Justo Venslovo nuotr.

2010 kovo mėn.

      Dėl įstatymus pažeidinėjančios, mokesčių nemokančios ir nelegaliai veikiančios ir Lietuvoje neregistruotos bendrovės „Helvetia DM“ veiklos Netylek.lt kreipėsi į prokuratūrą, po to, kai mus pasiekė ne vienos moters pagalbos prašymas - sutramdykite nesąžiningai maisto papildus platinančią „Helvetia DM“!  Susigundžiusios nemokamai išmėginti pasiūlytų maisto papildų lieknėjimui arba nuo sąnarių ligų, moterys niekaip nebegali sustabdyti dabar nuolat joms siunčiamų naujų maisto papildų siuntų bei sąskaitų jiems apmokėti.

Panevėžietė Lina pasakoja: „Prieš Kalėdas užsisakiau telefonu man pasiūlytų liekninančių „NeoSlim“ tablečių dvidešimčiai dienų, už pirmąją siuntą susimokėjau tik pašto išlaidas.  Taip jau nutiko, kad laiku  nesustabdžiau užsakymo ir dabar man paštu atsiųstos jau trys naujos maisto papildų pakuotės bei sąskaitos po 40 litų už kiekvieną. Kas tris savaites vokai su preparatais tiesiog įmetami į pašto dėžutę, niekas neprašo pasirašyti, kad siuntas gavau. Susisiekti nurodytais kontaktais ir atšaukti siuntų neįmanoma -  niekas neatsiliepia. Nors pakuočių net nepraplėšiu ir viską išsiunčiu paštu atgal,  gaunu jau antrą priminimą susimokėti už maisto papildus. Bijau sulaukti antstolių. Dabar jau žinau, kad nemokamai – tik sūris pelėkautuose...“
 
Uteniškė pedagogė Liuda mums rašo: „Vasario pradžioje  sulaukiau netikėto skambučio – šveicarų farmacijos kompanijos atstove prisistačiusi moteris pasiūlė nemokamai išbandyti lieknėjimo piliules arba preparatą nuo sąnarių ligų. Skambinusi moteris pabrėžė, kad jei šie nepaprasto veikimo papildai man nepatiks, per keliolika dienų galėsiu atsisakyti kitų mokamų siuntų. Apie tai, kad užkibau ant aferistų jauko, supratau tik kitą dieną darbe, kolegėms prasitarusi apie užsisakytas lieknėjimo tabletes NeoSlim. Pasirodo, šių papildų siuntų jau ne pirmas mėnuo niekaip negali atsisakyti net trys bendradarbės. Nors ir suskubau tą pačią dieną išsiųsti aiškiai raštu išdėstytą prašymą nesiųsti man nei nemokamos, nei mokamų siuntų, vis tiek jau gavau pirmąją piliulių siuntą <...>“

     Susidomėjusios šiais moterų pasakojimais, daugybę analogiškų skundų radome ir įvairiuose forumuose bei skundų knygose, komentaruose internete, ir kasdien jų tik daugėja!

     Rebusas su daugybe nežinomųjų

     Netylek.lt pradėjus narplioti šią keblią maisto papildų atsisakymo problemą, paaiškėjo, jog tai - nemenkas galvosūkis:

     Čekijoje registruota, Lietuvoje buveinės neturinti, Juridinių asmenų registro centre  neregistruota įmonė „Helvetia Direct Marketing“, pasinaudojusi  UAB „Telemarketing“ paslaugomis, skambina Lietuvos žmonėms telefonu  prisistatydama Šveicarijos farmacijos kompanija „Helvetia Direct Marketing“ ir platina maisto papildus "NeoSlim" bei "ArthroPrim". 

     Platinami maisto papildai pasirodo itin patrauklūs, kai solidžiai prisistačius šveicarais, pateikus įprastą papildų kainą (40-45 lt), ir nupasakojus nepaprastą preparato poveikį, vartotojui pasiūlomas jaukas -  pirmąją pakuotę išbandyti nemokamai. Telefonu išgavus žmogaus sutikimą siųsti jam siūlomus maisto papildus, vėliau atsiunčiamos ir mokamos preparato pakuotės su sąskaitomis (40-45 lt). 

     „Netylėk!“ pamėgino išsiaiškinti su kuo „Lietuvos paštas“ yra sudaręs sutartį dėl paslaugų teikimo, kadangi pakuotes užsisakiusieji jas atsiima „Lietuvos pašto“ skyriuose. Pasak AB Lietuos paštas klientų aptarnavimo skyriaus viršininko Tomo Baranausko, „Lietuvos paštas“ neturi sudaręs tiesioginės sutarties ir siuntas gauna iš Estijos“ bei  pasiūlė mėginti susisiekti su „Helvetia DM“ elektroniniu paštu: info.lt@helvetia-dm.com Taigi, į šį "voratinklį" (Šveicarija - Kroatija - Čekija -Lietuva) įsipina dar ir Estija! Nepatenkintas įmonės veiklos metodais ar siunčiamais preparatais eilinis klientas lengvai pasimeta beieškodamas siūlo galo...

     Nuo 2010 m. vasario į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą bei Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą skųsdamiesi žodžiu ir raštu kreipėsi šimtai žmonių, nes nutarę atsisakyti mokamų preparato siuntų bei sąskaitų jiems apmokėti, vartotojai su „Helvetia Direct Marketing“ nurodytu kontaktiniu telefonu arba negalėdavo susisiekti, arba susisiekę ir perdavę savo atsisakymą žodžiu, ir toliau sulaukdavo pašto siuntų su papildais bei reikalavimų susimokėti.

     LR Civiliniame kodekse, nustatyta, kad iki sutarties sudarymo, o kai daiktai teikiami – iki daiktų pateikimo, pirkėjas turi gauti informaciją raštu apie siūlomo daikto pagrindines savybes bei pardavėjo buveinės adresą. Deja, bet „Helvetia Direct Marketing“ pateikia tik siunčiamojo pašto korespondencijos dėžutę P.d. 167 Gedimino pr. 7, Vilniuje (vėliau pakeista į - P.d. 5009, PPC LT-02035 Vilnius). Sužinojome, kad Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą AB "Lietuvos paštas" yra informavęs, jog "Helvetia Direct Marketing" naudojamą siunčiamojo pašto korespondencijos dėžutę Nr. 167 nuomojasi Lietuvoje registruota bendrovė UAB "Transcom Worldwide".


     Prekyba maisto papildais – nelegali

     O kuo čia dėta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba?  Pasirodo, kad prekyba šiais maisto papildais Lietuvos rinkoje  buvo nelegali. Nors maisto papildai „NeoSlim“ ir „ArthroPrim“ yra notifikuoti Lietuvoje nuo 2009-09-16, bet to neužtenka. Maisto papildų platintojui - Helvetia Direct Marketing s.r.o., Slezska 949/32 12000 Prague 2, Čekija – nebuvo išduotas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas, todėl negavusi reikalingų dokumentų, tuo metu užsiimti maisto papildų platinimo veikla Lietuvoje ši įmonė negalėjo.
      LR valstybinės Maisto ir Veterinarijos tarnybos 2010-02-05 rašto pagrindu, Vilniaus m. apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Kroatijos įmonės "Helvetia DM" veiklos neturint licencijos verstis ūkine, komercine, finansine veikla Lietuvoje ir platinant maisto papildus.  

      Nesąžiningai pelnosi, o mokesčių nemoka?

     Valstybinės mokesčių inspekcijos paklausėme, ar ši Lietuvoje veiklą vykdanti įmonė yra deklaravusi mokesčių mokėtojo Lietuvoje statusą? Juk papildų platintojai turėtų sumokėti mokesčius Lietuvos Respublikai, net jei ir neturi buveinės Lietuvoje ir siuntos keliauja iš svetur. 

     Pasirodo, kad įmonė „Helvetia Direct Marketing“ neregistruota ne tik Juridinių asmenų registro centre, bet ir nėra registruota Mokesčių mokėtojų registre. 
 
     Atsakymas iš VMI

     
      Gaudyk vėją laukuos?

     Tyrimą dėl "Helvetia Direct Marketing" veiklos Lietuvos vartotojų atžvilgiu atlieka ir dar viena valstybinė institucija - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Šios tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyrius nuo 2010 m. vasario mėn. nuolat gauna Lietuvos vartotojų skundus dėl šios įmonės veiksmų. Iki š.m. birželio 28 d. Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje dėl Helvetia Direct Marketing veiksmų gauti 35 vartotojų skundai raštu, 30 paklausimų elektroniniu paštu ir 80 paklausimų telefonu. Pasak vartotojus ginančios tarnybos, visus jų gautus ir persiųstus vartotojų skundus bendrovė "Helvetia" iš tiesų išsprendė taikiai, t.y., anuliavo vartotojams sąskaitas bei skolas.

     Reaguodama į vartotojų skundus, Tarnyba susisiekė su šios bendrovės regiono vadybininke Laila Vatter, kuri atstovauja Helvetia Direct Marketing s.r.o. Bendrovei buvo išsiųstas ne vienas raštas, kuriame nurodoma, jog Helvetia Direct Marketing veikla Lietuvoje galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (Valstybės žinios, 2008, Nr. 6-212) nuostatas ir prašoma atsižvelgiant į tai koreguoti savo veiklos metodus bei vartotojams pateikiamos informacijos apimtį.

     Savo atsakymuose Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai "Helvetia DM" nurodė, jog nesutinka, kad jos vykdoma veikla turi nesąžiningos komercinės veiklos požymių, nes yra suinteresuoti, jog klientai būtų patenkinti, taikiai sprendžia ginčus bei užtikrina galimybę vartotojams atsisakyti produktų, juos grąžinant paštu, taip pat nutraukti sutartį paskambinus telefonu, išsiuntus laišką, elektroninį laišką ar fakso pranešimą.

     Tačiau sprendžiant iš toliau į VVTAT siunčiamų vartotojų skundų, Helvetia Direct Marketing nepakeitė savo veiklos metodų bei pateikiamos vartotojams informacijos apimties,  vartotojai ir toliau nukenčia nuo šios įmonės veiksmų ir sumoka už produktus, kurių neužsakinėjo arba grąžino. Latvijoje bei Estijoje vartotojai taip pat skundžiasi dėl Helvetia Direct Marketing veiksmų.

     
      Atsargiai!                                                                                                        

                                                                                          
     Į Netylek.lt skundą atsiuntusi uteniškė Liuda ragina visus būti atsargesniems, sulaukus skambučio bei pasiūlymo nemokamai išmėginti 
maisto papildų: „Iš tiesų ta nemokama pakuotė Jums kainuos labai daug nervų ir išlaidų“.

Nusprendusi papildų atsisakyti, ji ilgai ir ne vieną dieną skambino į įmonę telefonu ir klausėsi ragelyje skambančios muzikos, už šiuos „laukimo skambučius“  ir už detaliąją telefono skambučių išklotinę, žinoma, teks susimokėti pačiai  (išklotinės jai prireiks kaip įrodymo, jog mėgino perduoti prašymą bendrovei).

Daug kartų nesėkmingai mėgino siųsti prašymą ir faksu. Dar ji turėjo išsiųsti registruotą laišką paštu, pasidaryti visų įmanomų įrodymų kopijas, išsiųsti laišką į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, o vėliau – eiti į paštą ir grąžinti gautą siuntą su maisto papildais atgal.

O kiek dar reikės minti pašto skyriaus slenkstį ji net neįsivaizduoja, mat pašto darbuotoja užsiminė, kad žmonės jau trečius metus vaikšto į paštą grąžinti „Helvetia Apotheke“ siuntų, kuriomis užversti „Lietuvos pašto“ skyriai... 
  
     Moteriai gaila ir sugaišto laiko, ir lėšų, ir sugadintos nuotaikos, o taip pat neramu ir dėl asmens duomenų saugumo. Liuda stebisi, kad jos aplinkoje yra tiek daug kolegų, nukentėjusių nuo šios bendrovės nesąžiningos veiklos:  „Visi mes – švietimo darbuotojai. Įdomu, kokiu būdu buvo gauti mūsų kontaktiniai duomenys? Ar nemokamos siuntos užsakymo metu įmonei  pateikę savo asmens duomenis dabar galim būti ramūs, kad jie nebus perduoti  kitoms įmonėms neaišku kokiais tikslais?“

     Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pamėginus išsiaiškinti, kas naudojasi vartotojams ant Helvetia Direct Marketing sąskaitų nurodytomis pašto korespondencijos dėžutėmis, paaiškėjo tik tiek, kad  pagal sutartį su Estijos paštu, šiose pašto dėžutėse sukauptos siuntos kiekvieną antradienį yra išsiunčiamos Estijos paštui. Kur ir kam vartotojų grąžintos maisto papildų siuntos bei prašymai nutraukti sutartis ar kita korespondencija siunčiami toliau, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nėra žinoma.

     Netylek.lt kreipėsi į LR Generalinę prokuratūrą. Kadangi „Helvetia DM“ veikla kelia nepatogumų ne tik visuomenei, bet apie ją duomenų neturi VMI, bei dėl jos veiklos pradėti tyrimai net keletoje institucijų, paprašėme ištirti situaciją ir  nustatyti, ar įmonės veikla nepažeidžia viešojo intereso, ar nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 202 straipsnį.

     LR Generalinė prokuratūra persiuntė "Netylek.lt" skundą dėl galimai neteisėtos "Helvetia DM" veiklos Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui G.Bernotavičiui - patikslinti ir nagrinėti priimant proceso sprendimą. Šiuo metu ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir organizuoja Vilniaus m. apylinkės prokuratūra.

     Patarimai: kaip atsisakyti "Helvetia DM“ paslaugų

     Konsultuodama vartotojus del "Helvetia" papildų,  Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pabrėžia, kad vartotojai, kurie buvo telefonu užsisakę bendrovės „Helvetia Direct Marketing“ maisto papildus, turi teisę bet kada nutraukti sutartį, apie tai pranešę bendrovei.

Jeigu bendrovės nurodytais telefonais neįmanoma prisiskambinti, vartotojas turėtų:

- išsiųsti įmonei registruotą laišką su aiškiu prašymu nutraukti šių maisto papildų teikimą;

- svarbu išsaugoti siuntimą patvirtinantį kvitą bei išsiųsto prašymo kopiją. Registruotu paštu vartotojo išsiųstas raštas dėl sutarties nutraukimo galėtų būti laikomas įrodymu, kad vartotojas tinkamai informavo bendrovę apie sutarties nutraukimą;
 
- esant galimybei, vartotojas kaip įrodymą taip pat turėtų išsaugoti telefono skambučių išklotines, kuriose matytųsi, jog vartotojas tikrai skambino bendrovės nurodytais telefono numeriais.

     Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra parengusi ir išplatinusi pranešimą spaudai dėl "Helvetia Direct Marketing" veiklos, kuriame pateikiamas preliminarus įmonės veiklos metodų teisinis vertinimas bei praktiniai patarimai nuo bendrovės veiksmų nukentėjusiems vartotojams.

     2010 12 03

      Prašoma atnaujinti ikiteisminį tyrimą ir apginti viešą interesą

     Parlamentarė A. Zuokienė apskundė prokuroro nutarimą, nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl bendrovės „Helvetia Direct Marketing“ veiklos Lietuvoje. Pirmą kartą ji kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dar kovo mėnesį.

     Įmonė „Helvetia Direct Marketing“ nuo 2009 metų pradžios prekiavo maisto papildais. Skambučių centro darbuotojai siūlė išbandyti sąnarių skausmą mažinančius bei liekninančius maisto papildus nemokamai. Susigundžiusiems pabandyti, tačiau po mėnesio ar kelių persigalvojusiems, niekaip nepavykdavo atsisakyti siuntų, nes niekas neatsakinėjo į skambučius ir laiškus. Pasirodo, papildus jiems siuntusi kompanija Lietuvoje nebuvo registruota. Čekijoje gaminamus maisto papildus pristato Kroatijos paštas ir jo tarptautiniai partneriai. „Lietuvos paštą“ prekės pasiekia iš Estijos. 

     Nuo 2010 m. vasario į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą bei Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą skųsdamiesi žodžiu ir raštu kreipėsi šimtai žmonių.

     2010 m. lapkritį Vilniaus m. apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, paaiškinusi, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau pripažino, jog dėl higienos norminių aktų pažeidimo keltina administracinio teisės pažeidimo byla.

     Kol buvo vilkinamas ikiteisminis tyrimas, maisto papildus ir toliau be apribojimų platinusi užsienio įmonė suskubo savotiškai „legalizuotis“ – ėmė veikti per partnerį atstovą Lietuvoje pagal įgaliojimą, o šis Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje šių metų rugsėjo 20 d. išrūpino trūkstamą pažymėjimą, leidžiantį užsiimti maisto papildų platinimu.

      Šios kompanijos veiklos voratinklis išties painus, tačiau faktų pripažinti veiklą neteisėta daugiau nei pakankamai. Keista, jog prokurorai deramai neanalizavo sutarčių, nepatikrino bankinių atsiskaitymų, sumokėtų ar ne mokesčių bei kitų svarbių įrodymų. 

     Prokurorai neatsižvelgė į šiuo atveju taikytinus teisės aktus, pagal kuriuos kiekviena užsienio įmonė, norinti užsiimti komercine ūkine veikla Lietuvoje, turi pasirinkit vieną iš 3 veiklos įteisinimo būdų: įsteigti Lietuvoje įmonę, filialą arba atstovybę, tačiau nei vienu iš paminėtų būdų įmonė „Helvetia Direct Marketing“ savo veiklos nėra įteisinusi iki šiol.

     Iš Prokuroro nutarimo konteksto matyti, jog nebuvo surinkti ir įvertinti kiti dokumentai, kurie greta sutarčių su partneriais taip pat galėjo įrodyti, kieno vardu buvo atlikinėjamos prekių pardavimo operacijos, t.y. kieno vardu buvo vykdoma prekių pardavimo veikla (partnerių išrašytos sąskaitos-faktūros, atliktų ūkinių operacijų buhalterinio įforminimo dokumentai, partnerių mokesčių apskaitymo ir mokėjimo į biudžetą dokumentai). Šių dokumentų įvertinimas turėtų dar aiškiau parodyti, kieno vardu vyko prekių pardavimai ir ar Įmonė vykdė Lietuvoje veiklą. Apgauti tūkstančiai Lietuvos žmonių, todėl tyrimą būtina atnaujinti.   

       Susidūrę su skriauda nežino ką daryti ir netiki kad pasieks pergalę

     Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) užsakymu Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ lapkričio mėnesį atliko visuomenės apklausą ir paaiškėjo, jog didžioji dauguma respondentų mano, kad kovoti už savo teises beprasmiška.

     22 proc. respondentų teigė, kad jų teisės buvo pažeistos, tačiau 78 proc. iš jų tikino niekur dėl to nesikreipę. Pagrindinė neveiklumo priežastis (keturi penktadaliai respondentų) – netikėjimas, kad pasieks pergalę. Šiuo atžvilgiu padėtis blogėja. Pavyzdžiui, 2008 m. į prokuratūrą dėl pažeistų teisių kreipėsi apie 10 proc. respondentų, o šiemet – vos 4 proc.

     Eurobarometro tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dauguma lietuvių norėtų sužinoti daugiau apie savo, kaip vartotojų, teises. Apklausa rodo, kad  ⅔ visų lietuvių (66 %) mano, jog Lietuvos teisinė sistema nesuteikia tinkamos apsaugos skiriant bausmes įmonėms, kurios sukčiavo ir apgaudinėjo vartotojus.

      2010 12 10

     "Helvetia Direct Marketing s.r.o."   nubausta 15 500 Lt  bauda   

     Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nubaudė bendrovę  "Helvetia Direct Marketing s.r.o." 15 500 litų bauda už LR Reklamos įstatymo 14 str. I dalies 1 punkto pažeidimus:  reklamoje draudžiama nurodyti arba užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat gydomąsias arba nuo  ligų saugančias savybes, jei nėra Sveikatos apsaugos ministerijos išduoto šią informaciją patvirtinančio specialios paskirties maisto produkto registravimo pažymėjimo.

     VVTAT - dėl "Helvetia DM" veiklos tyrimo:

     Papildyta  2011 04 21

     "Helvetia direct marketing s.r.o." veiklos, susijusios su maisto tvarkymu, Lietuvoje nebevykdo

     Vilniaus miesto VMVT sustabdė išduoto Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo galiojimą. Šiuo metu įmonė "Helvetia direct marketing s.r.o." veiklos, susijusios su maisto tvarkymu, Lietuvoje nebevykdo, sustabdė maisto papildų pardavimo operacijas Lietuvoje ir uždarė interneto svetainę http://www.helvetia.lt

VMVT atsakymas (dėl administracinės nuobaudos):

     Nors akivaizdu, jog bendrovė "Helvetia Direct Marketing" Lietuvoje vykdė aktyvią stambaus masto ūkinę komercinę veiklą, ir turėtų būti dedamos visos pastangos, kad tokio pobūdžio ir mąsto veikla būtų ištirta iki galo, o kaltieji asmenys nubausti, tačiau Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neišnagrinėjo administracinės bylos pagal ATPK 42 str. 1 d., aiškindamasi, kad  ATPK 35 str. 2 d.
nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą.

     Seimo narė Agnė Zuokienė jau kreipėsi paaiškinimo, kodėl LR Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nesivadovauja ATPK 35 str. 3 d. ir netęsia administracinės bylos tyrimo.

Seimo narės A.Zuokienes klausimai VMVT:

Papildyta 2012-06-04

NEAPSIŽIŪRĖJIMAS AR SĄMONINGA SPRAGA, JOG TELEFONU UŽSISAKIUS PREKES, JŲ NEĮMANOMA ATSISAKYTI?

  Daiktų pirkimas ryšio priemonės pagalba (pvz.: telefonu), sudarant pirkimo–pardavimo sutartis, nėra naujiena, tačiau ją reikia tiksliai reglamentuoti, kad nebūtų pažeistos vartotojų teisės.

  Įstatymas numatė, kad pirkėjas turi teisę nenurodydamas priežasties atsisakyti pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos naudojant ryšio priemones, pranešdamas apie tai raštu pardavėjui per septynias darbo dienas nuo daikto pristatymo dienos, kai parduodamas yra daiktas, arba sutarties sudarymo dienos, kai teikiamos paslaugos. Tačiau buvo išimčių, kai šios nuostatos netaikomos, tai situacijos, kai prekės ar paslaugos buvo įsigyjamos pasitelkiant tarpininkus -  telefoninio ryšio operatorius.

  Praktikoje jau ne kartą buvo kilusios tokios situacijos, kai prekes per telefoninio ryšio operatorius parduodančios bendrovės masiškai pažeidinėdavo vartotojų teises. Todėl buvo labai svarbu nepalikti nesąžiningiems prekiautojams spragos, todėl  Seimo narė A.Zuokienė pasiūlė patikslinti įstatymą, kad neliktų galimybės dviprasmiškai interpretuoti ir piktnaudžiauti varžant vartotojų teisę atsisakyti sutarties, sudarytos per telefoninio ryšio operatorių, tai yra nustatyti, jog telefonu užsisakęs prekes ir jas gavęs vartotojas turėtų teisę atsisakyti sutarties, kaip numatyta Civiliniame kodekse. Seime šiam siūlymui pritarta – jis galioja nuo 2011 m. gruodžio 1 d.