Bėdų dosjė: • Jau 19 metų mama Virginija iš Varėnos raj. rūpinasi cerebriniu paralyžiumi nuo gimimo sergančia dukra Rita (vardai pakeisti); • Jau 10 metų visišką negalią turinčią mergaitę mama savo lėšom kas savaitę ar dvi vežioja iš vieno Varėnos rajono kaimo į Kauną (apie 138 km į vieną pusę), kur dukra Rita mokosi ir gyvena specialiojoje mokykloje. Iš specialiosios mokyklos bendrabučio į namus Virginija dukrą parsiveža kartu praleisti savaitgalius ir moksleivių atostogas; • Užsispyrimo ir kantrybės nestokojanti, sunkiai besiverčianti, pernai per gaisrą namų ir keleto artimųjų netekusi moteris jau 10 metų nesulaukia valstybės kompensacijų už neįgalios dukros ir ją lydinčio asmens patirtas važiavimo išlaidas. • Nesulaukusi pakankamo valstybės dėmesio, o tik atsainaus valdininkų požiūrio į problemą ir „atsirašinėjimo“, moteris per šitiek metų kreipėsi mažiausiai į 25 asmenis pačiose įvairiausiose valstybinėse institucijose, tačiau važiavimo išlaidos joms su dukra vis dar nekompensuotos. Kokia gi ta didžiulė mažo žmogaus problema, kurios iki šiol niekaip neišnarpliojo: Iš pradžių – keletas faktų: Nuo 2000-ųjų metų LR Transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnį, „Savivaldybės, kurių teritorijoje yra švietimo įstaigos, savo nustatyta tvarka kompensuoja visas važiavimo išlaidas internatinių bei kitų bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučiuose gyvenantiems moksleiviams, važiavusiems moksleivio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais <...>“. 2005 m. Virginija kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją dėl kelionės išlaidų kompensavimo, prašydama išmokėti 7 744, 80 Lt už važinėjimą į specialiąją mokyklą nuo 2000 m. rugsėjo 1d. iki 2004 m. lapkričio mėnesio.
- Ar mama, kuri neturėjo visų kelionių išlaidas patvirtinančių autobusų/traukinių bilietų, o prašomą kompensuoti sumą apskaičiavo remdamasi asmeniniais užrašais apie įvykusias 232 keliones bei tuo metu galiojusia minimalia autobuso bilieto kaina (232x16,70 lt=3874,40 lt į vieną pusę; iš viso – 7744,80 lt); - Ar specialioji mokykla, atsakinga už tai, kad mergaitei būtų kompensuotos važiavimo išlaidos, tačiau paraiškų mokinių važiavimo išlaidoms kompensuoti Kauno miesto savivaldybės administracijai nepateikė; jas teikti pradėjo tik nuo 2008-ųjų... Vargu, ar yra numatyta atsakomybė įstaigų vadovams, kurie nepateikia paraiškų kompensuoti moksleivių važiavimo išlaidas... - O gal kalta pati Kauno miesto savivaldybė, kurios Taryba 2000 metų gegužę įsigaliojusioms važiavimo išlaidų kompensacijoms tvarkos aprašą sukūrė ir sprendimą patvirtino tik po ketverių metų - 2004 11 25! Kaip šis įstatymas Kauno savivaldybėje vykdytas 2000-2004 metais?.. Deja, Virginijos mergaitei reikia nuolatinės slaugos ir specialios paskirties mokyklos, o artimiausia tokia - nutolusi apie 138 km nuo namų. Ne kiekvienas sunkią negalią turintis žmogus gali vykti į mokyklą ir atgal visuomeniniu transportu. Rita turi sunkią negalią ir būtent dėl savo negalios sunkumo, specialių poreikių ir tam tikrų su fiziologija susijusių aplinkybių, ji negali keliauti į mokyklą autobusu, nes kelionės metu dažnai prireikia sustoti. Kartais šioms moterims padeda geri pažįstami žmonės ir pavėžėja iki Kauno, bet dažniausiai tenka samdyti vairuotoją ir transportą. Tokiu atveju, patiriamos išlaidos, žinoma, yra kur kas didesnės, nei suma, kurią kompensuoja valstybė neįgaliesiems mokiniams, važiuojantiems į specialiąsias mokyklas reguliaraus susisiekimo autobusais, tačiau Virginija su Rita tikisi bent minimalios kompensacijos. Tokių vaikų ir jaunuolių kaip Rita Lietuvoje pernai suskaičiuota apie 150 (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis). Tiek vaikų ir jaunuolių turi važinėti į kitose savivaldybėse ar apskrityse esančias specialiąsias mokyklas ne visuomeniniu transportu būtent dėl sunkios negalios, o važiavimo išlaidų valstybė jiems nekompensuoja. Prieš metus Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys sutiko, kad būtina spręsti tokių važiavimo išlaidų kompensavimo klausimą, deja, finansinių galimybių jis žadėjo paieškoti tik pagerėjus šalies ekonominei situacijai...
Ar tai yra normalu, kad sunkiai išgyvenanti mūsų šalies pilietė turi penkerius metus bergždžiai kovoti už galimybę nemokamai vežioti neįgalią dukrą į valstybinę įstaigą - specialios paskirties mokyklą, skirtą judesio-padėties sutrikimų bei kompleksines negalias turintiems vaikams, kurioje sudaromos sąlygos ne tik bendrojo išsilavinimo įgijimui, bet ir mergaitės sveikatos stiprinimui. Cerebriniu paralyžiumi serganti Rita, deja, nebepasveiks, bet ji vis tiek turi teisę į mokslą, į nuolatinę slaugą, į įvairias ją stiprinančias terapijas ir kompensaciją už važiavimo išlaidas iki mokyklos ir atgal.
Visi sutinkam, kad būtina sudaryti sąlygas neįgaliesiems gauti kokybiškas mobilumą palengvinančias priemones, įrenginius, pagalbines technologijas, tačiau nepaprastai svarbi ir lydinčių asmenų pagalba neįgaliųjų kelionėse, bei galimybė jiems pasinaudoti transporto lengvata. Šiuo metu neįgaliuosius į specialiasias mokyklas vežiojantys tėveliai ir globėjai turi galimybę pasinaudoti transporto lengvata - teise įsigyti važiavimo bilietą su 80 procentų nuolaida (su sąlyga, kad vienam asmeniui – vienas lydintysis), bet tik tuo atveju, jei kartu vyksta ir neįgalus jų vaikas. Tačiau į kitose savivaldybėse ar apskrityse esančias specialiąsias mokyklas vaikus savaitei atvežę lydintys asmenys juk dar turi sugrįžti atgal į namus, o po savaitės jie ir vėl keliauja vaiko parsivežti. Šių kelionių bilietams nuolaida jau netaikoma. Daugelis valstybių, siekdamos užkirsti kelią, kad neįgalūs vaikai nebūtų palikti, izoliuoti ir vengiama juos prižiūrėti, įsipareigoja teikti įvairiapusę paramą neįgaliems vaikams ir jų šeimoms.
Europa 2010-uosius metus paskelbė kovos su socialine atskirtimi metais. Būtų teisinga ir padoru imti ir pagaliau užbaigti metų metus besitęsiantį „atsirašinėjimą“ ir nedelsiant priimti galutinį sprendimą.
Papildyta 2010 m. rugsėjo mėn.
Seimo kontrolierius, gavęs Lietuvos Respublikos Seimo narės Agnės Zuokienės kreipimąsi, ištyrė situaciją ir atkreipė dėmesį į tai, kad transporto išlaidų kompensavimo tvarka moksleiviams, kurie dėl savo neįgalumo negali naudotis visuomeninio transporto paslaugomis teisės aktuose nėra numatyta, problema iki šiol nėra išspręsta bei nusprendė moters skundą pripažinti iš dalies pagrįstu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nutarė, kad papildomai kompensuoti pavėžėjimą į mokyklą - netikslinga ir neteisinga Seimo kontrolierius pasiūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pagal galimybes dar kartą apsvarstyti moksleivių, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, tačiau kurie mokosi kitų savivaldybių specialiosiose mokyklose, transportų išlaidų kompensavimo ar šių moksleivių pavėžėjimo į mokyklas klausimą. 2010 m. rugsėjo 9 d. pasitarę, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai nutarė, kad papildomai kompensuoti pavėžėjimą į ugdymo įstaigas - netikslinga ir socialiai neteisinga kitų neįgaliųjų atžvilgiu.
Pasak Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkės Jolantos Beresnevičienės, ši šeima dėl dukros pavėžėjimo gali kreiptis į Sąjungą. Ji pažadėjo, kad Kauno apskrities teritorijoje mergaitė bus vežama nemokamai, o už šių paslaugų suteikimą kitame rajone (apskrities teritorijoje) bus taikoma nuolaida ir skaičiuojamas tik minimalus mokestis. Vienas iš šios organizacijos uždavinių yra organizuoti ir teikti „savipagalbos grupių“ paslaugas neįgaliesiems, jų šeimos nariams, globėjams; padėti žmonėms su negalia įgyvendinti teisę mokytis, siekti norimos profesijos.
|
Kauno apskr. specialiosios m-klos Direktoriaus atsakymas
Kauno miesto Savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento atsakymas
Kauno miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo atsakymas
Klausimai Seimo kontrolieriui R.Valentukevičiui
Seimo kontrolierius nusprendė pripažinti skundą iš dalies pagrįstu:
SADM atsakymas: