte, jeigu susirgtų jūsų vaikas? Žinoma, pirmiausia, kviesite gydytoją, vyksite į ligoninę, slaugysite savo mažąjį ligonį. Tačiau norint slaugyti vaiką, reikia ne tik vaistų ir meilės, bet dar ir pasirūpinti dokumentais, kurie pateisintų jūsų neatvykimą į darbą bei užtikrintų stabilias pajamas slaugos metu.

  Tikriausiai, ne viena mama, atvežusi vaiką į ligoninės reanimacijos skyrių ir budėjusi šalia jo darbo dieną, patyrė sunkumų, siekiant pateisinti savo neatvykimą į darbą. Vienos mamos, kurios sesuo kreipėsi į Seimo narę A. Zuokienę su prašymu pagelbėti, istorija yra tikriausiai dažnai pasitaikanti, tačiau vis tiek šokiruojanti ir sunkiai suprantama. Moteriai už darbo dieną, kurią su vaiku praleido Marijampolės ligoninės intensyvios terapijos (reanimacijos) skyriuje, kaip pradžioje įtarta dėl virusinio meningito, darbe buvo įrašyta pravaikšta, nors apie neatvykimą į darbą dėl svarbios priežasties darbovietės administracija buvo informuota. Kaip mamai pasirūpinti savo vaiku, jei Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta, kad vaikui, gulinčiam intensyvios terapijos/reanimacijos skyriuje, slauga nebūtina ir mamai nedarbingumo pažymėjimas nėra išduodamas?

Kokie dokumentai pateisina laikinąjį nedarbingumą slaugos metu?

  Dokumentai patvirtinantys darbuotojo, slaugančio šeimos narį, laikinąjį nedarbingumą yra nedarbingumo pažymėjimai, kitaip elektroniniai pažymėjimai, medicininė pažyma (forma Nr. 094/a), taip pat galima pasinaudoti tikslinėmis nemokamomis atostogomis ar darbdavio ir darbuotojo sutarimu neatvykti į darbą administracijos leidimu. Norint pasinaudoti tikslinėmis nemokamomis atostogomis, darbdaviui reikia pristatyti pažymą, liudijančią apie sergančio šeimos nario slaugą, pvz. medicininę pažymą (forma Nr. 094/a). Tačiau nei vienas iš šių dokumentų nepateisina apdraustųjų asmenų nepilnamečių vaikų slaugos, jei šių asmenų vaikai gydomi reanimacijos ar intensyvios terapijos skyriuose ligoninėje.

  Pagal nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles elektroniniai pažymėjimai sergančiam šeimos nariui slaugyti išduodami, jeigu gydytojo nurodymu būtina slauga. Kas yra slauga ir kokiu pagrindu ji skiriama? Slauga yra asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą. Tuo tarpu šeimos nario gydymas reanimacijoje ar intensyvios terapijos skyriuje pasižymi trumpu buvimo jame laikotarpiu ir tuo, kad šeimos nariai dažnai net negali būti su gydomu šeimos nariu, taigi ir jo slaugyti. Todėl dažnu atveju slauga bei nedarbingumo pažymėjimas tokiu atveju nėra skiriami. Ar jus tenkina toks mūsų socialinį gyvenimą reguliuojantis įstatymas? Istorija liudija, kad dirbančiai mamai, kurios vaiką paguldė į reanimacijos skyrių, tokie įstatymiški apribojimai netinka.

Kada slauga garantuoja ligos pašalpos išmoką?

  Ligos ir motinystės socialinis draudimas yra viena iš esamų penkių valstybinio socialinio draudimo rūšių. Sergančio šeimos nario slaugos laikotarpiu, kai gydytojo nurodymu būtina slauga, ar vaiko priežiūros laikotarpiu, kai vaikų įstaigoje nustatytas infekcinių ligų plitimą ribojantis režimas, jums priklauso ligos pašalpa. Ligos pašalpą turi teisę gauti ligos ir motinystės socialiniu draudimu apdrausti asmenys. Pagrindas skirti ligos pašalpą yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotas nedarbingumo pažymėjimas (elektroninis pažymėjimas). Tačiau ligos pašalpa už medicininėje pažymoje (forma Nr. 094/a) nurodytą laikotarpį nėra mokama. Be to, pasinaudojus tikslinėmis nemokamomis atostogomis ar darbdavio ir darbuotojo sutarimu neatvykti į darbą administracijos leidimu darbo užmokestis taip pat nėra mokamas.

   Ligos pašalpa yra mokama tik už tam tikrą ribotą laiką. Sergančio šeimos nario slaugai nustatyta ligos pašalpos mokėjimo trukmė yra: 1) slaugant suaugusį šeimos narį – ne ilgiau kaip 7 kalendorinės dienos; 2) vaikų įstaigoje nustačius infekcijų plitimą ribojantį režimą ir dėl to atsiradus būtinybei prižiūrėti vaiką – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų; 3) slaugant vaiką iki 14 metų – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų; 3) slaugant stacionare sergantį iki 7 metų vaiką – už visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus; 4) slaugant stacionare, ambulatoriškai ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis (pagal oficialų patvirtintą sąrašą) – už visą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus; 5) vaiko priežiūrai, jeigu asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, dėl savo ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. 

  Ligos pašalpa sergančiam šeimos nariui ar vaikui slaugyti yra mokama nuo pirmos nedarbingumo dienos iš „Sodros“ biudžeto lėšų ir yra lygi 85 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio.

Susirgusio vaiko slaugos teisinis reglamentavimas Danijos Karalystėje

  Darbuotojų teisė nebūti darbe dėl šeimos nario ligos yra įtvirtinta Europos Sąjungos (toliau - ES) teisėje. Pagal ES Tarybos direktyvos nuostatas darbuotojams turi būti suteikiama teisė nebūti darbe dėl force majeure, kai tai susiję su svarbiomis šeimyninėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai būtinas betarpiškas darbuotojo dalyvavimas. Valstybės narės, direktyvos nuostatas perkeldamos į nacionalinę teisę, gali nustatyti konkrečias tokios teisės suteikimo sąlygas ir taisykles, taip pat šią teisę apriboti nustatant galimybę šia teise pasinaudoti kartą per metus ir (arba) tam tikrą laiką kiekvienu atveju.

  Danijoje, įgyvendinant ES direktyvų nuostatas, 2006 m. buvo priimtas Darbuotojų teisės nebūti darbe dėl specialių šeimyninių priežasčių įstatymas, kuriame, be kita ko, nustatyta darbuotojo teisė nebūti darbe dėl šeimyninių aplinkybių, susijusių su liga ar nelaimingu atsitikimu. Darbdavys negali atleisti darbuotojo dėl to, kad jis nebuvo darbe pasinaudodamas įstatyme nustatyta teise. Jeigu, nepaisydamas įstatymo nuostatų, darbdavys atleidžia darbuotoją, tai darbuotojas įgyja teisę į kompensaciją iš darbdavio.

  Tuo tarpu Danijos valstybės tarnautojų teisė nebūti darbe dėl svarbių šeimyninių priežasčių detaliau reglamentuota specialiame teisės akte. Šiame dokumente nustatyta, kad valstybės tarnautojai turi teisę į apmokamą susirgusio vaiko slaugą. Už sergančio vaiko slaugymo dienas darbuotojui mokamas tokio dydžio atlyginimas, kurį jis gautų susirgęs pats. Ilgiausiai išmoka tėvams gali būti mokama 52 savaites per 18 mėnesių laikotarpį. Tėvams taip pat suteikiama teisė vaiko slaugymo dienas pasidalinti tarpusavyje, t.y. galimybė slaugyti vaiką pasikeičiant – vieną diena mama, kitą dieną tėtis.