Šiandien pasiskolinti pinigų lengva ir paprasta. Pinigai siūlomi mobiliajame telefone, internete, pašte, prekybos centruose. Pritrūkus iki algos, lengva ranka imamas greitasis kreditas, o ne skolinamasi iš bendradarbio ar draugo. Greitieji vartojimo kreditai - tai nedidelės paskolos, gaunamos trumpąja tekstine žinute (SMS), telefonu, ar internetu. Trumpalaikės paskolos suteikiamos visiems Lietuvos piliečiams, sulaukusiems 18 metų ir nepažeidusiems skolų įsipareigojimų kitose finansinėse institucijose.
Vis daugiau žmonių nebesugeba laiku atsiskaityti su skolintojais, o plėšikiški delspinigiai vis auga. Į „Netylėk!“ atsiųstas prasiskolinusių tėvų dukters Dianos (vardas pakeistas) laiškas – viena iš daugelio liūdnai pasibaigusių prasiskolinimo istorijų (pradelstų įsiskolinimų turi beveik 200 tūkst. gyventojų):
„Apie tėvų skolas sužinojome tik tada, kai jau nebegalėjo susimokėti. Kreditai buvo paimti iš visų įmanomų greitųjų kreditų bendrovių – tų, kurie išduodami pašte. Skolindavosi nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų. Kai jau nebegalėdavo susimokėti vienų kreditų, imdavo kitus, kad skolas padengtų. Tokiu būdu buvo pasiskolinta apie 20 000 lt. Atlyginimas mažėjo, todėl tėvai vis prašė kreditų atidėjimų, tačiau procentus vis tiek tekdavo mokėti. Kai jau nebežinojo ko imtis, pasisakė mums - vaikams. Kad grąžintume jų skolas, teko parduoti namo dalį... „
Apie įsiskolinusius tėvus papasakojusi vilnietė Diana stebėjosi ir „Netylėk!“ klausė – „Kaip tiek pinigų bankai davė žmonėms, kurių vienas - invalidas ir tegauna invalidumo pašalpą, o kitas uždirba vos daugiau nei minimumą?“
Didžiausia problema, jog žmonės į greitųjų kreditų davėjus kreipiasi lyg į bankus. Tačiau bendrovės: UAB „Minibank“ , UAB „Dolce bankas“, UAB „Credit Day“, UAB „Credit service“, UAB „Ekspres kreditas“, UAB „Argentum lucrum“, UAB „ARN group, UAB „Ferratum“, UAB „Finverta“, UAB „HST komunikacijos“, UAB „Katalogas“, UAB „MiniCredit“, UAB „NWO Invest“, UAB „Paskola šiandien“, UAB „Procentas“, UAB „SMScredit.lt“, UAB „Sigirė“ , UAB „ S.Imperija Creditor.lt“ UAB „Baltic central group“, UAB „General Financing“ („Kreditas 123“), UAB „Moment Credit“, UAB „MCB Finance“ („Credit24“), UAB "Euro Providing", UAB "AVSC Capital" – nėra bankai! O greitųjų kreditų išdavimo tvarkos nereglamentuoja jokie įstatymai, jiems taikomos bendrosios Civilinio kodekso nuostatos. Kai kurios greituosius kreditus išduodančios bendrovės savo pavadinimuose ar reklamoje naudoja žodį bankas ir taip klaidina žmones.
Pasidomėjome, kaip tokiu būdu skleidžiamą reklamą vertina LR Konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos skyrius. Pasak vyriausiojo specialisto Aurimo Jankausko, Konkurencijos taryba neseniai surinko papildomos informacijos, reikalingos skundžiamai reklamai įvertinti ir pasiūlė bendrovėms UAB „Paskola šiandien“, UAB „Minibank“ bei UAB „Dolce bankas“, savo skleidžiamoje reklamoje naudojančioms žodį „bankas“ ar jo vedinius, skleidžiamą reklamą nutraukti ar ją pakeisti. UAB "Minibank" jau paskelbė, jog keičia pavadinimą į Piniginė.lt: "Atsižvelgėme į viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl žodžio „bankas“ naudojimo ir nutarėme prekės ženklą pakeisti į tokį, kuris vartotojams negalėtų sudaryti jokių sunkumų“, - teigia bendrovės komercijos direktorius Jaunius Skierus. Kitos dvi paminėtos bendrovės reaguodamos į Konkurencijos tarybos pateiktą informaciją bei pasiūlymus atsižvelgė ir šiuo metu pavadinimuose ar prekės ženkluose žodžio „bankas“ ar jo vedinių nebenaudoja.
Konkurencijos tarybos atsakymas
Greitųjų kreditų bendrovių (GKB) jau yra daugiau nei komercinių bankų. Šių paslaugų apimtys auga labai sparčiai. 22 greituosius kreditus suteikiančios įmonės yra susivienijusios į asociaciją, kurios nariai per praėjusius metus išdavė 37 milijonus litų paskolų. Dar keliolika įmonių nepriklauso asociacijai, todėl galima tik spėti, kad bendras paskolų portfelis per metus – apie 100 milijonų litų.
„Creditinfo Lietuva“ duomenimis, pradelsti įsiskolinimai šių metų vasario mėnesį siekė 1,4 mlrd. litų!
Greitųjų kreditų bendrovės savo steigimo dokumentuose nurodo, kad teikia finansines paslaugas, tačiau Valstybės įmonė registrų centras duomenų apie tokiai veiklai reikalaujamas licencijas (leidimus) neturi. Vadinasi, greitųjų kreditų bendrovės teikia nelicencines finansines paslaugas.
Asmens duomenys gali būti nesaugūs
Dar viena problema – asmens duomenys. Negali būti ramus, kad asmens duomenimis nebus pasinaudota su blogais kėslais, nes kredito suteikimas vyksta internetu, bendrovės nemato savo kliento fiziškai, o tuomet kreditą galima paimti ir kito žmogaus vardu.
Nors "Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos" nariai yra registruoti Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje kaip asmens duomenų valdytojai, į asmens duomenų valdytojų valstybės registrą yra įrašomas toks asmens duomenų valdymo tikslas, kokį nurodo pats duomenų valdytojas, teikdamas pranešimą. GKB teikdamos pranešimus paprastai nenurodo, kad jos yra bendrovės, teikiančios greituosius kreditus, todėl Inspekcija negali atsakyti, kurie iš Registre esančių duomenų valdytojų yra bendrovės, teikiančios greituosius kreditus.
Informacija apie GKB įregistravimą asmens duomenų valdytojų valsybės registre:
Po 2008-2009 m. atliktų patikrinimų dėl asmens duomenų valdymo teisėtumo ir apimčių, teikiant greito kredito paslaugas, Inspekcija apibendrino rezultatus ir įvardijo daugybę pažeidimų: didžioji dauguma GKB Registrui buvo pateikusios netikslius duomenis apie asmens duomenų valdymą bei tvarkė duomenis ne ta apimtimi, kurią buvo deklaravę Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje. Patikrinimų ataskaitose teigiama, jog bendrovės ne tik pačios netinkamai valdo asmens duomenis, bet ir neteisėtais būdais įgyja informaciją apie turto areštus, ar klientų mokumą.
Apibendrinti tikrinimų rezultatai:
2008 m. tikrinimų rezultatai:
STOP kreditui!
Kaip vienas iš būdų apsaugoti savo tapatybės duomenis nuo sukčių, besinaudojančių pamestais, pavogtais, padirbtais dokumentais kreditams imti, buvo sugalvotas nekredituotinų asmenų sąrašas. Jei artimiausiu metu neplanuojate imti paskolų ar užsisakyti telekomunikacijų paslaugų, galite pasinaudoti prevencine priemone - įsirašyti į nekredituotinų asmenų sąrašą (sistema „Mano creditinfo“), tokiu būdu Jūsų pageidaujamu terminu Jūsų vardu nebūtų suteikiami kreditai ar kitos finansinės paslaugos.
„Netylėk!“ apžvelgė situaciją ir padarė išvadas:
- Nekontroliuojamos greitųjų vartojimo kreditų bendrovės (toliau – GKB) klientams siūlo paskolas už 450, o kai kuriais atvejais – net už 1000 proc. metinių palūkanų. Vienos bendrovės teigia, kad skolina akcininkų ir investuotojų pinigus, o kitos perskolina iš didžiųjų bankų pasiskolintus pinigus;
- GKB skolindamos naudoja palyginti paprastas ir nepakankamai saugias asmens identifikavimo ir rizikos vertinimo procedūras, todėl susidaro prielaidos sukčiavimui, pvz., sukčiams paprasta pasinaudoti prarastais identifikavimo dokumentais;
- GKB skolindamos remiasi nuostata, jog įsipareigojimo išieškojimas gali būti nukreiptas į būsimas pajamas ar turimą turtą;
- Skolinimosi kaštai yra labai dideli (dažnai ekonomiškai nepagrįsti), t.y. bandoma pasinaudoti situacija, kad dėl finansinio išsilavinimo stokos dalis žmonių neįvertina rizikos ir nesigilina į pasekmes, kurios gali kilti dėl nereikšmingo sutarties sąlygų pažeidimo;
- GKB taiko nuo 0,2 proc. iki 2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną dieną, kai varotojas praleidžia mokėjimo terminą. tai sudaro nuo 72 iki 730 proc. metinių delspinigių (VVTAT duomenys, išnagrinėjus 2009 m. GKB skelbiamus delspinigių dydžius). Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vertinimu, taikomi delspinigių dydžiai galimai pažeidžia vartotojų ekonominius interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo sprendimuose konstatavo, kad įprasti delspinigiai yra 0,02% už kiekvieną pradelstą dieną.
- Greitųjų paskolų verslas auga taip smarkiai, jog tai tampa labai rimta socialine problema; krizių ir ekonominių sunkumų laikotarpiu tokių paslaugų paklausa labai padidėja;
- Dėl nepakankamų finansinių žinių ne visi vartotojai sugeba deramai įvertinti savo finansines galimybes, sutarčių sąlygas, tikrąją paskolos kainą ir riziką;
- nėra užtikrinta vartotojo teisė į aiškiai ir suprantamai išdėstytą informaciją apie siūlomą vartojimo kreditą, kad vartotojas galėtų priimti pagrįstą sprendimą;
- nesudaryta galimybė vartotojui per tam tikrą laikotarpį atsisakyti vartojimo kredito sutarties;
- Įsiskolinimas greitųjų kreditų bendrovėms paveikia ir kitus šeimos narius sutuoktinius, kurie net ir nežinodami tampa atsakingais už sutuoktinio sprendimus per bendrai valdomą turtą. Ilgalaikėje perspektyvoje visa tai negali neatsiliepti taip vadinamos finansinės atskirties didėjimui visuomenėje;
- Kitas svarbus dalykas – nepateikiama tiksli metinė greitųjų paskolų norma. Kaip spaudoje teigia buvęs Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos vadovas V. Midvikis,– “Klientui, kuris skolinasi trumpam terminui, nereikia žinoti metinių palūkanų normos, jam svarbu, kiek skola kainuos už konkretų laiką, todėl mes pateikiame ne procentus, o konkrečią sumą”;
- Skolinimu besiverčiančios finansų įstaigos privalo laikytis specialių Finansų įstaigų įstatymo reikalavimų, tačiau vartotojų apsaugos požiūriu, skolinimo veikla Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra pakankamai reglamentuota. GKB veikla nėra prižiūrima.
- Nėra ir patikimos statistinės informacijos apie vartojimo kreditų davėjus (jų finansinę padėtį, suteiktų kreditų būklę, kreditų gavėjų skaičių ir kt.).
Ar įmanoma pažaboti žmones bėdon klampinančius greituosius kreditus?
Jei į nugarą mums nekvėpuotų ES direktyva, patvirtinta dar 2008 04 23 ir kurią kiekviena ES šalis turėjo perkelti į nacionalinę teisę iki 2010 06 11, kažin ar Lietuvoje kas pasikeistų.
Pradėta ES teisės pažeidimo procedūra
2010 m. pavasarį Seime turėjo būti priimtas naujas „Vartojimo kredito įstatymas“ ir Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės narės, užtikrintų kredito davėjų kontrolę ir priežiūrą. Priėmus šį įstatymą, į jo reguliavimo sritį patektų ir „greitieji kreditai“, tačiau tai nebuvo padaryta ir Europos Komisija jau inicijavo Lietuvai vadinamąją ES teisės pažeidimo procedūrą. šiuo metu tai yra "oficialaus pranešimo stadija" - išsiųstas įsipareigojimų nevykdančiai valstybei narei oficialus pranešimas (pirmasis raštiškas įspėjimas) ir paprašyta iki nurodytos dienos (paprastai per du
mėnesius) pateikti savo pastabas. Tačiau Europos Teisingumo Teismas gali skirti Lietuvai iki 20 tūkst. eurų baudą už kiekvieną pradelstą dieną, ir ji, žinoma, gultų ant mokesčių mokėtojų ir tų pačių įsiskolinusių gyventojų pečių.
Seimo narė Agnė Zuokienė dar 2010 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi į LR Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę siūlydama ryžtingai ir kuo greičiau įgyvendinti Bendrijos teisę, LR vartojimo kredito įstatymo projektą prioritetine tvarka įtraukti į darbotvarkę jau pačioje Seimo rudens sesijos pradžioje.
A.Zuokienės kreipimasis:
2010 11 19 posėdžiavęs Europos reikalų komitetas, kurio narė yra parlamentarė A.Zuokienė, svarstydamas integracinių įstatymų projektų stebėseną nutarė kreiptis į Seimo Pirmininkę, Seniūnų sueigą ir atitinkamus specializuotus Seimo komitetus su prašymu, kad būtų laikomasi Seimo nutarimu „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ numatytų teisės aktų priėmimo terminų, ypač atkreipiant dėmesį į Vartojimo kredito įstatymo projektą Nr. XIP-1315, kuriuo perkeliamos Europos Sąjungos teisės normos ir dėl kurių netinkamo ir ne laiku įgyvendinimo Europos Komisija prieš Lietuvą yra pradėjusi ES teisės perkėlimo pažeidimo procedūrą.
Lietuva perkėlė visas europines normas, išskyrus kelis punktus, dėl kurių kiekviena šalis gali apsispręsti pati. Įstatymą ruošusi Teisingumo ministerija siūlo atsisakyti licencijavimo, nors kitos šalys tai įtvirtino. Pagal lietuvišką modelį kreditavimo veikla įmonė galės verstis tik po to, kai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ją paskelbs viešame kredito davėjų registre.
Kitas aspektas - kreditų sumos. Lietuva atsisako nustatyti žemutinę vartojimo kredito ribą, nors ne viena šalis yra nustačiusios 200 eurų (690 lt) ribą. Ir jau matyti iš ne vieno pareiškimo spaudoje, kaip niršta greito vartojimo kredito kompanijos, nes kiekvienos iš jų veikla turės būti reglamentuota pagal europinę direktyvą ir Lietuvoje priimtą „Vartojimo kredito įstatymą“. Tokiu būdu, priėmus įstatymą, nepavyks skolinti po 689 litus ar mažiau pagal šiandien galiojančias grobuoniškas skolinimo sąlygas. Visoms sumoms bus taikomos vienodos sąlygos.
Pagal naują įstatymą, vartotojas turės būti ne tik supažindintas su visomis sutarties sąlygomis iš anksto prieš pasirašydamas sutartį (gauti pasiūlymą raštu ar žodžiu), bet ir galės ją nutraukti per 14 dienų (grąžindamas kreditą ir tiek, kiek naudojosi kreditu dienų – palūkanas). Sąlygos, ką ir kaip turi informuoti kreditą suteikianti bendrovė vienodos ir nekeičiamos. Tai PRIVALOMA kiekvienai įmonei:
• informuoti kokia suteikiama suma ir kokia sutarties trukmė;
• kokie daliniai mokėjimai – Jums turi būti aiškiai ir konkrečiai pasakyta, kas kiek laiko, kokius ir kiek reikės sumokėti mokesčius ir palūkanas;
• bendra vartojimo kredito sumą, t.y. vartojimo kreditas ir taikomos palūkanos bei kitos su vartojimo kreditu susijusios išlaidos;
• vartojimo kredito palūkanų norma (procentais);
• bendros vartojimo kredito kainos metinė norma (procentais).
Svetur:
Vokietijoje labai didelės palūkanų normos gali būti pripažintos kaip nesąžininga komercinė veikla vartotojo atžvilgiu ir toks sandėris gali būti pripažintas niekiniu. Remiantis Vokietijos teismų praktika, sandėris laikomas nesąžiningu, jei palūkanų normos daugiau nei 100 % didesnės, lyginant su vyraujančiomis rinkoje.
Prancūzijoje draudžiama teikti paskolas, kurių palūkanos daugiau nei trečdaliu didesnės negu vidutinės kredito įstaigų taikomos palūkanos.
Ispanijoje palūkanos laikomos neteisėtomis, jei yra "neproporcingos ir reikšmingai didesnės nei normalu".
Nyderlanduose prieš suteikiant kreditą apskaičiuojamos šeimos galimybės išgyvei ir grąžinti kreditą - kaip suprantu vertinama daug faktorių kreditą suteikianti įstaiga įvertina galimybes grąžinti kreditą, o ne tavo norus.
Airijoje draudžiama imti paskolą tam, kad uždengtum ankstesnę pradelstą paskolą.
Italijoje lupikavimas yra baudžiamasis nusikaltimas, o lupikavimas prasideda, jei palūkanų normos - 50 proc. didesnės nei Italijos banko nustatyta vidutinė metinė norma.
Čekijoje ir Slovėnijoje draudžiamos 2 kartus didesnės nei bankų palūkanų normos.
Estijoje palūkanų normos ribojimas nustatytas maždaug prieš metus, pakeitus Civilinį kodeksą. Pakeitimais numatyta, kad vartojimo kreditas gali būti laikomas "neatitinkantis geros moralės", jei palūkanos tris kartus didesnės nei kredito įstaigų teikiamų vartojimo kreditų palūkanos.
Seimo narė A. Zuokienė 2010 12 21 pateikė siūlymą vartojimo kredito kainą riboti remiantis ES valstybių naudojamais modeliais, tačiau išlaikant pusiausvyrą tarp vartojimo kreditų gavėjų bei vartojimo kreditus teikiančių bendrovių interesų, t.y. paliekant galimybę teikti įvairaus laikotarpio vartojimo kreditus:
Pasiūlymas Vartojimo kredito įstatymo projektui
2010 06 08 Seimo narė A.Zuokienė Seime pateikė Pasiūlymą dėl vartojimo kredito įstatymo projekto Nr.XIP-1315
Kadangi šiuo metu nėra griežto ir specialaus reguliavimo, „greitųjų kreditų“ teikėjai neretai nustato ypač dideles palūkanas ir delspinigius. Tinklapio www.pigiausiaskreditas.lt 2010 birželio mėn. paskelbtais duomenimis, vidutinė metinė įvairių kredito davėjų taikoma kreditų palūkanų norma – 268,06%, didžiausia metinė palūkanų norma – 821,98%. Jei Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose Europos šalyse (pvz. Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Estijoje) būtų įstatymu nustatytas aiškus maksimalus vartojimo kredito palūkanų dydis, kredito gavėjų teisės būtų saugomos labiau. Seimo narė A.Zuokienė siūlo, kad Lietuvoje metinė vartojimo kredito palūkanų norma negalėtų būti didesnė daugiau kaip 3 kartus už komercinių bankų vidutinę metinę palūkanų normą, galiojusią vartojimo kredito sutarties sudarymo momentu.
Pasiūlyta spręsti ir kitą aktualią „greitųjų kreditų“ srities problemą – įstatymu nustatyti aiškų maksimalų visų galimų mokesčių ir netesybų dydį - kad šiuo metu kreditų gavėjams taikomi „paslėpti“ mokesčiai bei ypač didelės netesybos už pavėluotą kredito grąžinimą (kurių kredito gavėjas prieš paimdamas kreditą nesugeba tinkamai įvertinti) negalėtų viršyti 10% vartojimo kredito sumos.
Siūloma apriboti galimybę teikti kreditus naktį (nuo 22 val. iki 6 val.). Tokia praktika yra taikoma Suomijoje. Nes galimybė gauti "greitąjį kreditą" naktį (ypač kai kreditą siekia gauti apsvaigęs nuo alkoholio ar kt. medžiagų asmuo) kelia abejonių, ar žmogus sugebės suprasti sutarties sąlygas, tinkamai įvertins pasekmes. Tikėtina, jog dažniausiai naktį sudaryti kredito sutartį nusprendžiama dėl priežasčių, susijusių su pramogomis, o ne dėl aplinkybių, lėmusių staigų, gyvybiškai svarbų lėšų trūkumą.
Kredito gavėjo teisės būtų saugomos labiau, jei įstatymas nustatytų minimalų terminą (siūlomas ne trumpesnis kaip 24 val. terminas), kuris būtų skirtas susipažinti su sutarties informacija, palyginti skirtingus pasiūlymus, ir apsisaugoti nuo skubotų neapgalvotų sprendimų.
Taip pat siūloma neriboti ir dirbtinai nevaržyti vartotojo teisės nutraukti sutartį. Plačiau apie šiuos bei kitus pasiūlymus skaitykite čia: Pasiūlymas dėl vartojimo kredito įstatymo projekto Nr.XIP-1315
2010 11 26 bei 2010 12 01 Lietuvos Respublikos Seime vyksta Vartojimo kredito įstatymo projekto Nr. XIP-1315 klausymai
"Džiugina tai, kad projekto rengėjai pritarė mano siūlymui, jog visais atvejais - dėl nesvarbu kokios priežasties - per 14 dienų kreditą paėmęs žmogus - galės nutraukti sutartį net neaiškindamas priežasties - ankstesnėje redakcijoje buvo palikta galimybė pačioms kreditus teikiančioms bendrovėms nuspęsti - galima ar ne - atsisakyti jų sutarčių.
Taip pat pritarta siūlymui išbraukti įstatymo projekte numatytą išimtį, jog nereikės informuoti apie sąlygas iš anksto bei taikyti įvairius apribojimus bei vartotojus ginančias apsaugos priemones, jei kredito įstaiga, kaip dažnai mėgstama reklamuoti, suteiks pirmąjį kreditą be palūkanų. Tokių spragų neturėtų likti.
Ilgos diskusijos virė dėl direktyvoje ir įstatyme vadinamo "protingo termino" - tam, kad klientas galėtų susipažinti su vartojimo kredito sąlygomis. Mano siūlymas protingą terminą įvardinti kaip 24 val ar bent 16 valandų ( taip siekiant, kad įsiskaičiuotų galimos nakties valandos) - sukėlė audringas diskusijas. Pamačius, kad sprendimo nerasime, nuspręsta, kad savo nuomonę turės pasakyti Seimo teisės ir teisėtvarkos komitete dirbantys Seimo nariai. Jei jie siūlys nepritarti, aš dar turėsiu galimybę - šį siūlymą pristatyti tiesiai Seimo salėje ir tuomet jau nulems Seimo narių balsavimas," - dalijosi naujienomis iš klausymų Seimo narė Agnė Zuokienė.
Parlamentarė A.Zuokienė kryptingai laikosi nuomonės, kad žmogus, imdamas kreditą, iš anksto turi būti informuotas apie sąlygas ir kokią pinigų sumą reikės grąžinti. Įstatymo projekte likusią "landą", kad jei sutartis sudaroma nuotolinėmis priemonėmis, tuomet apie sąlygas klientas gali sužinoti ir jau paėmęs kreditą, A.Zuokienė pasiūlė keisti. Vėl užvirė diskusija, nes Teisingumo ministerija negalėjo vienareikšmiškai atsakyti ar lengvai SMS paėmęs kreditą žmogus taip pat lengvai SMS galės sutarties ir atsisakyti.
Seimo narė A.Zuokienė 2010 12 20 pateikė pasiūlymą Vartojimo kredito įstatymo projektui - numatyti, jog vartojimo kredito sutartis negali būti sudaroma naudojant nuotolinio ryšio priemones, kuriomis informacijos apie vartojimo kredito sutarties sąlygas pateikti neįmanoma:
Pasiūlymas Vartojimo kredito įstatymo projektui
2011 04 20 Seimo narė Agnė Zuokienė pateikė LR vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektą
Įstatymo projekto nr. XIP-3136 rengimą paskatino praktikoje pasitaikantys atvejai, kai vartojimo kreditus išduodančios bendrovės netinkamai įvertina vartojimo kreditų gavėjų mokumą, dėl ko kreditai išduodami asmenims, kurie nėra pajėgūs įvykdyti prisiimamų finansinių įsipareigojimų ir taip patys ar kartu su šeimomis patenka į sudėtingas finansines situacijas.
Atsakingo skolinimo principas tarnauja visų pirma vartojimo kreditų gavėjams. Tačiau už netinkamą mokumo vertinimą kreditų bendrovės atsako (baudos forma) tik prieš valstybę, o logiško teisinio-ekonominio ryšio su kredito gavėjais nėra.
Įstatymo projekto uždavinys – numatyti, kad vartojimo kredito bendrovei netinkamai įvertinus vartojimo kredito gavėjo mokumą, netesybos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais kredito gavėjui netaikomos.
LR vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas:
Daugiau informacijos rasite atmintinėje „Atsargiai, greitieji kreditai!“
Vartotojo prašymo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pavyzdys:
"Džiugina tai, kad projekto rengėjai pritarė mano siūlymui, jog visais atvejais - dėl nesvarbu kokios priežasties - per 14 dienų kreditą paėmęs žmogus - galės nutraukti sutartį net neaiškindamas priežasties - ankstesnėje redakcijoje buvo palikta galimybė pačioms kreditus teikiančioms bendrovėms nuspęsti - galima ar ne - atsisakyti jų sutarčių.
Taip pat pritarta siūlymui išbraukti įstatymo projekte numatytą išimtį, jog nereikės informuoti apie sąlygas iš anksto bei taikyti įvairius apribojimus bei vartotojus ginančias apsaugos priemones, jei kredito įstaiga, kaip dažnai mėgstama reklamuoti, suteiks pirmąjį kreditą be palūkanų. Tokių spragų neturėtų likti.
Aš kryptingai laikiausi nuomonės, kad žmogus, imdamas kreditą, iš anksto turi būti informuotas apie sąlygas ir kokią pinigų sumą reikės grąžinti. Įstatymo projekte likusią "landą", kad jei sutartis sudaroma nuotolinėmis priemonėmis, tuomet apie sąlygas klientas gali sužinoti ir jau paėmęs kreditą, siūliau keisti,"- sako Agnė Zuokienė.
LR vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas:
A.Zuokienės kreipimasis į Seimo Pirmininkę I.Degutienę:
Seimo narės A.Zuokienės Pasiūlymas dėl vartojimo kredito įstatymo projekto Nr. XIP-1315
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus F.Petrausko klausiame:
VVTAT atsakymas:
LR Finansų ministrės Ingridos Šimonytės klausiame:
Finansų ministrės I.Šimonytės atsakymas:
A.Zuokienės pranešimas: neveiklumo kaina – šimtai tūkstančių prasiskolinusių Lietuvos gyventojų ir iki 20 tūkst. eurų bauda kasdien mokesčių mokėtojų sąskaita
Vartotojo prašymo dėl teisių gynimo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pavyzdys: