Niekas neapsaugotas nuo nelaimių. Gražus stebuklo laukimas gali virsti ilgu budėjimu prie sergančio vaikučio lovytės ir alinančiu gydymu.

  Į Seimo narę A. Zuokienę kreipėsi šeima, kuri prieš šešerius metus buvo eilinė Lietuvos šeima su savais džiaugsmais ir rūpesčiais. Tačiau viskas pasikeitė, kai šiai šeimai gimė jų jaunėlis sūnus. Vaikas gimė 33 savaičių ir iš karto atsidūrė intensyvaus stebėjimo skyriuje, nes kūdikis nuolat vėmė. Pauliui (vardas pakeistas) atlikus žarnyno operaciją keliems mėnesiams į namus sugrįžo ramybė ir viltis, tačiau po pusmečio vaikui buvo diagnozuotas spazminis cereblinis paralyžius. Pauliukui sutriko vystymosi raida, jis negalėjo sėdėti, ropoti, o gydytojų prognozės nežadėjo nieko gero.  

Tereikia trupučio tikėjimo ir vilties...

  Nors šeimą užgriuvusi nelaimė ne vienam atimtų tikėjimą, tačiau Pauliaus artimieji nenuleido rankų ir vilties sūnų pastatyti ant kojų. Tikėjimas ir begalė masažų bei mankštų davė vaisių – vaikas gali vaikščioti; ne taip kaip sveiki vaikai, bet su pagalbinėmis priemonėmis.

  Kaip bebūtų gaila, tačiau begalinės pastangos ir viltis atsimuša į finansinę pusę, kuri gali parklupdyti net ir didžiausius optimistus. Pauliaus šeimai visos gydymo procedūros (mankštos, masažai, ergoterapijos seansai ir kt.) kainuoja didelius pinigus, nes valstybės skiriamų procedūrų nepakanka. Be to, šiuo metu vaikui atsirado puiki galimybė pasiekti dar geresnių rezultatų, gydantis Slovakijos klinikoje, tačiau šiam gydymui reikalingos papildomos lėšos. Ar Lietuvos sveikatos sistema gali pasirūpinti Lietuvos ateitimi ir suteikti visas įmanomas gydymo sąlygas nepalankią gyvenimo pradžią gavusiam Pauliukui? 

Koks gydymas galimas Lietuvoje?

  Agnė Zuokienė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (toliau - SAM) su prašymu suteikti informacijos, kokias gydymo ir reabilitacijos galimybes galima suteikti spazminiu cerebliniu paralyžiumi sergančiam vaikui. Ministerijos specialistų teigimu, medicininės reabilitacijos paslaugos vaikams gali būti teikiamos neribotą skaičių kartų per kalendorinius metus, taip pat numatyta, kad vaikams iki 18 metų, kuriems yra pripažintas neįgalumas, pirmuosius dvejus ar trejus metus po neįgalumo nustatymo yra skiriama pakartotinė reabilitacija, ketvirtus metus po neįgalumo pripažinimo taikoma palaikomoji reabilitacija. Pakartotinė ir palaikomoji reabilitacija neįgaliems vaikams, esant indikacijų, gali būti skiriama kelis kartus per vienerius kalendorinius metus.

 Be to, ūmiu ligų periodu (pirmą, antrą parą), jei nėra kontraindikacijų, pradedama reabilitacija arba pavienės nemedikamentinio gydymo priemonės. Po pirmojo medicininės reabilitacijos etapo neišnykus sutrikimams, pacientui skiriamas kitas reabilitacijos etapas – stacionarinė arba ambulatorinė reabilitacja. Vaikams, sergantiems nervų sistemos ligomis medicininės reabilitacijos paslaugos teikiamos įvairiose sanatorijose.

  Taip pat yra įteisinta bazinės medicininės reabilitacijos, įskaitant ir sveikatą grąžinantį gydymą, kainos kompensacija vaikams iki 18 metų, taip pat I grupės invalidams (neįgaliesiems), kurie yra siunčiami baigti gydymą po sunkios ligos bei 90 procentų bazinės sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo kainos kompensacija vaikams iki 7 metų ir neįgaliems vaikams iki 18 metų.

 Ar galima gydytis užsienyje?

  Jeigu Lietuvoje taikyti visi galimi gydymo metodai nebuvo veiksmingi, o užsienyje būtų galima pritaikyti paveikius gydymo metodus, tada pacientai yra siunčiami gydytis į užsienio gydymo įstaigas. Galimybė gydytis užsienyje yra suteikiama, kai gydymą užsienyje rekomenduoja SAM specialistai, kurie parenka tinkamą gydymo įstaigą užsienyje, suderina preliminarią gydymo datą bei kainą ir teikia SAM komisijai, kuri ir priima galutinį sprendimą.

  Taigi Pauliaus tėvams dar yra vilties, kad jie galės gauti siuntimą gydytis užsienio gydymo įstaigose. Jiems rekomenduotina kreiptis į vaiką gydantį gydytoją dėl siuntimo pas SAM specialistą, kuris organizuotų konsiliumą, įvertintų paciento sveikatos būklę ir prireikus SAM pateiktų dokumentus dėl siuntimo gydytis užsienyje.