Nedarbingumo pažymėjimus, kurių pagrindu yra skiriama ligos pašalpa, išduoda sveikatos priežiūros įstaigos, o tiksliau pacientą gydantis gydytojas. Tačiau pasitaiko ginčytinų nedarbingumo pažymėjimų išdavimo atvejų, t.y. nedarbingumo pažymėjimai kartu su ligos pašalpa yra išduodami sveikiems asmenims.

Neatleisit iš darbo – turiu nedarbingumo pažymėjimą!

  Neteisėtai suteiktas nedarbingumo pažymėjimas yra kaip gelbėjimosi ratas korumpuotam valdininkui ar pareigūnui, įstatymą pažeidusiam valstybės tarnautojui, nusižengėliui, siekiančiam didesnės pensijos, ar kyšininkui, bėgančiam nuo teisingumo.

  Pavyzdžiui, Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktorius Ramūnas Kalendra buvo nušalintas nuo pareigų, tačiau prasidėjus tarnybiniams patikrinimams susirgo ilgesniam nei metai laikotarpiui. Todėl ministerija negalėjo jo atleisti iš pareigų dėl galimų nusižengimų.

  Kitas pavyzdys yra “Vilniaus vandenys” pardavimo ir rinkodaros direktorius Nerijus Laurinaitis, kuris Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau - STT) buvo sulaikytas mėnesiui dėl galimo kyšininkavimo. Tačiau, išėjęs į laisvę, dar apie pusantro mėnesio sirgo ir tik po to buvo atleistas.

  Ligos sutrukdė atleisti iš darbo ir Panevėžio rajono savivaldybės karo prievolės vyriausiąjį specialistą Vitalijų Kudinavičių, kuriam STT 2008-ųjų kovą pareiškė įtarimus kyšio ėmimu.

  Kauno savivaldybėje taip pat „siautėjo“ ligos, nes 2007-aisiais Vidaus audito skyriaus vedėja Stasė Rožukienė po kilusio skandalo dėl nežinia kur sunaudotų degalų už 6000 litų irgi susirgo mažiausiai pusmečiui.

 A.Zuokienės iniciatyva tobulinti ydingą sistemą

  Nors gydytojų teigimu, vis šie asmenys tikrai yra ligoti, tačiau visuomenę piktina, kad kyšius ėmęs, girtas vairavęs, milijonus pavogęs valdininkas ūmiai suserga keliems mėnesiams ar metams, vos tik jam būna pareikšti kaltinimai.

  Seimo narė A. Zuokienė taip pat nėra patenkinta sistemos išnaudojimu netinkamiems tikslams, todėl, vadovaudamasi savo kaip Seimo narės teisėmis ir pareigomis bei pilietiškumu, kreipėsi į LR Sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – LR SAM), LR Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (toliau – LR SADM), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau - Sodra)  bei į Nacionalinę teismų administraciją dėl Sodros atliekamų laikinojo nedarbingumo patikrinimų reglamentavimo, numatant patikrinimų atrankos atvejus (tipiniai ligų simuliavimo atvejai) bei nurodant subjektus, turinčius teisę kreiptis į Sodrą ir inicijuoti tokius patikrinimus (teismai ir kt. institucijos).

  Ši iniciatyva yra teisinga ir reikalinga, atsižvelgiant į gausėjantį piknaudžiavimo atvejų skaičių, tačiau LR SADM nuomone, toks teisinis reguliavimas būtų perteklinis, nes laikinojo nedarbingumo kontrolė yra vykdoma gavus bet kurio subjekto skundą, o asmenims, kurie dėl ligos negali atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, jų ligai patvirtinti  išduodama speciali pažyma. Tuo tarpu LR SAM teigimu, elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai neišduodami asmenims, kurie apsimeta sergančiais, todėl taisyklėse numatytas teisinis reguliavimas yra pakankamas. Toks LR SAM požiūris yra kiek naivus požiūris, turint omenyje dažnus piknaudžiavimo nedarbingumo pažymėjimais atvejus.

  Remiantis Sodros pateikta informacija, įtartini laikinojo nedarbingumo atvejai yra tiriami esant netiesioginiams įrodymams, kad asmuo neserga, pavyzdžiui, kai nedarbingas asmuo išvyksta į užsienį ar laiko valstybinius egzaminus. Tačiau kriterijų, pagal kuriuos Sodra turėtų atrinkti tirtinus nedarbingumo atvejus, teisės aktai nereglamentuoja.

  Tuo tarpu LR Seimo narės A. Zuokienės teigimu, tipiškus ligos simuliavimo atvejus reglamentuoti būtų naudinga, nes padidėtų tokių atvejų išaiškinimo tikimybė, be to, atsirastų prevencinis poveikis, nes ligą simuliuojantys asmenys žinotų, kad gali būti patikrinti. 

Savi tikrina savus?

  Gaila, tačiau šiuo metu niekas nesiima tirti, ar šie pareigūnai iš tikrųjų rimtai sirgo, ar tai buvo tik gera priedanga ir papildomas pinigų šaltinis. Neteisėtai susirgę nusižengusieji sėkmingai naudojasi sveikatos sistemos spragomis, nes juk, atliekant patikrinimus dėl galimai neteisėto nedarbingumo pažymėjimo išdavimo, savi gydytojai-kolegos tikrina savus, todėl skaidrumo šioje srityje tikrai mažai.

  Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklės numato, kad laikinojo nedarbingumo ekpertizės ir ginčytinus ligonių gydymo bei tyrimo klausimus sprendžia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (toliau - GKK), kuri yra steigiama įstaigos vadovo įsakymu.                              

  Tačiau reikia pažymėti, kad GKK nariais dažnai yra tos pačios sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai. Tai reiškia, kad pirminį sveikatos būklės vertinimą atlikusio gydytojo klaidas ar galimai neteisėtus veiksmus vertins jo kolegos. Todėl visuomet gali kilti abejonių dėl nešališkumo, sprendžiant ginčytinus laikinojo nedarbingumo ekspertizės klausimus.

  Remiantis Sodros pateikta informacija, pastebima, kad pasitaiko nemažai piknaudžiavimo atvejų, nustatant laikinąjį nedarbingumą, kuriuos reikia nagrinėti GKK. Todėl, Seimo narės A. Zuokienės nuomone, siekiant skaidrumo tokių komisijų darbe, būtų tikslinga nustatyti GKK sudarymo pakeitimus, kad, sprendžiant ginčytinus laikinojo nedarbingumo klausimus, pirminį sveikatos būklės vertinimą atlikusio gydytojo darbą vertintų ne iš jo kolegų sudaryta GKK, o komisija sudaryta iš kitos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų.

Sodra nemato problemų? 

  Sodra yra ta institucija, kuri yra atsakinga už nedarbingumo kontrolę, tačiau Sodros atstovų teigimu, nėra reikalo sieti atliekamų patikrinimų dėl pažeidimų, išduodant nedarbingumo pažymėjimus, skaidrumo su GKK sudarymu ir jų darbo organizavimo trūkumais dėl galimo šališkumo. Be to, Sodros atstovai teigia, kad GKK posėdžiuose, sprendžiant ginčytinus apdraustųjų asmenų laikinojo nedarbingumo nustatymo klausimus, Sodros teritoriniams skyriams problemų netgi nekyla.

  Tokios pačios pozicijos laikosi ir Nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas V. Janušonis, kuris informavo, kad į asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo sudaromą GKK įtraukiami didžiausią patirtį turintys specialistai, kurie ne tik sprendžia ginčytinus laikinojo nedarbingumo klausimus, bet vykdo ir kitas įstaigos vadovo paskirtas funkcijas.

  V. Janušonio teigimu, šiuo metu galiojanti GKK darbo organizavimo tvarka nėra skatinanti piknaudžiavimą, atliekant pirminį sveikatos būklės vertinimą, priešingai, yra netgi padedanti įvertinti ir kontroliuoti tos pačios sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų darbo kokybę bei efektyvumą.

  O kaip tada kolegų solidarumas, ar jis netrukdo nešališkam situacijos įvertinimui? Tačiau asociacijos prezidento manymu, suteikus teisę vertinti gydytojo darbą kitos įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai gali atsirasti subjektyvumo, priešpriešų ar nesusipratimų ne tik tarp gydytojų, bet ir tarp įstaigų.

Sistemos tobulinimas – viltis dar yra?

  LR Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, gydytojų konsultacinė komisija, vykdydama savo funkcijas, turi teisę pagal kompetenciją gauti iš įmonių ir įstaigų informaciją su savo veikla susijusiais klausimais, taip pat kviesti į posėdį gydantį gydytoją bei pasitelkti kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojus specialistus.

  Taigi formaliai yra galimybė į gydytojų konsultacinę komisiją įtraukti kitos įstaigos gydytojus. Tačiau ar dažnai yra kviečiami kitų įstaigų gydytojai specialistai skaidrumo vardan? Kas pasikeistų, jei ši galimybė būtų pakeista į privalomą vykdyti prievolę? Galbūt atsirastų daugiau skaidrumo ir mažiau neteisėtai išduotų nedarbingumo pažymėjimų nusikaltusiems valdininkams?

  LR Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama išnagrinėti Seimo narės A.Zuokienės siūlymą dėl esamos galimybės pakeitimo į privalomą vykdyti prievolę pasikviesti kitų įstaigų atstovus, sprendžiant ginčytinus laikinojo nedarbingumo klausimus, kreipėsi į Lietuvos gydytojų sąjungą, Nacionalinę pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų asociaciją, Lietuvos ligoninių asociaciją, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungą, Nacionalinę sveikatos priežiūros įstaigų asociaciją (asociacijos prezidento V.Janušonio nuomonė išdėstyta aukščiau), Fondo valdybą ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

  Gavę šių organizacijų siūlymus ir išnagrinėję Sodros duomenis apie piknaudžiavimo, nustatant laikinąjį nedarbingumą, atvejus, prireikus inicijuos reikalingų teisės aktų pakeitimus dėl GKK darbo organizavimo gerinimo.