Ant maisto produktų pakuočių Lietuvoje, ką retai pastebėsi užsienyje apsilankius prekybos centre ir pažvelgus į maisto produktų pakuotes, galima rasti kokių tik nori žymenų, ženklų, piešinių, šūkių, raginimų ir pan. Maisto produktų pakuotės pas mus taip išpuoštos pagiriamaisiais žodžiais, kad pradeda atrodyti, jog valgome pasakišką ir sveiką maistą. Tačiau ar tikrai viskas taip gražu?

    Žmonėms vis svarbiau tai, ką valgo jų vaikai ir ką kasdien deda ant stalo. Visi norime tikėti, kad valgome sveiką ir kokybišką maistą, juk apie tai „kalba“ ar net „šaukia“ produkto etiketės.

    Surinkę daugybę maisto produktų ženklinimo pavyzdžių kreipėmės į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, norėdami išsiaiškinti, ar tikrai ženklinimas yra toks nesukontroliuojamas ir neaprėpiamas dalykas, kaip susidaro įspūdis.

 Galybė klaustukų

 „Sveikas“ ir su sveikatingumu besisiejantys žymenys

    Lietuvą apėmus sveiko, ekologiško maisto madai ir ant lentynų atsirandant vis daugiau „sveikų“ produktų, kyla klausimas, ar jokiais teisės aktais, kaip informavo VMVT, nereglamentuotos „sveiko maisto“, „sveikos mitybos“ ar „sveikatai palankaus maisto“ sąvokos gali būti naudojamos ir klaidinti vartotojus, jei produkte „sveikumo“ nė su žiburiu nerasi?

    Pasak tarnybos, gamintojas, norėdamas savo produkto ženklinimo etiketėje vartoti konkretų teiginį apie maisto produktų sveikatingumą, turi vadovautis reglamento (EB) Nr. 1924/2006 nuostatomis, tačiau galima suprasti ir tai, kad jei gamintojas yra užregistravęs prekės ženklą „sveikas“ (ar kitą jo formą, darinį), gali laisvai žymėti maisto produktus, nesilaikant jokių ženklinimą reguliuojančių teisės aktų.

    Štai, pavyzdžiui, pieno gėrimas „Miau“ („Pieno žvaigždės“).

     Braškinis gėrimas pažymėtas žymeniu „sveikam gyvenimui“, nors produkto sudėtyje yra cukraus, įvairių maisto priedų. VMVT pripažįsta, kad šis prekės ženklas gali klaidinti vartotojus, tačiau atrodo, kad rankos surištos, nes prekės ženklas „PIENO ŽVAIGŽDĖS sveikam gyvenimui“ 2006 m. registruotas Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure ir galioja iki 2015 m. Panaršius Valstybinio patentų biuro svetainėje, galima atrasti daugybę su žodžiais „sveikas“, „sveikata“ registruotų maisto produktų prekės ženklų. Štai keletas iš jų:

    Ant pakuočių dažnai galima pastebėti užrašus ar paveikslėlius, tarsi nurodančius į maisto produkto gydomąsias savybes, pvz.: „daug vitamino C“, „kalcio šaltinis“, „turi daug skaidulinių medžiagų“ ir pan.

    Akys lentynoje užkliuvo už pieno „Mū“ pakuotės.

    Gaminys paženklintas teiginiu „su sumažintu laktozės kiekiu“ bei prierašu, kuris reiškia, kad pienas – „aktyviam gyvenimui“. Pasidomėjome, kokį poveikį laktozė daro žmonių aktyvumui ir kokį teigiamą poveikį sveikatai daro mažesnis laktozės kiekis, ar laktozės kiekio sumažinimas realiai gali padaryti teigiamą poveikį sveikatai ir ar teiginys „aktyviam gyvenimui“ neklaidina vartotojų.

    Vadovaujantis reglamento nuostatomis, leidžiama koreguoti pieno riebumą, papildyti pieną baltymais, mineralinėmis druskomis ar vitaminais, sumažinanti piene cukraus (laktozės) kiekį, paverčiant jį gliukoze ir galaktoze. Apie tai aiškiu ir nesunkiai pastebimu ir įskaitomu užrašu ant pakuotės turi būti informuojami vartotojai.

    Viskas suprantama, kad laktozės netoleruojantys žmonės negali vartoti saldaus pieno, bet jie gali gerti pieną be laktozės arba pieną su sumažintu laktozės kiekiu, ką ir siūlo kai kurios pieno įmonės, tačiau prie ko čia aktyvumas?

    VMVT nuomone, pieno ženklinime vartojamas teiginys „aktyviam gyvenimui“ nėra nuoroda į sveikatą ar maisto savybes. Tačiau, jei tokiu užrašu paženklintas MAISTO PRODUKTAS, kaip jis gali nesisieti su maisto savybėmis... Tai tada su kuo siejasi šis užrašas ir kodėl jis yra ant maisto produkto?

 Ką reiškia, kai kokybę garantuoja „IKI“, „Rimi“, „Maxima“ ar pan.?

    Galima pastebėti, kad ūsų šalyje vartotojus valdo prekybos tinklai, o žmonės jau įprato gyventi nuo akcijos iki akcijos. Todėl nenuostabu, kad atsiranda ir ženklinimas, kad vienas ar kitas prekybos tinklas rekomenduoja produktus. Tačiau, ką reiškia, kad, tarkim, „rekomenduoja IKI“? Kodėl niekur nėra aprašymų, paaiškinimų, kuo ypatingas produktas, kurį rekomenduoja vienas prekybos tinklas ir kuo jis turėtų skirtis nuo produkto, kurį rekomenduoja kitas prekybos tinklas?

    Kyla klausimas, ar yra kontroliuojami gamintojų ar prekybininkų sukurti kokybės ženklai ir ar vartotojas nėra klaidinamas dėl aukštesnės rekomenduojamos kokybės“

    Pagal galiojančią tvarką, maisto tvarkymo subjektai prekės ženklus susikuria patys ir atsako už jų naudojimą maisto produktų ženklinime. VMVT tikrina, ar maisto produktų ženklinimas atitinka teisės aktų reikalavimus ir ar neklaidina vartotojų. Tarnybos nuomone, vartotojas nėra klaidinamas, jei maisto produktų ženklinime naudojamas ženklas „kokybę garantuoja „IKI“, nes pagal maisto tvarkymo subjektas (tarp jų ir pardavėjas) gali prisiimti atsakomybę už informacijos apie maistą teikimą ir ženklinime įvardyti save kaip gamintoją.

    Tačiau ar galima pasitikėti prekybos tinklo rekomendacijomis, kai matomas vienintelis tikslas – parduoti prekę?

    Galima pastebėti, kad pardavėjai ir gamintojai prikūrę begalę su aukštesne kokybe, išskirtinumu susijusių žymenų, kuriais ženklinami konkretūs produktai („aukščiausios kokybės garantija“ ir pan.) ar produktų grupės („meistro kokybė“ („Maxima“), „IKI Gourmet“ (IKI) ir pan.).

    Taip pat dažnai akis užkliūva už apdovanojimų, medalių atvaizdų. Ar tai tik rinkodaros priemonė, ar pasitikėjimo verti simboliai? Kas užtikrina jų kontrolę ir ar laikomasi kažkokių taisyklių, kuriant tokius simbolius? Ar ant pakuotės pūpsantis kelerių metų senumo medalis, pasikeitus gaminio sudėčiai neturėtų būti pakeistas?

    Į šią daugybę klausimų institucijos atsako labai trumpai. VMVT, vykdydama valstybinę maisto kontrolę, vadovaujasi HN 119:2002 nuostatomis. Ir tiesiog nėra teisinio reglamentavimo maisto teiginiams „aukščiausia kokybės garantija“, „meistro kokybė“ ir kt. Maisto produktų gamintojai, kurie naudoja maisto produktų ženklinime minėtus teiginius, patys turi nusistatyti maisto produktų kokybės reikalavimus ir užtikrinti jų kontrolę. Ar ne per daug laisvės suteikiama prekybininkams? Būtų daug patogiau, jei vartotojas galėtų rasti viešai skelbiamą informaciją, ką konkrečiai reiškia vienokia ar kitokia rekomenduojama kokybė.

 Užsienietiški produktai nekontroliuojami?

    Dažnai tenka paspėlioti, ką ant maisto produkto pakuotės reiškia vienas ar kitas užsienio kalba parašytas sakinys, kuo ypatingi pavaizduoti medaliai ir kiti apdovanojimai.

    Guminukai „HARIBO Pico ball“. Ant pakuotės puikuojasi užrašas, reiškiantis, kad tai vaikų mėgstamas produktas (angl. k. „Kids and grown-ups love it so“) ir pavaizduotas futbolą žaidžiantis vaikas. Taip pat uždėtas „Goldener preis 2011“ simbolis. Informacija pateikta dviem užsienio kalbomis. Tačiau sudėtis (E903 (alergija, astma), E141 alergija, astma)) akivaizdžiai rodo, jog tai nėra tinkamiausias saldumynas vaikams.

    Ar toks ženklinimas neklaidina vartotojų, juk nėra jokių paaiškinimų ar įrodymų, kad tai vaikų mėgstamas saldumynas ir ką reiškia įvertinimai medaliais?

    VMVT informavo, kad pateikta informacija apie produkto sudėtį atitinka Higienos normos reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „papildoma ženklinimo informacija gali būti pateikta ir užsienio kalba“, taigi, tarnyba tiesiog negali vertinti informacijos, pateiktos vokiečių kalba. Taigi, kaip ir viskas pagal taisykles: maisto priedai ir saldainių ženklinimas atitinka Higienos normos reikalavimus.

     „Briuselio paštetas su spanguolėmis“ (gamintojas „Alimpex-Maso“, Čekija).

    Gaminys pažymėtas „kokybę garantuoja IKI“, o Briuselio nuoroda tarsi nurodo į aukštesnio lygio standartą (kaip „lietuviškas“ ir pan.), todėl natūralus klausimas, ar paštetas neturėtų atitikti „aukščiausiai rūšiai“ keliamų reikalavimų. Ar vartotojas nėra klaidinamas nuoroda, jog paštetas yra Briuselio, nors produktas pagamintas Čekijoje?

    Ir vėlgi, susiduriama su „užsienietiška“ preke, kur viskas lengvai paaiškinama, juk „Briuselio paštetas su spanguolėmis“ gaminamas Čekijoje ne pagal Lietuvos standarto „Mėsos gaminiai“, o pagal toje šalyje patvirtintų nacionalinių teisės aktų reikalavimus. O kadangi yra įteisintas abipusio pripažinimo principas, negalima drausti tiekti į Lietuvos rinką bendrus saugos reikalavimus atitinkančius produktus, pagamintus kitose ES šalyse.

    Taigi, mėsos gaminio pavadinime vartojamas žodis „Briuselio“ nenurodo mėsos gaminio kokybės, o yra tik mėsos gaminio pavadinimo dalis ir todėl vartotojas nėra klaidinamas, nes nurodytas mėsos gaminio gamintojas ir jo adresas, t. y. pateikiama visa informacija.

    Vytinta „Salchichon salami“ dešra (pjaustyta fasuota po 80 g. „IKI Gourmet“).

   Ant pakuotės yra užrašas „exclusive food“ (angl.k. išskirtinis/privilegijuotas/pirmaklasis maistas), tačiau produkte, be kitų maisto priedų, yra du fosfatai E450i ir E452i, kurie gali sukelti virškinimo sutrikimų, produktas apdorotas E235 (antibiotiku), tačiau neparašytas jo kiekis, kurį viršijus galimi sveikatos sutrikimai.

    Kyla klausimas, ar „IKI Gourmet“ gaminiai, pažymėti žymeniu „exclusive food“, atsižvelgiant į maisto priedus, esančius jų sudėtyje, atitinka „aukščiausiai rūšiai“ keliamus reikalavimus? „IKI“ tinklalapyje teigiama, kad „IKI Gourmet“ – tai išskirtiniai, aukštos kokybės maisto produktai, skirti vertinantiems originalų ir gerą skonį. Gaminiai iš kitų išsiskiria unikaliomis receptūromis, specialiomis gamybos technologijomis ir itin aukšta kokybe.

    Lietuvos standartas LST 1919:2003 „Mėsos gaminiai“ nustato reikalavimus mėsos gaminių kokybės rodikliams, t. y. atitinkamai pagal mėsos gaminių rūšis ir jų apdorojimo būdus – mažiausią leidžiamą mėsos baltymų kiekį be kolageno, didžiausią leidžiamą drėgmės ir riebalų kiekį, ir reikalavimus mėsos pakaitalų ir užpildų panaudojimui atitinkamos rūšies mėsos gaminių gamyboje. Pagal reglamentus leidžiama maisto produktų gamyboje naudoti maisto priedus fosfatus E450i ir E 452i, o vytintų, rūkymu arba sūdymu konservuotų dešrų ir dešrelių paviršiams apdoroti konservantą E 235 (natamiciną).

    Kadangi „IKI Gourmet“ nefasuoti mėsos gaminiai įvežami iš Ispanijos ir Italijos („Salchichon salami“ dešra Lietuvą įvežama iš Ispanijos), nėra teisinio pagrindo mėsos gaminių, įvežtų iš kitų ES šalių, kokybės rodiklių sieti su mėsos gaminių kokybės rodikliais, nustatytais Lietuvos standartu ir leistinų maisto priedų naudojimu ar nenaudojimu jų gamyboje. Kiekvienoje ES šalyje maisto produktai gali būti gaminami pagal tos šalies standartus, kurie nustato bendruosius saugos reikalavimus, tačiau skirtingus kokybės rodiklius. Pagal abipusio pripažinimo principą negalima uždrausti tiekti į Lietuvos rinką bendruosius saugos reikalavimus atitinkančius maisto produktus, pagamintus kitose ES šalyse. ES šalys narės turi notifikuoti (pranešti) Europos Komisijai apie nacionalinius standartus, po kurių notifikavimo (pranešimo) ir pagal kuriuos gali gaminti atitinkamus maisto produktus.

 Kokio tik nori skonio, arba iš ko padarytos krabų skonio lazdelės?

    Ant pakuotės perskaičius „krabų skonio lazdelės“ nori nenori kyla klausimas, o iš ko jos padarytos. Įdomu išsiaiškinti, kaip reguliuojama galimybė ant gaminio nurodyti, kokio skonio yra produktas (pvz. „vaisių skonio gėrimas“, „krabų skonio lazdelės“, pagamintos iš surimio, „pieniškos dešrelės“ ir pan.) ir ar produkte gali nebūti tos sudėtinės dalies, kurios skonio yra galutinis produktas.

    Surimio gaminiai – iš surimio suformuoti bestuburių gyvūnų skonį ir kvapą arba jų formą turintys gaminiai. Jie gali būti krevečių, krabų, omarų, vėžių uodegėlių pavidalo, taip pat lazdelių, šiaudelių ir kitokių formų. Surimis – kruopščiai išvalyta ir iškaulinta žuviena (žuvų mėsa), iš kurios pašalinti riebalai ir sutrinta iki pastos konsistencijos. Surimio gaminiuose pridėta ir kitų žaliavų: krakmolo, sojų baltymų, kiaušinio baltymo miltelių, įvairių maisto priedų, taip pat ir kvapiųjų medžiagų (šiuo atveju naudojama krabų kvapioji medžiaga), kurios suteikia šiems gaminiams tam tikrą skonį ir aromatą. Kvapiųjų medžiagų naudojimas turi atitikti reglamento nuostatas.

    Taigi, krabų skonio mėsos gaminiuose krabų mėsos tikrai nėra. Tereikia nulipdyti bestuburį, į surimio pastą įdėti tam tikrą kvapą ir krabų, krevečių, omarų ar kito skonio „žuvies produktas“ pagamintas...