Per praėjusį dešimtmetį narkotikų vartojimo modelis pasikeitė daugelyje ES valstybių narių – baigia išnykti skirtumas tarp legalių ir nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Narkotikų vartotojai gali įsigyti labai įvairių naujų medžiagų (vadinamųjų legalių svaigiųjų medžiagų, angl. „legal highs“), kurios parduodamos internetu, reikmenų parduotuvėse (angl. „head shops“) arba gatvės prekiautojų. Atsakingos institucijos atkreipia dėmesį į atsirandančias vis naujas svaiginimuisi skirtas ir psichoaktyviu poveikiu pasižyminčias medžiagas: žmonės kviečiami įsigyti produktų, kurie pristatomi ir reklamuojami kaip buityje naudojamos priemonės. Prieš kelerius metus jos buvo pardavinėjamos kaip „arbatos“, „trąšos“, „botanikos tyrimams skirti mišiniai“, šiuo metu – kaip „spice“, „vonios druskos“ ar pan., tačiau tikroji visų šių produktų paskirtis – apsvaigimo efektas. Legalios svaiginamosios medžiagos kelia kol kas gerai nežinomo masto sveikatos grėsmių, todėl kovoti su jomis būtina, ypač turint omenyje, kad rinkoje vietoj medžiagų, kurias pradedama kontroliuoti, greitai atsiranda naujos. Jos dažnai pardavinėjamos kaip „legalūs“ kokaino ar ekstazio pakaitalai. Nauji narkotikai kuriami siekiant apeiti įstatymus arba pakeisti mažesniais kiekiais tiekiamus narkotikus. 2010 metų pabaigoje Europos Komisija paragino uždrausti į ekstazį panašų pavojingą narkotiką mefedroną, kuris 12 ES šalių (tarp jų ir Lietuva) tebebuvo teisėtas. Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje su juo siejamos bent 37 mirtys. Netrukus po to Lietuvoje mefedronas ir dar 7 sintetinės narkotinės psichotropinės medžiagos buvo pripažintos kaip neigiamą poveikį sukeliančios medžiagos ir jų apyvarta buvo uždrausta. Prieš kelerius metus Lenkijoje kilo daug neramumų dėl svaiginamųjų medžiagų sudėtyje turėjusių įvairaus pobūdžio prekių (kolekcinės tabletės, neskirti žmonių vartojimui vaistažolių mišiniai ir pan.), kurios buvo pardavinėjamos net 900 prekybos taškų ir dėl kurių 18 žmonių mirė, šimtai pateko į ligonines. Po 2 metų pereinamojo laikotarpio – 2010-aisiais – prekybos taškai buvo uždaryti. Lietuvoje apie tokias medžiagas informacijos atsakingos institucijos neturi. 2009 m. išankstinio perspėjimo sistemoje pranešta apie 24 naujas psichoaktyviąsias medžiagas, tai yra beveik dvigubai daugiau nei 2008 m., o 2010 metais gautas net 41 pranešimas. 2010 m. į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus buvo įtrauktos 8 medžiagos. Kada vonios druskos gramas kainuoja 150 litų? Paskutiniuosius dvejus metus Europos šalyse pastebėti naujų psichoaktyviųjų medžiagų nauji platinimo būdai. Lietuvoje taip pat buvo pradėti platinti augalų mišiniai pavadinimais „Spice“, „Smoke“ „African Wild“ ir kt. (deklaruojami kaip smilkalai), „Snowberry“, „Blow out“ (deklaruojama kaip uostomosios žolelės), „vonios druskos“. Ankstyvojo reagavimo sistemos pagalba sužinota, kad kitose Europos Sąjungos šalyse buvo nustatyta, kad į augalų mišinius dažnai būna pridėta psichoaktyviu poveikiu pasižyminčių sintetinių kanabinoidų (JWH-018, JWH-073, CP 47,497), o į „vonios druskas“ – psichoaktyvios medžiagos mefedrono. Dažniausiai tokių „vonios druskų“ siūloma įsigyti interneto pokalbių svetainėse, kur 1 gramas kainuoja maždaug 150 Lt. Sintetiniai kanabinoidai pasižymi stipriu psichoaktyviu poveikiu. Vartojant iš šių narkotinių medžiagų gaminamus „žolių mišinius“ ar „vonios druskas“, galimas kraujo išsiliejimas į smegenis, ilgalaikiai atminties, kvėpavimo, širdies, kepenų ir inkstų veiklos sutrikimai. Reaguodamas į susidariusią situaciją, atsakingos institucijos inicijavo šių naujų psichoaktyviųjų medžiagų įtraukimą į kontroliuojamų Narkotinių ir psichotropinių medžiagą sąrašus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymu, Lietuvoje legalios narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos kontrolę vykdo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Baudžiama tik už netikslų ženklinimą? Sekso prekių parduotuvėse parduodamų ne maisto gaminių kontrolę vykdo Ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos (NMPI). NMPI, taip pat teisėsaugos pareigūnai, atlieka tokios parduotuvės patikrinimą, kurio metu gali atrinkti gaminių pavyzdžius laboratoriniam ištyrimui. Nustačius mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimus (pvz., nenurodyta prekės paskirtis, naudojimo ypatumai ir pan.) yra uždraudžiama prekiauti tokiomis prekėmis, o gavus laboratorijos patvirtinimą, kad atrinktuose ir ištirtuose gaminių pavyzdžiuose yra medžiagų, įtrauktų į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, parduotuvės savininkas traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. NMPI 2010 metais atliko tokius ne maisto produktų patikrinimus Klaipėdoje: UAB „Barkra“ sekso prekių parduotuvėje „Amsterdarnas“ rasta 5 pavadinimų vonios druskos: ,,Bath salts. Buzz Twist +“ (0,1 g), „Bath salts. Charge +“ (0,2 g), „Bath salts. Buzz Powder +“ (1 g), „Bath salts. Love Powder Sex Angel“ (0,2 g), „Bath salts. Buzz Powder“ (0.5 g); UAB „Inapromisa“ sekso prekių parduotuvėje „Amsterdamas“ prekiauta aromatizatoriais „Twist +“ (1 g ir 0,5 g), „Twist + Storm“ (1 g ir 0,2 g) ir „Sex Angel LOVE POWDER“ (1 g ir 0,2 g); UAB „Margeris“ parduotuvėje „COCON“ prekiauta „CHARLIES YEY0 POWDER“, 1 g, įvardytu kaip „vonios druska“ ir „DUST“, įvardytu kaip „mišinys dulkių prevencijai“. Inspekcija uždraudė UAB „Margeris“ prekiauti šiomis prekėmis. Parduotuvėje „COCON“ prekiauta ir kapsulėmis „Kiss the sky“, „Pure love Power“, „Bionix“, „Happy caps happy people“, ant kurių pakuočių anglų kalba buvo parašyta, kad tai maisto papildai. Parduotuvėje nelegaliai prekiauta netinkamai paženklintais ir nesaugiais maisto papildais, neturint tokiai veiklai leidimo. Tuo metu skirta didžiausia, tačiau juoką kelianti bauda – 200 Lt. Šiuo metu už pirmą kartą padarytą nusižengimą galima bausti 400 Lt bauda, už pakartotinį panašų nusižengimą – iki 800 Lt bauda. Galima pastebėti, kad, nors patikrinimai buvo inicijuoti dėl įtarimo prekiaujant psichoaktyvų efektą turinčiomis medžiagomis, realių kontrolės veiksmų dėl juridinių asmenų veiklos, susijusios su narkotinių ar kitų psichoaktyvų efektą turinčių medžiagų platinimu, imtasi nebuvo. Vienintelės galimos poveikio priemonės – formalus baudimas už ženklinimo reikalavimų pažeidimus, kuris negali duoti realių rezultatų kovojant su tokio pobūdžio juridinių asmenų veikla. Papildyta 2012 03 27 Užslėptų psichotropinių medžiagų apyvartos kontrolė Nelegali narkotikų apyvarta laikoma teisės aktų pažeidimu ir yra kvalifikuojama pagal LR Administracinių teisės pažeidimų (ATPK) ar LR Baudžiamąjį kodeksus. Netiesioginę kontrolę dėl įtartinos verslo subjektų veiklos gali atlikti tokios institucijos, kaip Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija (VNMPI). Paprašėme Policijos departamento prie VRM pateikti poziciją, ar nėra tikslinga išanalizuoti situaciją ir teikti siūlymus dėl teisės aktų pakeitimų, institucijoms numatant realias poveikio priemones bei nustatant sankcijas, kurios neapsiribotų formaliu baudimu už neteisingą ženklinimą atvejais, kurie susiję su psichoaktyvų poveikį turinčiomis medžiagomis. Domėjomės, kokia yra institucijų reagavimo schema, kokiais atvejais įsitraukia ikiteisminių tyrimų institucijos. Ar įmanoma nustatyti realias sankcijas? Policijos departamentas informavo, kad dėl Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių nuolat atsirandančių naujų psichoaktyvių medžiagų (kurios daugelyje ES šalių yra nekontroliuojamos) kyla narkotikų kontrolės sunkumų. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) duomenimis, naudojant Europos išankstinio perspėjimo sistemą, 2005–2008 m. pranešimų apie naujas medžiagas skaičius buvo stabilus (10–15 pranešimų per metus), o nuo 2009 m. jis ėmė augti ir 2010 m. pranešta rekordiškai daug — apie 41 naują narkotinę medžiagą, o iš dar negalutinių 2011 m. duomenų jau sprendžiama, kad šis skaičius 2011 metais bus nė kiek ne mažesnis. Platinimas internetu suriša pareigūnams rankas? Dažniausiai naujos psichoaktyvios medžiagos platinamos internetu arba pardavinėjamos specializuotose parduotuvėse. Platintojų internetu naudojamos apsaugos priemonės labai apsunkina pareigūnų galimybes išaiškinti psichoaktyvių medžiagų platinimo tinklus. Daug naujų psichoaktyvių medžiagų iš tiesų yra tam tikrai cheminių medžiagų grupei priklausančių medžiagų atmainos, panašios į nacionaliniu lygmeniu kontroliuojamas medžiagas. Kitos medžiagos – tai žolinių ir sintetinių sudėtinių dalių turintys produktai, kurie pasirodo įvairių mišinių pavidalu. Europoje, taip pat ir Lietuvoje, dauguma atsirandančių naujų psichoaktyvių medžiagų yra stimuliantai arba sintetiniai kanabinoidai.
2010 m. buvo priimtas įstatymo pakeitimas, kuriuo įtvirtintos narkotinių ir psichotropinių medžiagų darinių ir darinių grupės sąvokos. Tai reiškia, kad jeigu į kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašoma narkotinės ar psichotropinės medžiagos darinių grupė, tai visiems dariniams, priskirtiniems šiai grupei, automatiškai taikomas tas pats kontrolės režimas, kaip ir pagrindiniam junginiui. Be to, siekiant aiškiau apibrėžti darinių grupes, darinių priskyrimą tam tikrai grupei, 2011 metais Sveikatos apsaugos ministro įsakymu narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai buvo papildyti katinonų ir sintetinių kanabinoidų darinių grupėmis. Klaipėdos situacija Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Klaipėdos apygardos prokuratūros pareigūnai baigė dalį ikiteisminio tyrimo dė1 psichotropinių medžiagų ir jų darinių platinimo Klaipėdos apskrityje įsikūrusiose sekso prekių parduotuvėse „Amsterdamas“. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai gavo duomenų, kad parduotuvių darbuotojai šias medžiagas reklamuodavo ir parduodavo kaip narkotinių (psichotropinių) medžiagų (kokaino, MDMA, kanapių bei pan.) pakaitalus, neva neturinčius uždraustų ir sveikatai žalingų komponentų. Tačiau Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistai, bendradarbiaudami su užsienio ekspertinėmis įstaigomis, nustatė, kad milteliuose, supakuotuose į reklamines pakuotes „Twist“, „Storm“ bei „Love Powder“ ir kt., vartotoją pasiekdavo naujos psichoaktyvios medžiagos. Neteisėta parduotuvių „Amsterdamas“ veikla Klaipėdos apskrityje nutraukta 2010-ųjų gruodžio pabaigoje. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ir toliau tęsia ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Inapromisa“ veiklos, tyrimo objektas – nusikalstama veika, susijusi su neteisėtu disponavimu narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis (jų dariniais), taip pat ir bendrovės nusikalstamos veikos finansų sistemai. Situacija gerėja?
Paprašėme suteikti informacijos apie 2010, 2011 m. tendencijas, t.y. ar nustatyta „užslėptų kituose produktuose“ psichotropinių medžiagų atvejų. 2010 metais gavusi informacijos, kad parduotuvėse „Amsterdamas“ ir parduotuvėje „COCON“ prekiaujama prekėmis, gamintojų ir platintojų įvardytomis kaip kambarių aromatizatoriai, trąšos augalams, vonios druskos, dulkės, inspekcija pagal kompetenciją atliko patikrinimus. Patikrinimų metu nustačius mažmeninės prekybos taisyklių reikalavimų pažeidimus, inspekcija skyrė baudas nuo 100 iki 200 Lt. 2011 metais Inspekcija nėra gavusi informacijos apie rinkoje platinamus neaiškios paskirties ne maisto produktus. |
A. Zuokienės kreipimasis į sveikatos apsaugos ministrą
Narkotikų kontrolės departamento prie LR Vyriausybės informacija
A. Zuokienės kreipimasis į Policijos departamentą
Policijos departamento informacija
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos informacija