Praėjusiais metais atliktas Lietuvos mokinių mitybos įpročių tyrimas parodė, kad mūsų vaikai valgyklose maitinasi nepakankamai sveikai: daug mokinių vartoja per mažai vaisių ir daržovių, juodos duonos, žuvies, pieno ir jo produktų, geria daug saldžių gazuotų gėrimų, karšto patiekalo valgykloje nevalgo daugiau nei pusė vaikų, o salotų ir vaisių mokykloje valgo tik kas šeštas moksleivis, trečdalis vaikų iš valgyklos išeina nesijausdami sotūs ir pavalgę... Sveikatos apsaugos ministerija jau patvirtino beveik metus rengtą ir derintą naują mokinių maitinimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarką, kuri turėtų paskatinti vaikus maitintis sveikiau. Nuo rugsėjo 1-osios mokiniams valgyklose nebebus siūlomi produktai, turintys daug sočiųjų riebalų, cukraus ar druskos, kenksmingų cheminių ar nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų. Pagal naująjį mokinių maitinimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašą mokiniams nebus galima tiekti bulvių traškučių, kitų riebaluose virtų gaminių, saldainių, šokolado ir jo gaminių, konditerijos ir kitų gaminių su šokoladu ar kremu, maisto produktų su tam tikrais maisto priedais (sintetiniais dažikliais, konservantais, saldikliais, aromato ir skonio stiprikliais, gazuotų bei energinių gėrimų, sultinių koncentratų, kavamedžio pupelių kavos, rūkytos žuvies, konservuotų mėsos ir žuvies gaminių (išskyrus vasaros stovyklų metu ar sudarant maisto paketus į namus), mechaniškai atskirtos mėsos ir jos gaminių, maisto, pagaminto iš genetiškai modifikuotų organizmų, ar į kurio sudėtį įeina GMO. Patvirtintas ir maisto priedų, kurių neturi būti vaikams tiekiamuose maisto produktuose, sąrašas. Jame - 17 pavadinimų dažikliai, po 8 konservantus ir saldiklius, 6 aromato ir skonio stiprikliai: Dažikliai: E 102 tartrazinas Konservantai: E 200 sorbo rūgštis Saldikliai: E 950 acesulfamas K Aromato ir skonio stiprikliai: E 620 glutamo rūgštis Atsirado konkretūs valgiaraščiai Valgiaraščiai moksleivių maitinimui turės būti sudaromi remiantis http://vasc.sam.lt pateiktais patiekalų receptūrų pavyzdžiais: VASC „Rekomenduojami pagrindinio maitinimo patiekalai (valgiaraščiai)“ Pagal suderintą valgiaraštį mokiniams turės būti sudarytos sąlygos valgyti šiltą maistą. Pietums bus tiekiamas karštas patiekalas, sudarytas iš daug baltymų turinčių produktų (mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai, pieno produktai) ir daug angliavandenių turinčių produktų (bulvės, makaronai, kruopos ir pan.), taip pat daržovės / vaisiai arba jų salotos, duona (rekomenduojama, ruginė) ir gėrimas (rekomenduojama sultys). Kad būtų laikomasi patvirtintų valgiaraščių ir asortimento sąrašo, prižiūrės mokyklos visuomenės sveikatos specialistas. Kol šios tvarkos projektas dar buvo derinamas su įvairiomis institucijomis, Seimo narė A. Zuokienė pasiūlė griežtinti pernelyg švelnias numatytas mokinių maitinimo organizavimo neatitikimų fiksavimo ir kontrolės priemones. Kai kalbama apie vaikų sveikatą bei maitinimą, sankcijų parinkimai turėtų būti kuo griežtesni. Nesąžiningos maisto tvarkymo įmonės moksleivių maitinti nebegalės! Po to, kai Seimo narė A.Zuokienė iškėlė problemą – „ar gali kai kurios vaikų maitinimą organizuojančios įmonės, įtrauktos į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos „juodąjį sąrašą“ ( nesąžiningų maisto tvarkymo įmonių sąrašą), sudaryti sąlygas sveikai maitinti moksleivius?“, - į Seimo narės pasiūlymus buvo atsižvelgta ir naujajame moksleivių maitinimo tvarkos apraše atsirado nuostata - sudarant sutartis dėl maitinimo paslaugų teikimo mokyklose, draudžiama sudaryti sutartis su teikėjais įtrauktais į „Nesąžiningų maisto tvarkymo įmonių sąrašą“ (skelbiamas VMVT interneto svetainėje). Savivaldybėms nuo šiol rekomenduojama į viešųjų maitinimo paslaugų pirkimo konkursų sąlygas įtraukti sąlygą tiekėjams - kad šie negali būti įtraukti į nesąžiningų maisto tvarkymo įmonių sąrašą. „Tausojantis“ patiekalas Statistika rodo, jog 60–80 vaikų iš 1000 serga virškinimo trakto ligomis. Todėl mokyklose turi būti organizuojamas ir tausojantis maitinimas - sergantiems virškinamojo trakto, inkstų, kepenų ir kitomis ligomis. VMVT duomenimis, tausojantis maitinimas 2009 m. nebuvo vykdomas net 90 proc. mokyklų. Sveikatos apsaugos ministerija, nustatanti mokinių maitinimo organizavimo reikalavimus, dėl ankstesnės „tausojančio maitinimo“ tvarkos sulaukdavo daugybės skundų: mokyklose tokio maitinimo reikėdavo vos keletui mokinių, bet valgyklų darbuotojams vis tiek tekdavo kasdien pagaminti jiems atitinkamus patiekalus atskiruose induose ir skirti tam papildomo darbo laiko, o dažnai tokie mokiniai net neateidavo valgyti į valgyklas, tad buvo patiriama papildomų išlaidų ir nuostolių. Ėmus iš viso nebegaminti tausojančių patiekalų, kontroliuojanti institucija skirdavo valgykloms nuobaudų. Todėl naujoje moksleivių maitinimo tvarkoje atsirado nuoroda, kad visada bent vienas iš valgyklose tiekiamų karštų patiekalų turės būti virškinimo sistemą tausojantis - tai yra virtas arba garuose troškintas lengvai virškinamas, nedirginantis patiekalas - ir jį galės rinktis tiek virškinamojo trakto ligomis sergantys, tiek visi kiti. Vis mažiau galimybių piktnaudžiauti greitais užkandžiais Praėjusiais metais atlikto Lietuvos mokinių mitybos vertinimo duomenimis, 50% moksleivių kasdien valgo saldainių ir kitų saldumynų, 25% jų kasdien valgo pyragaičių ir sausainių, 40% mokinių traškučiais užkandžiauja 2-3 kartus per savaitę ir dažniau! Mokyklose neuždrausta įrengti maitinimo automatų. Užkandžių automatus įrenginėja ne pačios mokyklos, o įvairios pelno siekiančios įmonės, todėl vykdyti užkandžių asortimento ir kainų kontrolę - sudėtinga. Vis dėlto, prioritetas turi būti atiduodamas karštam ir sveikam maistui. Vaikams, perkantiems laisvai pasirenkamus patiekalus už savo pinigus, reikia sudaryti kuo mažiau galimybių piktnaudžiauti greitais užkandžiais. Ne vieno Lietuvos miesto mokyklos įdėjo daug pastangų, kad užkandžių automatai būtų visiškai išgyvendinti iš mokyklų ir papildomus užkandžius bei gėrimus, pasibaigus pietų pertraukai, siūlo mokyklų valgyklų bufetuose. 102 (9%) mokyklose vis dar veikia užkandžių ir gėrimų aparatai. Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai atkreipia dėmesį, kad nors ir nedraudžiama mokyklose įrengti maitinimo automatus, tačiau juose nebus galima prekiauti šiuo metu populiariais, tačiau įtrauktais į Netiekiamų į mokyklas maisto produktų sąrašą gaminiais – bulvių traškučiais, saldumynais, gazuotais ar energetiniais gėrimais ir pan. Vaikų sveikata daugiau nei 50% priklauso nuo mitybos. Išvardytų netiekiamų moksleiviams produktų vaikai neturėtų valgyti ne tik mokyklos valgykloje, jų iš viso neturėtų likti vaikų mityboje. Papildyta 2012 01 25 Teigiamas poslinkis Nuo 2012 metų liepos 1 dienos įsigalioja nauja maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarka. Įvedama keletas vilties suteikiančių pakeitimų. Vien tai, kad anksčiau galiojusi tvarka tik mokykloms, nuo liepos galios ir darželiuose, globos įstaigose, yra didelis postūmis į priekį. Nuo šiol visi vaikai iki 18 metų, priklausantys šioms įstaigoms, bus maitinami sveikatai palankiu maistu. Draudžiamų produktų sąrašas pasipildė keliais produktais – skrudintais ir spragintais gaminiais, kukurūzų ir kitokiais traškučiais, sūriais konditerijos gaminiais, cikorijos, gilių ir grūdų gėrimais (kavos pakaitalais), kisieliais, nepramoninės gamybos konservais ir subproduktais. Buvo pastebėta, kad šių produktų dažnai pasitaikydavo mokyklose. Kai kurių naudojimas buvo lyg galiojančios tvarkos apėjimas. Mokyklose panaikinamos buvusios žuvies ir bemėsės dienos, nes tai susilaukė didelio pasipriešinimo. 2011 metų pabaigoje sveikatos apsaugos ministro patvirtintą įstatymą galima rasti čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=411986&p_query=&p_tr2=2
Papildyta 2012 06 08 A.Zuokienė sulaukė tėvelių kreipimųsi dėl maisto, tiekiamo vaikų maitinimui mokyklose, maistingumo. Buvo išsakytos abejonės dėl pačių produktų kokybės. Todėl kyla klausimas, kokių konkrečiai sveikos mitybos rekomendacijų turi laikytis paslaugų tiekėjas ir kaip užtikrinamas jų laikymasis. Seimo narė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą klausdama, ar nevertėtų pakeisti reguliavimo, numatant pareigą laikytis ne abstrakčių sveikos mitybos rekomendacijų, o konkrečiai suformuluotų maistingumo reikalavimų. Tokiu atveju ir konkurso maitinimo paslaugų tiekėjui pasirinkti laimėtojai būtų nustatomi ne tik pagal tai, kas pasiūlo mažiausią kainą, bet pagal tai, kas pasiūlo mažiausią kainą nustatyto maistingumo maitinimui tiekti. Sveikatos apsaugos ministerija pritarė, kad reikalavimas dėl maistinių medžiagų kiekio maisto produktuose gali būti įtraukiamas į konkurso maitinimo paslaugų teikėjams pasirinkti sąlygas. Todėl, atsižvelgdama į visuomenės susirūpinimą maisto produktų, tiekiamų vaikams maitinti, kokybe, kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, siūlydama nustatyti maisto produktų, tiekiamų vaikams maitinti, kokybės reikalavimus. Pakoreguota Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainės „Mitybos“ skiltis, kad sveikos mitybos rekomendacijos ir mokinių maitinimo pavyzdiniai valgiaraščiai būtų lengvai randami: http://www.smlpc.lt/lt/mityba_ir_fizinis_aktyvumas/mityba/
|
A.Zuokienės pasiūlymas SAM dėl dažiklių, galinčių neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį:
Klausimai SAM
Rekomenduojami valgiaraščiai
LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašo patvirtinimo
Nacionalinės sveikatos tarybos narės A.Išarienės pranešimas konferencijoje „Sveika tauta – stipri valstybė (I dalis). Vaikų sveikata“
A.Zuokienės kreipimasis į ŽŪM dėl vaikų maitinimo švietimo ir ugdymo įstaigose organizavimo
ŽŪM pateikta informacija