Bandote ieškoti teisybės, tačiau kaskart atsimušate į „biurokratijos sieną“? Tokios istorijos autorius yra ir ponas Petras (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas - red. past.).

  Istorija prasidėjo susiginčijus dviem kaimynam – ponui Petrui ir poniai Gražinai (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas - red. past.). Į ginčą buvo įtraukta ir policija, kuri užfiksavo susidariusią situaciją. Greitosios pagalbos iš karto nekvietusi p. Gražina, tik vėliau nuėjo į polikliniką, kur pasiskundė, kad kaimynas Petras jai šulinio kibiru sužalojo galvą. Ponią Gražiną apžiūrėjęs gydytojas nustatė galvos sumušimą ir lengvą galvos smegenų sukrėtimą bei išrašė nedarbingumo pažymėjimą, kuris kelis kartus buvo pratęstas. Tuo tarpu p. Petrą kaimynė Gražina apkaltino sveikatos sužalojimu ir padavė jį į teismą. Vėliau teismas išsiaiškino ir pripažino, kad jokio sumušimo nebuvo. Teismas p. Petrą išteisino, p. Gražinos apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą, be to, iš kaimynės buvo priteista atlyginti advokatui skirtas išlaidas. Taip pat reikia pažymėti, kad chirurgas, kuris nepagrįstai nustatė moteriai diagnozę, kurios pagrindu ji ir kreipėsi į teismą, reikalaudama priteisti jai 3 000 Lt už nesunkų sveikatos sutrikdymą, po medicininio audito ekspertizės buvo atleistas iš darbo. 

  Tačiau p. Petras nurimti dar negali, jis siekia visiškos teisybės – nori, kad būtų panaikinta ir kaimynei už suvaidintą traumą išrašyta nedarbingumo pažyma bei išieškoti neteisėtai gauti ligos pašalpos pinigai – apie 1200 Lt. Todėl p. Petras, siekdamas išsiaiškinti p. Gražinos nedarbingumo pažymėjimo išdavimo bei ligos pašalpos išmokų mokėjimo pagrįstumą, kreipėsi į daugybę institucijų ir ministerijų, iš kurių, deja, sulaukė tik biurokratinių lozungų bei skirtingų sprendimų, susijusių su tos pačios situacijos vertinimu. Ponas Petras, vedamas pilietiškų paskatų, siekė, kad Sodra susigrąžintų išmokėtus ligos pašalpos pinigus, kurie, jo manymu, buvo nepagrįstai išmokėti kaimynei Gražinai dėl susimuliuoto nedarbingumo.

 Seimas – paskutinė viltis?

  Akmenės rajono gyventojas p. Petras kreipėsi ir į Seimo narę A. Zuokienę su prašymu padėti apginti jo teises, kurias sistemingai pažeidinėja įvairios institucijos. Pilietis Seimo narei skundėsi, kad nors Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro p. Gražinai išduotas nedarbingumas buvo paneigtas teismo sprendimu, o Valstybinė medicininio audito inspekcija (toliau - VMAI) savo išvadose nedviprasmiškai pažymėjo, kad nedarbingumo pažymėjimas išduotas pažeidžiant galiojančius teisės aktus, t.y. gydytojas diagnozę nustatė ir nedarbingumo pažymėjimą išrašė atmestinai įvertinęs pacientės būklę – nesiuntė daryti rentgenogramos, nepaskyrė gydymo, tausojančio ar lovos režimo, tačiau Sodra ir kitos institucijos jam nepateikė reikalingos informacijos, motyvuodamos asmens duomenų apsauga, bei nesiėmė jokių veiksmų, išsiieškant iš gydymo įstaigos galimai neteisėtai išduoto nedarbingumo pažymėjimo pagrindu p. Gražinai išmokėtą ligos pašalpą.

  Seimo narė A. Zuokienė neliko abejinga ir kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, LR Sveikatos apsaugos ministeriją, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, VŠĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą ir galiausiai į LR Seimo kontrolierių. Šiais ir kitais raštais siekta išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, kodėl jam nebuvo suteikta išsami informacija, kuo remiantis nebuvo siekiama išsiieškoti tariamai nepagristai išmokėtos ligos pašalpos, taip pat aiškintasi, ar p. Petras buvo informuotas apie išvadų ir sprendimų apskundimo tvarką bei ar yra įmanomas šios situacijos teisinis ir taikus sprendimas. 

Formalūs institucijų atsakymai – ar institucijos dengia viena kitą?

  Ilgų susirašinėjimų su įvairiomis institucijomis formalūs rezultatai yra tokie, kad, pirma, remiantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, Sodra, atsakydama į p. Petro paklausimus, negali atskleisti visų p. Gražinos laikinojo nedarbingumo suteikimo ir įgyvendinimo aplinkybių, taip pat VMAI išvadų.

  Antra, nors Sodrai ir jos teritoriniams skyriams suteikta teisė vykdyti laikinojo nedarbingumo kontrolę, o VMAI viena iš funkcijų yra kontroliuoti  sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, tačiau inspekcija atlikusi tyrimą Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centre galėjo tik teikti Sodrai išvadas apie p. Gražinai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, bet ne apie jai išduotų nedarbingumo pažymėjimų išdavimo ir tęsimo pagrįstumą, nors pažeidimų šioje srityje tikrai buvo pastebėta. Ar tai reiškia, kad formalios institucijų įgaliojimų ribos leidžia užmerkti akis, matant pažeidimus?

  Trečia, kadangi gydytojų išduotas nedarbingumo pažymėjimas yra pagrindas skirti ligos pašalpą, todėl pašalpa yra mokama nepriklausomai nuo nedarbingumo priežasties ar nedarbingumo pažymėjime nurodyto ligos kodo. Taigi, vadovaujantis laikinojo nedarbingumo ekspertizę reglamentuojančiais teisės aktais, priimti sprendimai dėl asmens nedarbingumo yra išimtinė gydytojo bei asmens sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos teisė ir pareiga. Tai reiškia, kad nedarbingumo pažymėjimą skiriantis gydytojas ir jo kolegos sprendžia, ar pagrįstai buvo paskirtas nedarbingumas bei pašalpa.

  Be to, ginčijamus, koks ir yra šis atvejis, laikinojo nedarbingumo ekspertizės klausimus turėtų nagrinėti ir spręsti Sodros teritoriniai skyriai. Taigi, jei yra nustatomas pažeidimas, pašalpų sumas, išmokėtas pagal nepagrįstai išduotus ar tęstus pažymėjimus, Sodros teritoriniai skyriai teisės aktų nustatyta tvarka išsiieško iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios paskyrė nedarbingumą ir pašalpą. Tačiau Sodros atstovų teigimu, jokių pažeidimų, skiriant nedarbingumą p. Gražinai, jie neužfiksavo. Nesutikus su Sodros sprendimais, asmens sveikatos priežiūros įstaiga ar suinteresuotas asmuo turi teisę apskųsti juos teismui įstatymų nustatyta tvarka. 

Sodros (ne)biurokratinė pozicija 

  Gindami savo poziciją, Sodros atstovai teigė, kad p. Petro Sodrai pateiktoje teismo nutartyje ir M.Romerio universiteto teismo medicinos instituto ekspertizės akte nurodoma tik tai, kad negalavimai nėra trauminio pobūdžio, tačiau negalavimų buvimas nebuvo paneigtas, todėl Sodra neturėjo pagrindo teigti, kad p. Gražina apsimetė sergančia. Be to, Sodros direktorius informavo, kad pagal gydytojų įrašus p. Gražinai nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas dėl sveikatos sutrikimų, todėl pažymėjimas buvo išduotas teisėtai ir ligos pašalpa išmokėta pagrįstai. Ar Sodros darbuotojai į šią problemą pasižiūrėjo formaliai, ar iš tikrųjų ėmėsi tyrimo dėl galimai neteisėtai išduoto nedarbingumo pažymėjimo ir nepagrįstai skirtos ligos pašalpos? Atsakymus į šiuos klausimus p. Petras gali gauti tik apskundęs Sodros sprendimus teismui įstatymų nustatyta tvarka.

LR Seimo kontrolieriaus išvada 

  Be to, reikia pažymėti, kad LR Seimo kontrolieriaus, į kurį su prašymu ištirti p. Petro skundą dėl biurokratizmo kreipėsi Seimo narė A. Zuokienė, tyrimo metu nustatyta, kad viešojo administravimo pareigūnai savo funkcijas vykdė pagal savo kompetenciją bei galiojančius teisės aktus. Be to, LR Seimo kontrolieriaus teigimu, nebuvo rasta duomenų, kad p. Petras būtų pasinaudojęs savo teise apskųsti Sodros sprendimą teismui dėl p. Gražinos nedarbingumo pagrįstumo ekpertizės. Todėl, pasak LR Seimo kontrolieriaus, kurio veiklos tikslas yra ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį  administravimą, bylos tyrimo metu viešojo administravimo bei asmens duomenų apsaugos sričių pažeidimų nebuvo nustatyta. 

  Taigi, LR Seimo kontrolieriaus teigimu, formaliai institucijos ir jose dirbantys pareigūnai atliko savo darbą, bet ar viešojo administravimo įstaigose dirbantys asmenys nuoširdžiai įsigilino į p. Petro keliamą problemą bei siekį pilietiškai ir neabejingai atskleisti visų mūsų mokesčių mokėtojų pinigų neteisėtą panaudojimą?