Jei šeimoje jaučiatės žeminama, išnaudojama, gniuždoma ir skriaudžiama, jums nuolat grasina, jus baugina, stumdo ir  muša, - NETYLĖKITE! Smurtas prieš moterį yra grubus žmogaus teisių pažeidimas. Ir kokios bebūtų smurtą sukėlusios priežastys, šio reiškinio pateisinti negalima. Patyrusi psichologinį, fizinį, lytinį ar ekonominį smurtą, renkatės Jūs – nieko nedaryti, stengtis pakeisti situaciją ar nutraukti smurtinius ryšius. 
       Netylek.lt viena paskui kitą pasiekė dvi smurto šeimoje istorijos:

      SOS

     „Mano teta Giedrė (vardas pakeistas), jau daugiau nei 20 metų kasdien patiria vyro smurtą. Ji įbauginta, todėl pati kreiptis pagalbos nedrįsta. Kartu su neįgaliu savo vaiku dabar ji glaudžias daugiabučio namo rūsyje, nes bijo sugrįžti į savo trijų kambarių butą, kur ir vėl bus vyro mušama, o neįgalus vaikas savaitėmis bus  neišleidžiamas iš savo kambario... Labai tikimės iš jūsų skubios pagalbos“, - laiške  pasakojo skriaudžiamos moters dukterėčia.

      „Čia ne policijos – šeimos reikalai“

     Daugumoje šalių įprasta, jog patyrusios smurtą moterys kreipiasi pagalbos į policiją, socialinius darbuotojus, bendruomenę, draugus, teismą. Kartą Giedrė  jau buvo išdrįsusi nueiti į policiją, tačiau ten jai nebuvo leista parašyti pareiškimo - neva tai yra šeimos reikalai, o moterų krizių centre ji sulaukė siūlymo pirmiausiai pamėginti susitaikyti su smurtautoju.  Taip užsisuko „užburtas ratas“, kai ilgus metus kentėjusi ir  nesulaukusi aplinkinių pagalbos, nebežinojo, kas jai galėtų padėti.

     „Greitoji pagalba“

     Netylėk.lt komandos bei dukterėčios įkalbėta nebedelsti, Giedrė ryžosi dar kartą kreiptis socialinės bei teisinės pagalbos ir laikinai, 3 dienoms buvo apgyvendinta „Moterų krizių centre“, vėliau prieglobstį jai suteikė giminaitė. Iškart buvo pradėtas ir tyrimas privataus kaltinimo tvarka. Prasidėjus teismo procesui, miesto savivaldybė suteiks moteriai laikiną būstą bendrabutyje, o teismui priėmus sprendimą, prieš šeimą smurtavęs vyras bus iškeldintas iš Giedrės buto.

     Netylek.lt už pagalbą suteikiant  laikiną saugų būstą ir konsultavimą dėkoja Alytaus miesto moterų krizių centrui ir jo vadovei Angelei Barauskienei.

     Prieš akis Giedrei – dar ilgas sudėtingas procesas, tačiau „greitoji pagalba“ moteriai suteikta – ji jau ištrūko iš smurto rato. Ir tik  nuo jos tvirto apsisprendimo ir stiprybės labiausiai priklausys problemos sprendimo sėkmė.

     Didžiausia neteisybė – jog auką teko iškeldinti iš namų, ir būtent smurto auka šiuo metu patiria teisių suvaržymus, rūpesčius ir nepatogumus, o ne smurtautojas.  Mat pagal galiojančią šiuo metu tvarką, smurtą patiriančios moterys su vaikais priverstos bėgti nuo smurtautojo iš namų ir ieškoti laikino prieglobsčio. Policijos pareigūnai gali sulaikyti smurtaujantį vyrą, bet negali jo laikyti ilgiau nei 48 valandas. Apie reikalingus teisinės bazės pakeitimus, kurie leistų aukai, o ne smurtautojui likti namuose, girdime jau ne vienerius metus. Kol kas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymo projektas vis dar svarstomas Vyriausybėje  - derinamos ginčytinos nuostatos ir projektas tobulinamas. O tuo tarpu Lietuvoje  pagalbos dėl smurto kreipiamasi kas 11 minučių...

      SOS

     Antroji netylek.lt pasiekusi smurto šeimoje istorija kiek kitokia, tačiau ne mažiau skaudi:

„Gyvendama 8 metus santuokoje su vyru, atvykusiu į Europą iš vienos Artimųjų Rytų valstybės, nuolat girdėjau tik priekaištus, buvau gniuždoma, žeminama, vadinama psichiniu ligoniu, ir visa tai girdėdavo mažametė mūsų dukrytė. Besilaukiant antrojo vaikelio, visą nėštumą buvau terorizuojama.“ – laiške pasakojo iš Anglijos į Lietuvą pas tėvus sugrįžusi ir su vyru skirtis apsisprendusi moteris, kurią dabar labiausiai gasdina jo grasinimai pagrobti vaikus ir išvežti savo gimtinėn.

     Laimei, šiai moteriai neprireikė 20-ies metų suvokti, jog yra psichologinio smurto auka, kad daugiau nebegalima grimzti į depresiją, būti menkinamai ir išnaudojamai. O suvokimas, jog esi vertas gyventi kitaip, - jau yra labai didelis žingsnis į priekį.

     Netylek.lt kreipėsi į Motinos ir vaiko pensiono direktorę Nijolę Dirsienę patarimo, o ji yra susidūrusi su ne viena  panašia istorija, tad iš karčios patirties patarė – „reikia saugoti vaikus ir išsiskirti. Deja, bet teisinių priemonių visiškai apsaugoti vaikus - nėra,  net ir tuomet, jei moteris jau būtų išsiskyrusi.“   Netylek.lt komanda labai tikisi, jog rekomenduotas teisininkas jautriai ir profesionaliai atliks savo darbą ir  padės šiai moteriai kuo greičiau išsivaduoti nuo saitų su smurtautoju bei apsaugoti vaikus.

     Ar žinojote, kad...

     70% smurtaujančių prieš moteris smurtą bei prievartą taip pat naudoja ir prieš vaikus. Net jei prieš vaiką nėra tiesiogiai smurtaujama, vaikas patiria didžiulę traumą būdamas smurto prieš savo motiną liudininku.

     ES Pagrindinių teisių agentūros skaičiavimais valstybių metinės išlaidos, patirtos  dėl su lytimi susijusio smurto,  siekia nuo 12 iki 20  mlrd. eurų per metus.

     45% Europos moterų patiria kurios nors rūšies smurtą bent kartą gyvenime, vien todėl,  kad yra moterys...  Smurtas prieš moteris apima fizinę, psichinę, seksualinę ir ekonominę prievartą.

     Norvegijos Aukščiausiasis  teismas neseniai įpareigojo vyrą, podukros akyse smurtavusį prieš jos motiną,  sumokėti jai 90,000 Norvegijos kronų.

      Kur kreiptis pagalbos?

     Jei pripažinote sau, jog nebeturite kitos išeities ir privalote išsigelbėti, arba pažįstate smurtą kenčiančią moterį, kuri pati bijo ieškoti pagalbos   -  daug naudingos informacijos rasite  - Netylek.lt atmintinėje „ KONKRETŪS ŽINGSNIAI KENČIANČIOMS“

Dešimtmečius vėluodamas Seimą pasiekė apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymas. Apmaudu, jog jį rengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neįsiklausė į nevyriausybinių organizacijų siūlymus bei nestudijavo užsienio patirties. Taigi, norint, kad įstatymas išties padėtų nuo smurto kenčiantiems, būtina jį gerokai koreguoti.

Be daugybės kitų siūlymų, parlamentarė A.Zuokienė pasiūlė išbraukti vadinamą “oficialų įspėjimą”, jei policijos pareigūnai mano, jog aukai nėra realios grėsmės.  “Realios grėsmės” sąvoka yra abejotina ir imli interpretacijoms, o  oficialus įspėjimas – yra nepakankama priemonė kovoti su didelį neigiamą poveikį tiek individui, tiek visuomenei turinčia nuskalstama veika.

Nustačius smurto atvejį, įstatymo rengėjai, siūlo smurtautoją suimti, todėl Seimo narė A.Zuokienė pasiūlė nustatyti prievolę teismui per ne ilgesnį nei 48 valandų laikotarpį priimti sprendimą – dėl laikino smurtautojo iškeldinimo ar išteisinimo. Šiam parlamentarės siūlymui pritarė ir teismai, ir policija bei pasiūlymus svarstę komitetai. Visgi, įvertinusi kitų šalių patirtį, Seimo narė A.Zuokienė siūlo ne tik teismui, bet ir policijai suteikti teisę įteikti laikinojo iškeldinimo orderį – taip į smurtą būtų reaguojama greitai, adekvačiai ir būtų taupomos valstybės lėšos. Šis siūlymas dar nebuvo svarstytas.

Statistika rodo, jog kas 11 minučių Lietuvoje moteris kreipiasi į policiją dėl šeimoje patiriamo smurto. Visgi, net  atvykus policijai ir nustačius smurto atvejį, vos vienas iš 800 smurtautojų sulaukia didesnės ar mažesnės bausmės, todėl kuo skubiau būtina priimti aukas ginantį įstatymą.

      Papildyta  2011 05 05

      Pateiktas pasiūlymas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektui

Smurtas daro poveikį ne tik aukoms, bet ir jų šeimos nariams, visai visuomenei ir valstybei. Smurto atveju, šeimoje ypatingai didelį žalingą poveikį patiria vaikai. Vaikai, net ir nebūdami tiesioginiais smurto liudininkais, beveik visuomet yra psichologinės įtampos, kilusios šeimoje dėl panaudoto smurto, aukos; daugeliu atveju jiems taip pat, kaip ir vaikams, buvusiems smurto liudininkams, gali būti reikalinga pagalba. Svarbu visuotinis pripažinimas, kad kenčia ne tik pats nukentėjusysis, kuriam smurtas sukelia sunkias psichines ir socialines pasekmes bei žaloja sveikatą; smurto aukos patirta žala savo ruožtu turi įtakos, pvz., sveikatos apsaugos sistemai, darbo rinkai; taip pat kenčia ir artimiausiai su nukentėjusiuoju susiję asmenys, ypač vaikai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnyje nustatyta “Valstybės, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos.” Tuo remdamasi, Seimo narė Agnė Zuokienė pasiūlė smurtą patyrusiu asmeniu laikyti ne tik vaiką, tapusį smurto šeimoje tiesioginiu liudininku, bet ir vaiką augantį šeimoje, kurioje buvo smurtauta, nes jam lygiai taip pat gali būti reikalinga pagalba, numatyta šiame įstatymo projekte.

Vaiko teisių apsaugos skyriai turėtų būti informuojami apie atvejus: kai šeimoje vaikas tiesiogiai savo atžvilgiu patiria smurtą; kai būna smurto šeimoje liudininku; kai auga šeimoje, kurioje buvo panaudotas smurtas, tačiau tuo metu vaiko namuose nebuvo ar pan., nes kiekvienu iš šių atvejų vaikas patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus.

      Efektyvi policijos intervencija ir aukų pasitikėjimas teisingumo sistema

Siekiant užtikrinti efektyvią smurto aukos apsaugą iškart po smurtinio įvykio iki teismo proceso, kurio metu bus sprendžiamas smurto patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių klausimas, turi būti  aiškiai įtvirtinta policijos pareigūnų pareiga atvykus į įvykio vieta ir nustačius, jog buvo smurtauta, atskirti smurtautoją ir nukentėjusį asmenį.

Iškraustymas ir laikinas draudimas sugrįžti yra efektyvi policijos taikoma priemonė, kuri padeda nuraminti auką, išlaisvinti ją iš skriaudėjo įtakos sferos, tiek ir realiai užkerta kelią smurtautojo tolesniems smurtiniams veiksmams. Seimo narė A.Zuokienė pasiūlė  nustatyti papildomą priemonę, taikomą policijos pareigūnų, užfiksavusių smurto faktą - šalia teismo galimo skirti ilgesnio laikotarpio apsaugą užtikrinančio įpareigojimo laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, taip pat numatyti ir policijos teisę konkrečiai situacijai išduotu orderiu įpareigoti asmenį 24 valandas negrįžti į namus, nesiartinti prie aukos bei jokiais kitais būdais neieškoti ryšio su ja. Išduodamo orderio galiojimo laikotarpis – 24 valandos, ne ilgesnis nei būtina užtikrinti aukos apsaugą iki teismo proceso, kurio metu bus svarstomas tolesnės smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo klausimas.

     Geroji praktika

Pavyzdiniu laikomo Austrijos apsaugos nuo smurto modelio sudedamosios dalys yra:

1) iškraustymo ir laikino draudimo sugrįžti orderis;
2) ilgesnio laikotarpio apsauga, taikant laikiną draudimą;
3) parama aukoms, prevencijos priemonės ir intervencijos koordinavimas.

Tokios struktūros apsaugos sistemą yra pasirinkusios daugelis Europos valstybių. Efektyvi policijos intervencija ir aukų pasitikėjimas teisingumo sistema įvardijamas kaip geros praktikos rodiklis.

Įpareigojimo laikinai išsikelti terminas

Manytina, kad 14 parų laikotarpis – pakankamas laiko tarpas nukentėjusiam nuo smurto asmeniui priimti tolesnius sprendimus. Žvelgiant į kitų Europos valstybių praktiką, pastebima ilgesnių terminų ir jų ilginimo tendencija. Pavyzdžiui, LR Seimo Parlamentinių tyrimų departamento duomenimis, Austrijoje ir Slovėnijoje Teismo priimamos laikinosios nutarties dėl aukos apsaugos priemonių trukmė yra  iki 6 mėnesių. Tačiau Austrijoje nuo smurto saugantis įstatymas galioja jau gana ilgai, o pirmi jame nustatyti terminai buvo taip pat trumpesni, nei šiuo metu galiojančiame įstatyme, ir tik įstatymo taikymo eigoje terminas buvo prailgintas. Be abejonės, ir Lietuvoje apsaugos nuo smurto artimoje erdvėje sistema bus tobulinama remiantis įstatymo taikymo praktika, nustačius silpnąsias apsaugos sistemos vietas. Tuo remdamasi pirminiame projekte Seimo narė A.Zuokienė pasiūlė nustatyti iki 14 parų terminą.

Bendravimo apribojimo terminas

LR Seimo Parlamentinių tyrimų departamento duomenimis, Jungtinėse Amerikos Valstijose laikinasis bendravimo apribojimo draudimas dažnai skiriamas 2 metams; Švedijoje ir Austrijoje bendravimo apribojimai gali būti skiriami laikotarpiui iki 1 metų. Švedijoje taip pat numatyta ir galimybė terminą pratęsti. Įvertinusi užsienio valstybių praktiką bei tai, kad tiek specialios smurto aukos apsaugos priemonės, tiek pats bendravimo ribojimas yra naujovė, parlamentarė A.Zuokienė pasiūlė iš pradžių nustatyti bendravimo apiribojimo iki 3 mėnesių galimybę.

Daugelyje Europos valstybių  policijos pareigūnams suteikiama teisė pašalinti smurtautoją iš bendrai su auka gyvenamo būsto 14 (Austrija), 10 (Čekija, Nyderlandai) dienų. Austrijoje praėjus 14 dienų, smurto auka gali kreipti į teismą su prašymu terminą pratęsti. Didžiojoje Britanijoje „išėjimo iš namų potvarkis, išduotas policijos pareigūnų galioja ne ilgiau kaip 48 valandas, per kurias policija kreipiasi į teismą dėl apsaugos nuo smurto namų aplinkoje potvarkio priėmimo, kurio terminas yra nuo 14 iki 28 dienų. Panašus reguliavimas (48 valandos ir galimybė pratęsti ilgesniam laikui) galioja ir Slovakijoje, Slovėnijoje.

Daugiau pasiūlymų Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektui:

 2011 05 13 Pasiūlymas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektui:

Pasiūlyta šalia teismo galimo skirti ilgesnio laikotarpio apsaugą užtikrinančio įpareigojimo laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, taip pat numatyti ir policijos teisę konkrečiai situacijai išduotu orderiu įpareigoti asmenį 24 valandas negrįžti į namus, nesiartinti prie aukos bei jokiais kitais būdais neieškoti ryšio su ja iki teismo proceso.

Kadangi nei vienoje projekto nuostatoje nėra numatyta, kad smurto faktą nustatę policijos pareigūnai užtikrina smurtautojo atskyrimą nuo nukentėjusio asmens iškart po smurto proveržio iki teismo posėdžio, pasiūlyta papildyti 10 straipsnį nauja dalimi - taisykle, kad policijos pareigūnai išvesdina smurtautoją iš būsto ar kitaip jį atskiria nuo smurtą patyrusio asmens.

Be to, siūloma nustatyti, kad apsaugos užtikrinimo priemonių klausimas Teisme per pirmąjį posėdį (per 24 val. nuo smurto fakto nustatymo) bus nagrinėjamas ir smurtautojui ar jo atstovui neatvykus į teismo posėdį, kai smurtautojas buvo tinkamai informuotas.