„Netylėk.lt“ kasdien sulaukia šiame tinklalapyje užpildytų ir atsiųstų problemų. Dažniausiai jos susijusios su greitaisiais kreditais, medicininių paslaugų problemomis, kaimynų elgesiu, smurtu artimoje aplinkoje ir kt.

  E.R. kreipėsi dėl greitųjų kreditų. Moteris yra paėmusi 14 greitųjų kreditų iš įvairių greitųjų kreditų įmonių po kelis tūkstančius litų ir po kelis šimtus litų. Vėliau moteris kreditus ėmė, kad galėtų padengti kitus kreditinius įsiskolinimus. Moters darbo užmokestis yra 200 litų prieš mokesčius. E.R. augina du vaikus, kurių vienas turi negalią. Sąskaita, į kurią pervedama socialinė pašalpa, vaiko pinigai, neįgalumo pašalpa, yra užblokuota anstolių dėl įsiskolinimų. E.R. prašė patarti, kur kreiptis, kad galėtų išspręsti šią problemą.

  E.R. atsakiau, kad LR Vartojimo kredito įstatymas ir LR Civilinio proceso kodeksas numato tam tikras skolininkų interesų apsaugos priemones. Visų pirma ne iš visų skolininko pajamų galima skolas išieškoti. Be to, yra tam tikros išieškojimo ribos, užtikrinančios, kad skolininkui liktų tam tikra pinigų suma, taip pat asmeniniai bei buities daiktai, skirti būtiniausių poreikių tenkinimui.

  LR Civilinio proceso kodekso 668 straipsnyje minima, kad išieškojimo negalima nukreipti į sumą, t.y. fiziškai pas skolininką esančią pinigų sumą, kuri neviršija 1 MMA. Be to, 739 straipsnis pažymi pinigų sumas, iš kurių išieškoti skolos negalima, t.y. valstybinio socialinio draudimo motinystės pašalpos, išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą, išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai ir kt.

  Tačiau kartu su šiais straipsniu taikomi ir kiti  kodekso straipsniai, tarp jų ir 736 straipsnis, nustatantis išskaitų dydį. 736 str. nurodyta, kad iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma po dvidešimt procentų, kol bus visiškai padengta išieškoma suma.

  Moteriai, taip pat nurodžiau, kad LR Vartojimo kredito įstatymas numato kredito įmonių pareigą įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą, todėl netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo mokumą, kurios lėmė pavėluotą įmokų mokėjimą.

  I.B. kreipėsi dėl vaistų skyrimo problemos. Moteris skundžiasi, kad Valstybinė ligonių kasa (toliau - VLK) neleidžia skirti krūties vėžio gydymui būtinų vaistų, kuriuos išrašė gydanti gydytoja. Gydytoja I.B. nori paskirti vaistą “Lapatinib”, kuris gali padėti sunaikinti vėžines ląsteles. Tačiau, norint paskirti šį vaistą, reikia turėti VLK pritarimą. VLK prašymui nepritarė. Moteris prašė padėti išsiaiškinti šią situaciją.

  I.B. atsakiau, kad dėl moters prašymo kreipiausi į Valstybines ligonių kasas. VLK atsakė, kad „Lapatinib“ vaistas dėl ribotų finansinių galimybių centralizuotai buvo nupirktas tik pacienčių, sergančių HER2 teigiamu krūties vėžiu, gydymui, t.y. pirmos eilės krūties vėžio gydymui.

  E.B. kreipėsi dėl ausies kaušelio implanto vaikui. Moters sūnus, kuriam šiuo metu yra septyniolika metų, nuo pat gimimo negirdi dešine ausimi ir dešinės ausies kaušelis yra visiškai neišsivystęs. Iki šiol E.B. sūnui buvo atliktos trys sudėtingos plastinės-rekonstrukcinės ausies kaušelio operacijos, kurios nebuvo sėkmingos. Paaugliui liepos mėnesį numatyta atlikti dar vieną ausies operaciją, kurios metu bus pritvirtintas ausies implantas, kurio kaina yra keli tūkstančiai litų. Moteris prašo piniginės paramos implanto įsigijimui.

  E.B. atsakiau, kad, LR Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, nėra susiklosčiusios praktikos kompensuoti ausies kaušelio implantus. Todėl moteriai siūliau kreiptis į Valstybines ligonių kasas su prašymu kompensuoti implantą. Jeigu į prašymą bus neatsižvelgta, tada aš, kaip Seimo narė, ieškosiu būdų, kad ateityje tokie implantai būtų kompensuojami pagal Kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių sąrašą.

O-B.S. kreipėsi dėl vandens tyrimų. Moteris nori ištirti geriamą vandenį, kurį geria jos vaikas. O.S. klausė, kur jai reikia kreiptis ir kokius dokumentus turėti.

  O-B.S. atsakiau, kad Visuomenės sveikatos centrai atlieka nemokamus vandens tyrimus šuliniuose, t.y. šachtinis vanduo, bet ne vandentiekio, iš kurių vandenį vartoja nėščiosios ir kūdikiai iki pusės metų amžiaus. Kreiptis reikia į gydymo įstaigą, kurioje gydomas vaikas. Gydytojas išrašys nukreipimą ir išsiųs į Visuomenės sveikatos centrą, kurio specialistai atvyks ir ištirs vandenį.

  E. kreipėsi dėl nedarbingumo pažymėjimo. Moteris klausė, ar jai gali būti išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kai jos vienuolikos metų dukra bus guldoma į neurologinį skyrių tyrimams.

  E. atsakiau, kad pagal nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisykles elektroniniai pažymėjimai sergančiam šeimos nariui slaugyti išduodami tada, kai gydytojo nurodymu būtina slauga. Taigi sprendimą dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo priims moters vaiką gydantis gydytojas. Daugiau informacijos galima rasti čia.   

  D.S. kreipėsi dėl vaikų globos Danijoje. Moters dukra buvo nužudyta Danijoje. Šiuo metu a.a. dukros vaikai (dešimties ir šešiolikos metų) yra priskirti globai nepažįstamos moters, gyvenančios Danijoje. Pagal Danijos įstatymus, kol tėvas, kuris yra pagrindinis įtariamasis, nenuteistas ar nenustatyta, kad jis yra kaltas, giminaičiai neturi jokios teisės į vaikų globą. D.S. prašo padėti susigrąžinti anūkus ir juos parsivežti į Lietuvą, kur yra jų tikrieji namai.

  D.S. atsakiau, kad kreipiausi į Lietuvos ambasadą Danijoje bei Vaiko teisių apsaugos kontrolierę ir Įvaikinimo tarnybą. Tikiuosi, kad Danija priims teigiamą sprendimą dėl jurisdikcijos perdavimo Lietuvai, kurioje yra visi artimiausi vaikų giminaičiai. Šiuo metu institucijos prižiūri, kad globėjų šeimoje vaikų teisės nebūtų pažeidžiamos.

  A. kreipėsi dėl psichologinio smurto ir grasinimų. Vyras susidūrė su problema dėl automobilių statymo daugiabučių kiemuose. A. teigimu, kito namo gyventojas nuolatos grasina sugadinsiąs transporto priemones, nes yra užimamos jo daugiabučio namui priklausančios automobilių stovėjimo vietos. Vieną gegužės mėnesio rytą A. kaimynas rado išdaužtą priekinį automobilio langą, kai išvakarėse buvo pakartotinai pagrasinta to paties kito namo gyventojo. A. klausė, ar galima pateikti pareiškimą policijai dėl grasinimų, kai yra žinomas tik žmogaus automobilio registracijos numeris, bet nežinomas jo vardas bei pavardė.

  A. atsakiau, kad galima kreiptis į policiją, žinant tik žmogaus automobilio registracijos numerį. Pagal automobilio registracijos numerį policija savo duomenų bazėje gali nustatyti automobilio savininką. Tačiau vien žinant asmenį, su kuriuo išvakarėse buvo ginčijamasi, negalima tvirtinti, kad tas pats asmuo išdaužė priekinį automobilio langą, t.y. nusikaltimą reikės įrodyti.

  Įrodymui reikėtų neutralių liudininkų parodymų ar įrašo, kuris patvirtintų ginčą, bei liudininkų, mačiusių turto žalojimo veiklą, parodymų arba turto žalojimą užfiksavusios filmavimo kameros įrašo. Kadangi įrodyti kaltę, kai teritorija nėra filmuojama, sudėtinga, A. siūliau geranoriškai susitarti su kaimynais dėl bendro kiemo naudojimo.

  I. kreipėsi dėl smurto ir negrąžintos skolos. Moteris prieš pusmetį paskolino 1000 litų savo broliui, kuris šią sumą žadėjo grąžinti po dviejų savaičių. Tačiau skola dar negrąžinta, o brolis skolos net nepripažįsta. Be to, giminaitis moteriai grasina ir kelia prieš ją ranką. I. klausė, ką jai šioje situacijoje daryti.

  I. atsakiau, kad skolinant privaloma gauti bent ranka pasirašytą skolos raštelį, kur būtų nurodytas asmens vardas, pavardė, asmens kodas, kita informacija ir parašas. I. duotą paskolą galima būtų įrodinėti, jei moteris turėtų neutralių liudininkų, t.y. ne artimieji ar giminaičiai, ar padarytų garso įrašą, iš kurio būtų galima spręsti, kad skolininkas prisipažįsta dėl skolos. Turint tokius įrodymais reikėtų kreiptis į teismą su ieškiniu.

  Dėl smurto I. atsakiau, kad jau yra priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, todėl kiekvieną kartą, kai yra smurtaujama (padaryti fiziniai sumušimai, sugadintas materialus turtas ar galima įrodyti psichologinį smurtą) galima kviesti policiją, kuri privalo moterį apsaugoti nuo smurto. Nuo įstatymo įsigaliojimo ikiteisminiui tyrimui prieš smurtautoją pradėti nebereikalingas aukos prašymas, t.y. užtenka, kad atvykę policijos pareigūnai nustatytų, kad buvo smurtaujama.

  Pateikta informacija yra bendro pobūdžio, todėl nėra teisinė konsultacija. Moteriai, ginant savo teises nuo smurtautojo bei siekiant išsiieškoti skolą, siūliau kreiptis į nemokamą teisinę bei psichologinę pagalbą teikiančius specialistus. Vilniuje tokią pagalbą (konsultuoja žodžiu ir padeda parengti procesinius dokumentus) teikia Moterų informacijos centras. Esant iš kito miesto konsultaciją galima gauti telefonu ar elektroniniu paštu. Moterų informacijos centro kontaktai: Olandų 19 – 2, Vilnius. Tel: +37052629050. El.paštas: teise@lygus.lt.