Ar įsivaizduojate, kad kas 11 minučių Lietuvoje moteris kreipiasi į policiją dėl šeimoje patiriamo smurto?

    2011 metų pabaigoje įsigaliojęs Smurto artimoje aplinkoje įstatymas atvėrė skaudžias visuomenės žaizdas – vien per pirmus penkis mėnesius, įsigaliojus įstatymui, policija sulaukė apie 11 tūkst. pranešimų apie smurtą šeimoje. Įstatyme numatyta, kad visais smurto artimoje aplinkoje atvejais nusikaltėliai turi būti nubausti.

    Policijos departamento pateiktoje 5 mėnesių statistikoje galima pastebėti, kiek nedaug ikiteisminių tyrimų pradedama palyginus su tuo, kiek pranešimų yra užregistruojama, o juk teoriškai kiekvienu atveju turėtų būti pradedamas ikiteisminis tyrimas.

    Seimo narė Agnė Zuokienė apgailestauja, kad įstatymas turi spragų, nes jį kūrė žmonės, realiai nesusiduriantys su smurto aukomis. Todėl susėdę prie vieno stalo su policininkais, prokurorais, teisėjais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, parengėme siūlymus įstatymo spragoms ištaisyti. Svarbu ne tik įstatymą turėti, svarbu, kad jis „veiktų“.

    Parlamentarė, kurios projektui jau pritarė ir šalies policijos komisariatai, ir prokurorai, siūlo pakeitimus, kad policijos pareigūnai galėtų operatyviai reaguoti į iškilusią grėsmę, taikyti apsaugos priemones nukentėjusiam asmeniui bei teikti jam reikiamą pagalbą.

Intervencijos centrų tinklas Lietuvoje

    Pradėjus galioti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, siekiant pozityvių įstatymo taikymo rezultatų, aktualios tampa visos su smurto mažinimu susijusios priemonės, kurios numatytos ne tik minėtame, bet ir kituose galiojančiuose teisės aktuose. Todėl itin svarbu akcentuoti pagalbos teikimo tiek smurto aukoms, tiek smurtautojams sistemą bei gebėjimą optimaliai ja pasinaudoti.

    Valstybinės smurto prieš moteris mažinimo strategijos įgyvendinimo priemonių plane numatyta, kad būtina steigti daugiau su smurtautojais dirbančių organizacijų, burti smurtautojų pagalbos sau grupes. Įsigaliojus įstatymui, įsigaliojo ir nuostatos, susijusios su smurtautojo iškeldinimu ar jo atskyrimu. Tai suteikia galimybę smurtą patyrusiam asmeniui likti savo gyvenamojoje vietoje, tačiau, esant poreikiui, kiekviena savivaldybė, vadovaudamasi Socialinių paslaugų įstatymu, gali suteikti apnakvindinimo paslaugas smurtą patiriančiam asmeniui arba asmeniui, kuriam gresia patirti smurtą artimoje aplinkoje. Šia paslauga gali pasinaudoti ir motina su vaikais. Daugelyje savivaldybių smurtą patyrusiems asmenims pagalbą teikia ir nevyriausybinės organizacijos. Jos pagalbą teikia pačios arba bendradarbiaudamos su savivaldybės įstaigomis, vaiko teisių apsaugos skyriais.

    Daugelis šalies savivaldybių jau turi iš esmės sukurtą krizių centrų, teikiančių pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, tinklą. Sprendžiant smurto prieš vaikus problemą bei siekiant padėti vaikams nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendina Nacionalinę smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011–2015 metų programą, pagal kurią teikiama kompleksinė pagalba (psichologinė, medicininė, socialinė, teisinė) nuo smurto nukentėjusiems vaikams bei jų šeimų nariams. Pagal šiuo metu galiojantį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kai tėvai (tėvas, motina) arba kitas teisėtas vaiko atstovas smurtaudamas arba kitaip sukeldamas pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla reali  grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba policija nedelsdama paima vaiką iš tėvų arba kitų teisėtų vaiko atstovų ir perduoda jį globoti (rūpintis) Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu buvo patvirtintas aštuoniolikos juridinių asmenų, vykdančių specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo funkcijas, sąrašas. Šis sąrašas galioja, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus atrinkti specializuotos pagalbos centrai. Su šiomis nevyriausybinėmis organizacijomis buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys dėl specializuotos kompleksinės pagalbos smurtą patyrusiems asmenims teikimo visose apskrityse. 2011 metų pabaigoje iš valstybės biudžeto šioms organizacijoms buvo skirta 25 tūkst. Lt (kiekvienai po 1388 Lt) funkcijoms vykdyti. Artimiausiu metu bus paskelbtas konkursas specializuotos kompleksinės pagalbos smurtą patyrusiems asmenims teikimo paslaugoms finansuoti.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipia dėmesį, kad nevyriausybinės organizacijos priima tik vidutiniškai po 1 asmenį kas antrą dieną, todėl finansavimas yra pakankamas. Tačiau organizacijos, padedančios smurto aukoms, skundžiasi, kad negauna pakankamo finansavimo, todėl negali samdyti naujų darbuotojų, esamos pajėgos nepakankamos ir tiesiog yra nepajėgios suteikti tinkamos ir profesionalios pagalbos smurto aukoms. Organizacijų atstovai piktinasi, kad visa atsakomybė permesta policijai ir nevyriausybinėms organizacijoms, kai tam nėra tinkamų priemonių ir pajėgumų.

Pagalba smurtautojams

    Įstatymas nenumato suteikti nemokamą apgyvendinimą smurtautojui, todėl policijos pareigūnai smurtautojui suteikia informaciją apie įstaigas, teikiančias nakvynės paslaugas. Smurtautojo iškeldinimo tvarkos apraše, kurį parengė Policijos departamentas prie VRM, numatyta, kad iškeldinant smurtautoją iš gyvenamosios vietos jam įteikiama informacija apie įstaigas ir įmones (kaimo sodybas, kempingus, motelius, poilsio namus, sanatorijas, viešbučius, nakvynės namus ir pan.), teikiančias nakvynės paslaugas. Taigi, smurtautojas gali apsistoti mokamas apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įstaigose savo lėšomis arba apsigyventi pas giminaičius ar draugus. Jei smurtaujantis asmuo neturi gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu, jis gali kreiptis į savivaldybę bendra tvarka dėl socialinių paslaugų skyrimo, t.y. apgyvendinimo nakvynės namuose.

    Valstybinės smurto prieš moteris mažinimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2010–2012 m. plane prie poveikio priemonių smurtautojams numatytas vienintelis uždavinys – organizacijų, dirbančių su smurtautojais, siekiančiais atsikratyti smurtinio elgesio steigimas, taip pat smurtautojų pagalbos sau grupių būrimas. Uždaviniui įgyvendinti numatyta priemonė – skatinimas ir konkurso būdu finansavimas vyrų krizių centrų steigimui. Numatytos skirti lėšos: 100, 110, 120 tūkst. Lt (atitinkamai 2010, 2011, 2012 m.).

    Įgyvendinant planus 2010–2011 m. buvo finansuojami 5 vyrų krizių centrai, dirbantys su smurtautojais: asociacija Kauno apskrities vyrų krizių centras, viešoji įstaiga Vyrų krizių ir informacijos centras (Vilnius), asociacija Kretingos vyrų savipagalbos centras, asociacija Vyrų krizių centras (Kaunas), viešoji įstaiga „Ergo Sum“ (Vilnius). Šių organizacijų projektų vykdymui 2010–2011 m. skirta 99 tūkst. Lt. Organizacijos, dirbančios su smurtautojais, vieningų smurtinio elgesio keitimo programų neturi, todėl kiekviena organizacija dirba pagal individualią metodiką.

    2010 metais įgyvendinant Valstybinę smurto prieš moteris mažinimo strategiją ir jos priemonių planus buvo iš dalies finansuoti 4 vyrų krizių centrai (skirta 51,26 tūkst. Lt). Kauno apskrities vyrų krizių centrui buvo skirta 11,09 tūkst. Lt. Pagalba suteikta keturiasdešimčiai smurtautojų (visi vyrai). Vyrų krizių ir informavimo centrui (Vilnius) skirta 10,86 tūkst. Lt darbui su smurtautojais. Informavimo ir konsultavimo, socialinės pedagogikos paslaugos buvo suteiktos trisdešimt keturiems smurtautojams (iš jų: 26 vyrai ir 8 moterys). Be to, trijų organizacijų veiklai paremti, smurto artimoje aplinkoje prevencijai bei švietėjiškai veiklai vykdyti buvo skirta po 9,77 tūkst. Lt: Vyrų krizių ir informacijos centrui, Kretingos vyrų savipagalbos centrui ir Vyrų krizių centrui (Kaunas).

    2011 m. iš dalies finansuoti du vyrų krizių centrai. Kauno apskrities vyrų krizių centrui skirta 22,98 tūkst. Lt. Penkiasdešimčiai smurtautojų (iš jų: 49 vyrai ir 1 moteris) buvo suteiktos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugos, psichologinė pagalba, socialinio darbo, teisinė pagalba, organizuoti grupiniai užsiėmimai. Organizacijai „Ergo Sum“ skirta 24,43 tūkst. Lt darbui su smurtautojais. Penkiasdešimt dviem smurtautojams (iš jų: 50 vyrų ir 2 moterys) suteiktos šios paslaugos: informavimo ir konsultavimo, psichologinė, teisinė pagalba, psichologinė savianalizė grupėje.

Smurtinį elgesį keičiančios programos

    Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tam tikrais atvejais nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui kartu su bausme gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šios priemonės vykdymą kontroliuoja Kalėjimų departamentui pavaldžios pataisos inspekcijos. Teismas įpareigoja dalyvauti minėtose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

    Minėta baudžiamojo poveikio priemonė asmeniui teismo gali būti paskirta atskirai, taip pat kartu su bausme ar atidedant bausmės vykdymą. Per 2011 metus baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose – buvo paskirta 143 asmenims, per 2012 metų sausio mėnesį 57 asmenims, esantiems pataisos inspekcijų įskaitoje.

    Pastebima tendencija, kad įsigaliojus įstatymui pataisos inspekcijų įskaitoje pradėjo didėti asmenų, kuriems teismas paskiria baudžiamojo poveikio priemonę dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, skaičius. Kalėjimų departamento 2011 metų duomenimis, asmenys, dalyvaujantys pataisos inspekcijų vykdomose socialinės integracijos ir socialinės reabilitacijos programose rečiau daro administracinės teisės pažeidimus, jiems rečiau pradedami ikiteisminiai tyrimai, įtariant, kad jie padarė naujas nusikalstamas veikas bei teismams rečiau pateikiami teikimai dėl teismo jiems paskirtų pareigų, įpareigojimų ar draudimų nevykdymo (nesilaikymo), nei dėl asmenų, kurie programose nedalyvavo.